ELENA, PIRMOJI KRIKŠČIONIŲ ARCHEOLOGĖ

Per Kalėdas minios piligrimų plaukia į Užgimimo bažnyčią Betliejuje. Per Velykas žmonės traukia Via Dolorosa keliu į Šventojo kapo bažnyčią Jeruzalėje. Abu šie įstabūs senoviniai pastatai yra susiję su imperatoriene Elena, pirmojo krikščionio imperatoriaus Konstantino (274-337) motina. Apie Elenos gyvenimą nėra žinoma labai daug. Kai kurie mokslininkai mano, jog imperatorius Konstantinas Mažojoje Azijoje vieną miestą pavadino Helenopoliu motinos garbei ir spėja, jog tame mieste ji gimė. Tačiau britų mokslininkai laikosi senovinės tradicijos, jog Elena buvo Kolčesterio karaliaus Koelo dukra. Kolčesteryje krikščionių bažnyčia stovėjo jau 250 m. (panašiai tuo metu gimė ir Elena), todėl galimas daiktas, jog krikščione ji tapo dar ankstyvoje jaunystėje. Taip pat nėra aišku, kada ir kaip Elena susipažino su Romėnų kariu Konstancijumi Chloru*), ir ar jie buvo oficialiai susituokę. Aišku yra viena – jog Elena ir Konstancijus buvo Konstantino tėvai. 292 m., Konstancijui tapus Galijos, Ispanijos ir Britanijos Cezariu, jis išsiskyrė su Elena ir vedė savo globėjo Maksimiano dukterį Teodorą. Šios vedybos buvo tik šaltas, gerai apgalvotas politinis ėjimas, padėjęs Konstancijui lipti karjeros laiptais.   Elenos sūnus Konstantinas daug laiko praleido imperatoriaus Deokleciano rūmuose ir vėliau tapo kareiviu, kaip ir jo tėvas. Kai 306 metais Konstantinas buvo paskelbtas imperatoriumi, visų pirma iš politinės tremties jis parsikvietė savo motiną ir suteikė jai visą Romos imperatoriaus motinai derančią pagarbą. Konstantinui priėmus krikščionybę, Elena jį rėmė ir visokeriopai palaikė. Deja, rūmuose dėl mums nežinomų priežasčių ne visuomet viešpatavo taika ir gerovė. 326 m. Konstantinas mirtimi nubaudė savo vyriausiąjį sūnų Krispą ir jo žmoną Faustą. Vėliau dėl to jį kankino kaltės jausmas. Galimas daiktas, jog Elena apkaltino jį dėl šios nuodėmės. Galbūt kaltės jausmas ir pastūmėjo imperatorių Konstantiną išsiųsti motiną su misija į Šventąją žemę. Būdama beveik 80 metų, Elena keliavo per Palestiną bei rytines imperijos provincijas ir skatino krikščionių tikėjimą. Palestinoje ji ieškojo su Jėzaus gyvenimu susijusių vietų ir pasirūpino, jog ten atsirastų bažnyčios. Taigi Konstantino įsakymu ir Elenai prižiūrint buvo pastatytos bažnyčios Betliejuje, Golgotos vietoje, prie Alyvų kalno, Betanijoje. Jėzaus kapo ir prisikėlimo vietoje stovėjo pagonių šventykla Afroditei. Ji buvo nugriauta ir jos vietoje iškilo Šventojo kapo bažnyčia. Vėliau atsirado legenda, esą Elena bažnyčioje po kapu radusi tikrąjį Kristaus kryžių. Elenos maršrutas Viduramžiais tapo krikščionių piligrimų maršrutu. Juo naudojamasi iki pat šių dienų, mat Elena buvo atradusi ir norėjo deramai pagerbti visas vietas, susijusias su Jėzaus gyvenimu. *) Konstancijus I Chloras (Marcus Flavius Valerius Constantius, apie 250-306) – Romos imperatorius (nuo 293 m.). Kilęs nuo Dunojaus sričių. 286 m. Diokletianas Maksimianą irgi paskyrė imperatoriumi valdyti vakarines provincijas. Jo žmona buvo Elena, Konstantino motina. Vėliau, kad sustiprintų santykius su imperatoriumi, Konstancijus išsiskyrė su Elena ir vedė Maksimiano dukrą Teodorą. Pravardę „Chloras“ (iš gr. „blyškus“) vėliau gavo iš Bizantijos istorikų. 293 m. Diokletianas nusprendė imperiją padalinti į keturias dalis: rytinę ir vakarinę dalį valdė augusto ir cezario pora, turinti savo įtakos zonas. Po augusto mirties cezaris gaudavo jo titulą. Konstancijus tapo augustu 305 m. Tapęs cezariu, turėjo susidoroti su uzurpatoriumi Karauzijumi Britanijoje, o vėliau prie Reino kovėsi su alemanais ir frankais. Tapęs august, surengė sėkmingą baudžiamąją ekspediciją prieš piktus ir skotus Škotijoje. Dioklecianui ėmus persekioti krikščionis, Konstancijus prie to prisidėjo mažiausiai, praktiškai tik sugriaudamas keletą šventyklų. Iš Christian History Institute archyvų parengė Rūta Rušinskienė   Susanos istorija Kodėl kovo 8-oji? Moterys: Kruvinoji Meri Moterys: Katerina Liuter Benediktas ir jo Regula Smyrno bažnyčios enciklika Viduramžių prabudimai. Valdensai Moterys: Monika, Augustino motina Iš ankstyvųjų viduramžių pamokslų Viduramžių prabudimai. Husas ir Jeronimas Augustinas. Apie Susaną ir Juozapą Krikščionybė: ortodoksijos gynėjai Vienuolių institucijos įsigalėjimas Viduramžių prabudimai. Viklifas Eretikas Džirolamas Savonarola Viduramžių prabudimai. Katarai Džonas Veslis, 18 a. Anglija Apsinuoginę kvakeriai Nikėjos susirinkimas Religijos skyrius Pasaulio sukūrimo skiltis Mitologijos skiltis Vartiklis