Skraidymai nemiegant  

Husitai išmokė Europą išeiti iš gyvenimo pro langą

Pasaulis žino tūkstančius būdų susidoroti su neįtinkančiais žmonėmis: nukirsti galvas, pakarti, pasmaugti, nunuodyti „novičioku“ ir daug kitų. Toje virtinėje yra ir „defenestracija“ – t.y. išmetimas pro langą.

Kasmet birželio 6 d. Čekijoje ir Slovakijoje užkuria laužus bažnyčios reformatoriaus Jano Huso, sudeginto daugiau kaip prieš 600 m. Konstance (1415), atminimui. Reformatorišką veiklą jis pradėjo gerokai iki M. Liuterio ir netrukus sulaukė plataus palaikymo. Viena pagrindinių nuostatų buvo privalomas Šv. Pagerbimas duona ir vynu, kai krikščionys prisiliečia prie Jėzaus kūno ir kraujo. Anot husitų, tai būtina sielos išgelbėjimui.

1419 m. Prahoje prie Sniegynų Mergelės Marijos katedros¹⁾ pagerbimui susirinko husitai iš visos Čekijos. Iš ten jie patraukė prie miesto rotušės, kad išlaisvintų šalininkus, kurie išvakarėse, padauginę alaus, pasiautėjo ir atsidūrė kalėjime. Nuo rotušės viršaus kažkas paleido akmenį – ir reikėjo jam pataikyti į nešamas Šventąsias dovanas. Įsiutusi minia įsiveržė į pastatą ir pradėjo susidorojimą, nesiaiškindama, kas kaltas, o kas – ne. Pro langus ant šaligatvio vienas po kito lėkė valdininkai. Šis susidorojimas kruvinus, užsitęsusius 17 m., husitų karus.

Kaip sakoma, durnas pavyzdys yra užkrečiamas: Prahos gyventojai 1483 m. prisiminė rotušės pogromą, kai eilinio kivirčo metu pro langus buvo išmestas burmistras ir dar 7 miesto tarybos nariai. Tai tapo tradicija ir buvo įvardinta „defenestracija“ (nuo lot. fenestra - langas)

Mirdamas ant laužo J. Husas ištarė: „Aš tai Žąsis (Hus), o po manęs ateis Gulbė!“ Ir ta „gulbe“ po šimtmečio tapo M. Liuteris, pasisakęs dar už griežtesnes reformas – ir tarp katalikų ir protestantų užvirė nuožmi kova.

1617 m. Romos imperatorius Matiasas²⁾ Čekijos karaliumi paskyrė savo giminaitį Ferdinandą II³⁾, aršų bet kokių reformų priešininką. Jis iškart pradėjo suvaržymus protestantams – uždarė kelias bažnyčias, o visus iš dvarininkų surinktus mokesčius skyrė katalikams. Čekijos dvarininkai nusprendė atsikratyti karaliaus vietininkų patikrintu būdu – išmesti pro langą. 1618 m. gegužės 23 d. minia įsiveržė į kanceliariją, - ir jos aukomis tapo ne tik valdininkai, bet ir kuklus sekretorius Fabricijus⁴⁾. Netikėtai toji aplinkybė suvaidino svarbų vaidmenį. Išlėkę pro langus valdininkai atsipirko išgąsčiu ir nedidelėmis traumomis. O štai Fabricijus išvengė bet kokio įbrėžimo. Jis padėjo nukentėjusiems nusigauti namo, o pats nedelsdamas nuvyko į Vieną, kur imperatoriui vaizdžiai papasakojo, kas nutiko. Už „nuopelnus“ tas jam suteikė grafo titulą – ir jis tapo Fabricijum fon Hohenfaliu (pažodžiui – „Aukšto kritimo Fabricijus“). Europoje dėl to pokštavo – girdi, įdomiai sumąstė čekai – išlėkei pro langą į purvą, o tada, žiūrėk, jau ir grafas. O lengvos valdininkų traumos išaugo į žiaurų 30 m. trukmės karą.

Po trijų šimtmečių defenestracija save vėl priminė. 1948 m. kovą užsienio reikalų ministras Janas Masarikas⁵⁾, vienintelis nepartinis Čekoslovakijos vyriausybėje, buvo rastas ant šaligatvio po tarnybinio buto langu. Pirmojo Čekoslovakijos prezidento sūnus sėkmingai dirbo diplomatu ir valdininku, tačiau, nelaimei, nepalaikė komunistinių idėjų. 1968 m. per Prahos pavasarį atliktas pakartotinis tyrimas atmetė oficialią savižudybės versiją. Tai sekė eilė sunkiai paaiškinamų liudininkų mirčių. Paskutinį 20 a. dešimtm. trečias tyrimas „patvirtino“ savižudybės versiją. Vis tik paskutinė 2002-ųjų pradžios ekspertizė vienareikšmiškai nurodė priežastį – pagal čekų tradiciją išmestas pro langą.

Šį čekų fenomeną labai savitai reanimavo ruošiantis 2010 m. parlamento rinkimams. Rinkėjai su entuziazmu priėmė išvakarėse sukurto judėjimo „Defenestracija“ kvietimą – apversti iškabintus kandidatų sąrašus aukštyn kojomis ir balsuoti už esančius apačioje.

Tradicija plinta

Maniera iš Čekijos išplito po visą Europą. Prancūzijos revoliucijos metu, kai padėtis kažkiek stabilizavosi, prasidėjo keisti įvykiai: vienas po kito ėmė žūti deputatai, kurie ką nors atskleisdavo. Vieną jų, Monžaijarą, kiurė iš Baržolo (Jean-Joseph-Andre Montjallard, 1740-1791), pagrasinusį kažką atskleisti, tą patį vakarą rado „iškritusį“ pro namų langą. Vėliau mirtys deputatų tarpe įgavo epidemijos pobūdį – dėl įvairių priežasčių žuvo 112 deputatų, iš kurių dauguma su gyvenimu atsisveikino tuo pat būdu kaip ir abatas Monžaijaras – juos išmesdavo pro langą. 19 a. panaši lemtis ištiko kelis valdininkus Vokietijoje.

Ir mūsų laikais žmonių iškritimas (išlėkimas) pro langus visai ne retenybė. Atrodo, kad žmonės dažnai užmiršta apie tam skirtas duris – nors tikrąją priežastį kartais sunku nustatyti (kaip kad V. Pociūno atveju 2006 m.). Po nesėkmingo 1991 m. rugpjūčio mėn. pučo Maskvoje per 2 mėn. užregistruota per 1500 komunistų partijos funkcionierių savižudysčių. Svarbius postus partijoje užėmę asmenys, ypač susiję su jos pinigais, ėmė įvairiais būdais trauktis iš gyvenimo. Iš jų paslaptingiausiais buvo „iškritimai“ pro langus. 1991 m. rugpjūčio 26 d. po savo buto 5-e aukšte balkonu rastas KP CK reikalų tvarkytojo N. Kručinos⁶⁾ kūnas – ir netrukus oficiali savižudybės versija. Netgi rastas priešmirtinis raštelis. Jo įpėdinis G. Pavlovas pakomentavo: „Drąsus žmogus. Aš taip nesugebėčiau“. Tačiau jau po 40 d. kraujo klane po balkonu rastas ir jo kūnas. O po 10 d. irgi po balkonu rastas „iškritusio per neatsargumą“ KP CK tarptautinių ryšių skyriaus pavaduotojo D. Lisovoliko kūnas...

---

Paaiškinimai

¹⁾ Sniegynų Mergelės Marijos katedra (Panny Marie Snežne), esanti prie Jungmano aikštės Prahoje, turinti vieną iš aukščiausių skliautų; antroji iš aukščiausių Prahos bažnyčių, tačiau likusi neužbaigta (statyba nutraukta husitų karų laikotarpiu). Kartu su karmelitų vienuolynu pradėta 1347 m. Karolio IV Liuksemburgiečio karonacijos proga. Šiuo metu yra pranciškonų bažnyčia.

²⁾ Matijus (1557-1619) – Romos imperatorius (nuo 1612 m.), Vengrijos ir Kroatijos karalius (nuo 1608 m.), Bohemijos karalius (nuo 1611 m.). Dar kovos su Rudolfu II teko daryti nuolaidas protestantams. Prieš jo kompromisinę politiką pasisakė kiti Habsburgų nariai. Buvo bevaikis, todėl Čekijos ir Vengrijos karaliumi karūnavo Ferdinandą II.
Taip pat skaitykite >>>>>

³⁾ Ferdinandas II (1578-1637) – Romos imperatorius (1619-37), Čekijos (nuo 1617 m.) ir Vengrijos karalius (1618-25 m.). Jo pastangos sukurti vieningą katalikų imperiją žlugo. Čekijoje kilo Trisdešimt metų karas; kol 1635 m. pasirašyta Prahos taikos sutartis - kompromisas su kunigaikščiais protestantais.

G. Dorė „Jezabelės mirtis“ Izraelio karaliaus Achavos žmona taip pat žuvo išmesta pro langą

⁴⁾ Filipas Fabricijus (Filip Fabricius, vėliau von Rosenfeld ir von Hohenfall, 1570-1632) – Bohemijos valdininkas, per išmestas pro Prahos savivaldybės kanceliarijos langą Antrosios Prahos defenestracijos metu. Jo nuopelnas tas, kad po to jis nuvyko į Vieną ir papasakojo įvykius imperatoriui, už ką gavo titulą.

⁵⁾ Janas Masarikas (Jan Garrigue Masaryk, 1886-1948) – čekų diplomatas ir politikas, užsienio reikalų ministras (1940-48). Jį traukė muzika, - ir dažnai po banketų ir oficialių posėdžių parodavo fortepijonu. Buvo susirūpinęs komunistų artėjančiais ryšiais su TSRS, 1948 m. dauguma nekomunistinių ministrų atsistatydino (Čekoslovakijos Vasario įvykiai), tačiau Masarikas liko poste (likdamas vieninteliu nepartiniu vyriausybėje). O kovo 10 d. jis buvo rastas negyvas ministerijos kieme po langu, vedančiu į vonią.

⁶⁾ Nikolajus Kručina (1928-1991) – tarybinis partinis veikėjas, Aukščiausios tarybos deputatas (1966-89) nuo Altajaus krašto. Naktį į 1991 m. rugpjūčio 26 d. iškrito iš savo buto penktame aukšte (Plotnikovo skersgatvis, nr. 13) netoli Arbato. Kūną rado ryte, ir beveik iškart rasti du priešmirtiniai rašteliai, kuriuose išreiškė atsidavimą Gorbačiovui ir kad jo sąžinė švari. Daugelis kalbėjo, kad jis buvo išmestas. Mat jis buvo atsakingas už partijos ūkinę veiklą ir sąskaitas užsienio bankuoje. Beje, panašiai gyvenimą baigė ir jo įpėdinis – po 40 d. spalio 6 d. „iškritęs“pro langą G. Pavlovas. O spalio 17 d. iš savo buto pro langą „iškrito“ D. Lisovolikas, TSKP CK JAV sektoriaus vadovas, per kurį irgi ėjo didelės partijos pinigų sumos.

Kodėl kovo 8-oji?
Elohimų alchemija
Extreme: Prieš mirtį
Didžiųjų misterijų šviesa
Slaptieji planetos valdytojai
Žėruojančios šokių aikštelės
Lenino mauzoliejaus mistika
Raudonosios žvaigždės šviesa
Ar pirštų atspaudai – įkaltis?
Šešėlinė vyriausybė tvarko mūsų gyvenimą
Emma Goldman. Anarchizmas: kas jis iš tikro?
Grigorijaus Rasputino pranašystės
Komunistinio antžmogio gimimas
Trumpa istorijos mokslo istorija
Valpurgiška Gegužės pirmoji
Krisas: grėsmingas ginklas
Bulgarų pavasario šventės
Paranoja skverbiasi giliai
Slaptasis kazokų ginklas
Hitleris: gyvas ar miręs?
Tamam Šud byla
Grafas Kaliostras
Lėlininkai