|
Viduramžių prabudimai Katerina Liuter |
|
|
Katerinai (Catherine von Bora) buvo vos aštuoniolika, kai Martynas Liuteris paskelbė savo garsiąsias 95 tezes. Būdama trejų metukų Kati neteko mamos, ir tėvas nuvežė ją į vienuolyną, kur ji ir buvo užauginta. Vienuolyne Katerina ir keletas jos draugių išgirdo biblinį Liuterio mokymą. Įsigilinę ir patikėję Liuterio dėstomais principais, merginos panoro nedelsiant dingti iš vienuolyno. Išgirdęs apie tai, Liuteris vieno savo gero bičiulio paprašė, kad šis padėtų joms pabėgti. Tas bičiulis buvo prekijas ir į vienuolyną dažnai gabendavo silkes. Vieną vakarą (1523 m.) į tuščias savo vežime sukrautas silkių statinaites jis sutalpino dvylika vienuolių. Keletas jų sugrįžo pas savo šeimas, o kitoms Liuteris padėjo susirasti namus, vyrus arba gerą vietą, kad neprapultų. Per pora metų nuo pabėgimo buvo pasirūpinta visomis merginomis, išskyrus vieną Kateriną. Pagaliau, savo draugų bei tėvo įtikinėjamas, Liuteris pasipiršo Katerinai. Vitenberge Liuteriui buvo išskirtas augustijonų vienuolynas, taigi po vestuvių 1525 metais Kati persikėlė gyventi į jį. Ji išblizgino visus vienuolyno kampus ir į kasdienį Liuterio gyvenimą įnešė šiek tiek daugiau tvarkos. Vienam savo bičiuliui Liuteris rašė: Per pirmuosius vedybinio gyvenimo metus turi prie daug ko priprasti. Štai kad ir rytą nubudęs ant savo pagalvės pamatai pora kasyčių, kurių iki tol ten nebūdavo. Po metų kitam draugui Liuteris rašė: Mano Kati visuose dalykuose man tokia paslaugi ir maloni, jog savo vargo nekeisčiau net ir į Krezo turtus. Kažkada celibato laikęsis vienuolis dabar aukštino šeimyninį gyvenimą. | 
|
Kati tvarkė šeimos finansus ir nenorėdavo, kad buitiniai dalykai vyrui kvaršintų galvą. Kati dėka, Liuteris galėjo visiškai atsidėti rašymui, mokymui ir tarnavimui. Liuteris savo žmoną vadino rytine Vitenbergo žvaigžde, mat Kati keldavosi 4 valandą ryto ir imdavosi įprastinių darbų. Ji prižiūrėjo didžiulį daržą, sodą, žuvų tvenkinėlį bei gyvulius, kuriuos, reikalui esant, pati ir paskersdavo. Vienuolyne dažnai apsistodavo koks 30 studentų, svečių ar šiaip pakeleivių, ir visi jie, vos peržengę slenkstį, patekdavo Kati globon.
Liuteris dažnai sirgdavo, ir Kati galėdavo pasitarnauti jį slaugydama, mat neblogai išmanė mediciną. Reikia pasakyti, jog Kati gyvenimas nesisuko tik aplink buitį ir kitus fizinius dalykus. Martynas ragindavo Kati studijuoti Bibliją ir partardavo jai įsiminti Rašto vietas.
Liuteriai susilaukė šešių vaikų, tačiau kartu su jais išaugino dar ir keturis našlaičius. Keletą amžių Liuterių šeima buvo pavyzdžiu vokiečių šeimoms. Santuoką Liuteris vadino charakterio mokykla ir sakė, jog šeima padeda krikščionims išsiugdyti daug puikių savybių, tokių kaip tvirtumas, kantrybė, meilė ir nuolankumas.
Po Martyno mirties 1546 m. Kati išgyveno dar šešis metus. Savo akimis ji galėjo pamatyti, jog jos vaikai išaugo puikiais žmonėmis ir visi, išskyrus Magdaleną, kuri mirė jauna, užėmėįtakingas padėtis.
Iš Christian History Institute archyvų
Pagal http://www.gospelcom.net/ parengė Rūta Rušinskienė
Martynas Liuteris ( Martin Luther, tikr. vardas Martin Luder, 1483-1546) vokiečių vienuolis augustinas, teologas, protestantiškosios reformacijos pradininkas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo. Liuterio mokymas tapo viena protestantizmo judėjimu šaka liuteronizmu, liuteronų tikėjimo pagrindu. Jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausių Biblijos vertimų.
1508 m. jis pakviestas į naujai įsteigtą Vitenbergo universitetą, kur 1512 m. tapo teologijos daktaru ir pamokslininku. Ten jis susipažino su P. Melanchtonu*), kuris vėliau tapo ištikimu jo bendražygiu. 1517 metų spalio 31 d. parengtas 95 tezes išsiuntė įtakingiems vyskupams. Jos be jo žinios buvo išspausdintos ir sulaukė netikėto atgarsio. 1520 m. jis buvo atskirtas nuo Bažnyčios. Protestuodamas jis viešai sudegino atskyrimo nuo bažnyčios bulę. Iškviestas į Vormse sušauktą reichstagą, M. Liuteris drąsiai ir atvirai gynė savo įsitikinimus ir už tai imperatoriaus ediktu buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Persekiojamą M. Liuterį priglaudė Saksonijos kurfiurstas Frydrichas savo pilyje Vartburge. Čia jis pradėjo versti į vokiečių kalbą Bibliją. Netrukus M. Liuteris vėl buvo pakviestas sugrįžti į Vitenbergą. Sulaukęs 42 metų, Liuteris atmetė celibatą ir vedė, susilaukė septynių vaikų. Mirė staiga nuo širdies smūgio kelionės į Eislėbeną metu.
M. Liuterio literatūrinis palikimas gausus ir įvairus žanriniu požiūriu. Jaunystėje jis mėgo eiliuoti lotynų kalba, rašė pamfletus, religines giesmes, politinius ir religinius atsišaukimus, pedagoginius, teologinius ir filosofinius traktatus. Be to Liuteris gerai žinojo muzikos istoriją ir teoriją, jo pamėgtais kompozitoriais buvo Ž. Deprė ir L. Zenflas. Savo kūriniuose ir laiškuose dažnai citavo Viduramžių ir Renesanso traktatus apie muziką.
*) Pilypas Melanchtonas (Philipp Melanchthon, tikr. vardas Philipp Schwartzerd, 1497-1560) - reformacijos teologas, protestantiškosios teologijos pradininkas. 1518 m. Melanchtonas susipažino su Liuteriu - ir jis iš humanisto tapo teologu ir reformatoriumi. 1521 m. Melanchtonas parašė Loci communes (Bendrieji teologijos principai), kurioje buvo aiškiai išdėstytas Reformacijos mokymas. Po M. Liuterio mirties jis perėmė vadovavimą liuteronų judėjimui.
šv. Gemma Galgani
Augustino motina Monika
Viduramžių prabudimai. Katarai
Pirmoji krikščionių archeologė
Viduramžių prabudimai. Viklifas
Šventasis Raštas viduramžiais
Džonas Veslis, XVIII a. Anglija
Viduramžių prabudimai. Husas ir Jeronimas
Džirolamas Savonarola eretikas iš San-Marko
Paulius Tilichas: filosofija ir teologija
Fokso kankinių knygą: Kruvinoji Meri
Viduramžių prabudimai. Valdensai
Eriugena. Apie gamtos skirstymą
Galingiausias pasaulio žmogus?
Apie Šv. Trejybės paieškas
Lesteris Samralas. Žmogus
Apsinuoginę kvakeriai
Susitikimo palapinė
Bonaventūras
Pasaulio sukūrimo puslapis
Religijos skiltis
Mitologijos skyrius
Vartiklis