Raudonosios žvaigždės šviesa  

Vyresnioji karta užaugo Tarybų Sąjungoje kartu su raudonosios žvaigždės simboliu. Čia pabandysime paaiškinti jo atsiradimo istoriją.
Yra keletas paaiškinimų apie raudonos penkiakampės žvaigždės prasmę.

Europos sampratoje žvaigždė pradžioje buvo amžinybės simboliu, o vėliau tapo aukštųjų siekių, idealų simboliu.

Dar pitagoriečiai, tikėję, kad pasaulio pagrindas yra skaičius, padarė atradimą – penkiakampės žvaigždės proporcijos yra nepaprastai patrauklios akiai. Vėliau tas proporcijas imta vadinti „aukso viduriu“.

Penkiakampė žvaigždė yra antropomorfinė – garsiajame Leonardo da Vinči piešinyje žmogus sulenktomis kojomis ir išskėstomis rankomis panašus į kryžių, o su išskėstomis kojomis – į žvaigždę.

Žvaigždės heraldikoje skyrėsi tiek spindulių kiekiu, tiek spalvomis. Abiejų aspektų derinimas suteikia skirtingas prasmines reikšmes. Penkiakampė žvaigždė (pentagrama, pentalfa) – vienas seniausių apsaugos ir saugumo simbolių. Ir atvirkščiai, apversta žvaigždė (spinduliu žemyn) įgauna neigiamą reikšmę – nuo Viduramžių imta laikyti velnio ženklu.

Star of Red Army Simbolio kilmė neaiški. Laikoma, kad europiečiai žvaigždę paėmė iš senovės Egipto ar Kinijos. Tačiau penkiakampė žvaigždė nuo seno žinoma ir Šiaurės tautoms. Pvz., Laplandijos saamiams penkiakampė žvaigždė buvo universalia apsauga, ginančia elnius – daugelio šiauriečių gyvenimo pagrindą. Šiaurės Karelijoje dar 19 a. viduryje užfiksuotas medžiotojų karelų penkiakampės žvaigždės garbinimo atvejis. Žiemą miške susidūręs su lokiu, medžiotojas greitai sniege nubraižė tris penkiakampes žvaigždes vienoje linijoje ir pasitraukė už jų. Laikyta, kad lokys negali jų peržengti. O rusų pagonims penkiakampė žvaigždė buvo pavasario dievo Jarilos*), žemdirbių ir karių globėjo, ženklu.

Profanai pentalfą laikė pagrindiniu masonų simboliu, nes „turi ryšį su kabala ir ‚Saliamono antspaudu‘, kuriuo pažymėjo kertinį savo Šventyklos akmenį“. Tačiau tai suklydimas – laisviesiems mūrininkams penkiakampė žvaigždės reikšmė buvo antraeilė. Masonai ir Europos okultistai ypatingai vertino ne raudoną, o „liepsnojančią“ žvaigždę, apie kurią mistikas Papiusas rašė: „Broliai sužinodavo apie neregimą šviesą, esančią nežinomų jėgų ir energijų šaltiniu – ši slaptoji šviesa vaizduojama penkiakampe žvaigžde. Ji buvo žmogaus, spinduliuojančio paslaptingą šviesą, simboliu...“.
Taip pat apie jos simboliką skaitykite >>>>>

Tarybinėje simbolikoje raudona žvaigždė atsirado po Visos Rusijos Raudonosios armijos organizacijos ir formavimo kolegijos, įsteigtos 1917 m. gruodžio 20 d., pasiūlymo naudoti ją karine emblema. Už ją pasisakė Konstantinas Jeremejevas**) – pirmasis Petrogrado karinės apygardos vadas, Raudonosios armijos formavimo komisijos pirmininkas. Pagal kitą versiją, idėjos autoriumi buvo Maskvos karinės apygardos karo komisaras Polianskis. 1918 m. balandžio 19 d. Narkomato karo reikalams įsakymu raudona penkiakampė žvaigždė buvo įvesta kaip skiriamasis ženklas visai Raudonajai armijai. Jos nešiojimą 1918 m. gegužės 7 d. patvirtino Respublikos Revoliucinė karinė taryba (Revvojensoviet) įsaku Nr. 310.

Ženklo nešiojimą reglamentavo ir Narkomato karo reikalams įsakas Nr. 321 su Trockio, Mechanošino, Podvoisko ir Sklianskio parašais. Jis skelbė: „Raudonosios armijos ženkliukas yra asmenų, tarnaujančių Raudonojoje armijoje, požymis. Asmenims, nesantiems Raudonojoje armijoje, nurodytus ženklus reikia nedelsiant nusiimti. Už šio įsako nevykdymą kaltieji bus perduoti karinio tribunolo teismui. Įsakas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos“. Prie įsako buvo pridėtas raudonarmiečių ženklo aprašymas bei piešinys.

Anot straipsnį „Raudonosios žvaigždės“ laikraštyje, ženklas simbolizavo darbininkų kovą už išsilaisvinimą „nuo bado, [...] karo, skurdo ir vergovės“ ir buvo „darbininkų ir valstiečių Tarybų valdžios, visų besidarbuojančių gynėjos nuo skurdo ir [kovojančios] už [jų] lygybę“ emblema. Aiškindamas šį simbolį, VCIK karinis skyrius išleido specialų atsišaukimą su žvaigždės atvaizdu, kuriame buvo aiškinama: „Ši raudona žvaigždė – darbininkų ir valstiečių Raudonosios armijos, visų besidarbuojančių gynėjos nuo skurdo, ženklas. Raudonojoje žvaigždėje matai kūjį ir plūgą. Žinai, kas tai? Kūjis ir plūgas reiškia miesto darbininko ir kaimo artojo susivienijimą sudarant sąjungą, kad iki paskutinio kraujo lašo gintų savo žemę ir valią, savąją darbininkų ir valstiečių valdžią bei socialistinę Tėvynę nuo priešų ir darbo liaudies budelių“. Coat of LTSR

Vėliau atsirado ir kitų, kartais ir kuriozinių, aiškinimų. Taip, kažkoks M. Koganas 1919 m. balandžio 12 d. Charkovo „Komunisto“ laikraščio straipsnyje „Žydų nuopelnai dirbantiesiems“ aiškina: „Žydų, amžius kovojusių prieš kapitalizmą, simbolis tapo ir rusų proletariato simboliu, kad matyti kad ir įteisinimu ‚Raudonosios penkiakampės žvaigždės‘, buvusio anksčiau žydų-sionizmo simboliu ir ženklu. Su juo pergalė, su juo – mirtis parazitams buržujams...“.

1923 m. penkiakampę žvaigždę įtraukė į TSRS herbą kaip papildymą devizui „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ Penki žvaigždės spinduliai aiškinti kaip penki žemynai, kuriuose vyksta kova tarp darbo ir kapitalo. Nuo tada raudoną žvaigždę imta laikyti tarptautinio besidarbuojančių solidarumo emblema.

Karo dievą pakeitė būsimo pasaulinio susivienijimo dievas...

*) Jarila - rytų slavų bundančios gamtos Dievas, augalijos globėjas; pavasarinė šventė jo garbei - Jarilinos (žaidimai, šokiai, vaišės) - švęsta Rusijoje iki 20 a. Jis slavams išliko tik kaip antraplanis mitologijos veikėjas. Baltarusijos folklore - tai baltai pasipuošusi mergelė ant balto žirgo su vainikėliu ant galvos, rugių varpomis dešinėje rankoje ir žmogaus galva kairėje. Pietų slavai, rusai Jarilą vaizduojasi kaip lėlę, iškamšą.

Rašytiniuose šaltiniuose minimas 12 a. vyskupo Oto Bambergiečio. Jis aprašo šventes Jarilo garbei venedų ir palabio slavų gentyse.. Krikščionybėje jis buvo sutapatintas su Šv. Jurgiu, kuris slavų kraštuose vadinamas Jurijumi (taigi išlaikė tą patį vardo sąskambį).

Dievavardis kilo iš slaviškos šaknies *jar-, susijusios su gyvastingumu, vaisingumu, o taip pat duoniniais javais, gyvuliais. Taip pat palyg. lietuvių joruoti - „žaliuoti“, jorė - „pavasario žaluma“, joras - „pavasario sėja“.

**) Konstantinas Jeremejevas (1874-1931) – rusų revoliucionierius, karinis veikėjas, žurnalistas. 1893-95 m. tarnavo pėstininkų pulke Vilniuje, kur 1896 m. įstojo į socialdemokratinę organizaciją. 1897 m. buvo suimtas ir įkalintas Varšuvos tvirtovę. 1903 m. prisijungė prie bolševikų. Nuo 1910 m. dirbo kairiųjų laikraščių redakcijose, įskaitant „Pravda“. Po Spalio revoliucijos sukūrė Raudonosios žvaigždės emblemą, dalyvaujant formuojant pirmuosius Raudonosios armijos dalinius. Parašė kūrinių apie Spalio revoliuciją ir Pilietinį karą.

Ostžemės sindromas
Raudonieji teosofai
Žygis prieš intelektą
Šmėklos NKVD tarnyboje
TSRS okultinės draugijos
Ugnies kultas Rusijoje
Rusija: taikinys tinkle
Bafometas ir pentagrama
Lenino mauzoliejaus mistika
Vampyrinė Bogdanovo revoliucija
Astronomų užsipuolimas TSRS
Kita revoliucijos veidrodžio pusė
D. Zavolskis. Valstybės stilius
Igoris Proninas. Rusiška idėja
A. Duginas. Štai kokia kampanija!
Valpurgiška Gegužės pirmoji
Apie mistinio anarchizmo istoriją Rusijoje
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Komunistinio antžmogio gimimas
Umai – lyginamoji charakteristika
Magiška Kremliaus apsauga
Užsieniečiai apie Rusiją
Slaptasis kazokų ginklas
Elohimų alchemija
Cinizmas kaip amatas
Po gulbės sparnu
Stalinas ir NSO
Eurazijos pagrindai
Vartiklis