Duginas: Rusija ir Putinas. Vartiklis

Sutrumpintai pateikiame S. Trusevičiaus interviu apie 2008 m. prezidento rinkimus Rusijoje ir vasario mėnesio tendencijas.
Taip buvo manoma (tolimais, ... tolimais?) 2008-ais... Daug sniego nuo tada nutirpo, daug kas pasikeitė... Ir daug kas kitaip atrodo... Bet ar jau viskas pasaulyje baigėsi, nurimo?

Taip, tik likau, kad jokios kampanijos nebuvo. Viskas - tik grynas formalumas. Nebuvo parodytos nei politinės jėgos, nei kokios politinės figūros... Nieko nematėme. Viskas buvo neįdomus ir beprasmis šou... Kampanijos esmė buvo, kad visi žiūrėjo į kandidatą D. A. Medvedevą ir nesuprato V. V. Putino užmačių. Vieni tai laikė nepaprasto gudrumo apraiška, kiti, švelniai kalbant, kažkokia keistenybe...

Kodėl būtent Medvedevas? Juk jo figūroje, žodžiuose, poelgiuose nėra nieko, kas primintų Putiną ir tai, už ką jį mylėjo. Toks jausmas, kad įpėdinis - visiškas Putino, visada atrodžiusio (bent žodžiais) stipriu ir patriotiniu politiku, antipodas. Medvedevas gi - toks minkštas liberalas-juristas, linkstantis į Vakarus. ... Visi už jį balsavo dėl Putino populiarumo, juk Putinas išgelbėjo šalį nuo neišvengiamos žūties Ūtai - tikra tiesa), jam valdant gyventa šiaip jau neblogai (nors kiek blogiau, nei stengtasi parodyti). Visi nuolankiai taip balsavo, nes taip liepė Putinas. < ... >

< ... > Putinas kaip buvo, taip ir liko vieninteliu dabartinės Rusijos politiniu subjektu.... Tačiau iškart po rinkimų prasidės kortų perdalijimas ne tik politinio elito srityje, bet ir tautoje. Jokių išvadų padaryti negalima. Realiai pasekmės išryškės tik po tam tikro laiko.

Bendrai, vienu reikšmingiausių vasario įvykių laikau nepriklausomo Kosovo atsiradimą ir atitinkamą Rusijos poziciją šiuo klausimu, sukėlusią rimtą santykių su Vakarais pokytį. ... Iš esmės, vasarį išryškėjo Rusijos, kaip nieko neįtakojančios šalies, statusas. Mes nepripažinome Kosovo nepriklausomybės, anksčiau darę viską, kad to neįvyktų, tačiau, nepaisant to, į mus neatsižvelgė.

Be abejo. < ... > Rusija pastatyta prieš faktą, kurio, iš esmės, įvyko jau seniai ir kurio niekaip nenorėjome pripažinti: Gorbačiovo "perestroika" ir Jelcino reformos iš esmės sugriovė senuosius pasaulio pagrindus ir būtent dėl tų siaubingų, nusikalstamų geopolitinių žingsnių ... pasikeitė ir pasaulinis balansas. Ir dabar JAV vienašališkai gali priimti sprendimus. <...> Beje, per visą Putino valdymo laiką taip neatrodė. ... Taip, buvo puikus patriotinis "piaras" (PR), o rezultatų, deja, nėra.

< ... > Rusija prakišo fundamentaliai. Pasirodė, kad 8 metai Putino kurso į Rusijos vaidmens pasaulyje atstatymą tebuvo, iš esmės, tik tušti žodžiai. JAV taip ir pripažino mūsų kaip lygiateisio partnerio, su kuriuo reikia skaitytis. ... Taigi mūsų augimas, mūsų įtaka tebuvo blefas. <...> Kaltinti Putino net neapsiverčia liežuvis, nes visai neseniai viskas buvo blogai - ir žodžiuose, ir darbuose. Tuo labiau, kad žodžiai ramina, turi didelę reikšmę žmogui... Visi jo teisingi žodžiai - net daugiau, nei pusė darbo. Tačiau visus juos turi palydėti darbai, o šiuo klausimu gerokai blogiau. Sisteminės tarptautinės politikos nėra ir užuominų. Matyt, valdžiai atrodo, kad ir taip gerai - sukioji naftos-dujų ventilius ir per TV laidai patriotines "agitkes". < ... >

Ar gali smulkios intrigos toje pačioje Ukrainoje kardinaliai pakeisti jos politinę padėtį?

Ten ir taip padėtis visiškai nestabili ir sunki. Be to pozityvios Ukrainos politikos evoliucijos priežasčių nematau ir nepriimu. Manau, kad Ukrainoje politinė krizė tiek užleista, tokia didelė Vakarų ir Rytų priešstata (su Krymu), pagilinta konflikto oranžinių gretose, stojimo į NATO, nepalaikomo daugumos gyventojų, klausimo, kad baiminuosi, kad nepavys ten išvengti kruvino pilietinio konflikto. Įsitikinęs, kad evoliucinės Ukrainos politikos normalizavimo galimybės yra išsemtos. Beje, Rusija turi galingus svertus Ukrainos politikos poveikiui, ir čia veikiame labai kukliai, nepanaudodami 90% tų svertų.

< ... > Mes nelaimėjome jokios geopolitinės dvikovos: nesustabdėme JAV PRG sistemų įrengimo Čekijoje ir Lenkijoje, neįtakojome Kosovo likimo, nesutrukdėme nacistinių nusikaltėlių reabilitacijai Ukrainoje ir niekaip nepaveikėme Ukrainos politikos prorusiško šaltinio, realiai neįkūrėme Sąjungos su Baltarusija, neintegravomės su Kazachstanu, nesiryžome pripažinti Padnestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybių.

Pasaulio dalybos

Pirmadienis, 3999-ųjų lapkričio 15-oji

- Mazukta, - pasiūlė demiurgas Šambambukli, - o imkim ir kurkim naują pasaulį kartu? Kad būtų mūsų bendras?
- Nn-a, bendrai imant, galima, - sutiko demiurgas Mazukta. – Tik štai, kad jis bus bendras, tai stipriai abejoju.
- Kodė-ėl? – nusiminė Šambambukli.
- Na, va taip jau. Nebūna du šeimininkai pasaulyje. Na, ... beveik niekada. Nes nieko gero iš to nebūna.

Šambambukli susimąstė:
- Bet juk mudu draugai?
- Draugai.
- Tada, manau, neturėtų būti jokių problemų. Ką mes, vieno pasaulio nepasidalinsime?
- Na, jei taip labai nori...

Mazuktos rankoje atsirado kortų kaladė:
- Traukiam po vieną...
- O kam?
- Kad pasaulį pasidalintumėm. Ten ant kortų viskas užrašyta; kam kas teks, to ir bus.
- Šaunu! – apsidžiaugė Šambambukli. – Ir jokių nuoskaudų! Trauk pirmas, aš tave užleidžiu.

Mazukta nukėlė viršutinę kortą:
- Man teko Chaosas.
- O man Tvarka.
- Man Jūra.
- O man Sausuma.
- Man Raudona.
- O man Žalia.

Demiurgai paeiliui traukė kortą po kortos, pasidalindami įtakos sferas būsimajame pasaulyje.

- Būsiu Prekybos ir Azartinių žaidimų globėju.
- O aš Amatų ir Gyvulininkystės.
- Man teko Jaučiai.
- O man Avys.
- Aš simbolizuoju Vyrišką pradą.
- O aš... aš tada nežaidžiu.