Žvejo ir auksinės žuvelės mįslė
Pasakose sutiksime viską ir jų herojai kaip reikia: pabaisos ir milžinai, išsigimėliai ir fėjos, kalbantys gyvūnai. Tokia kadaise laikyta ir Puškino pasaka apie žveją ir auksinę žuvelę, kartu su godžia bei valdžios trokštančia žmona.
7-me dešimtm. bulgarų archeologas paskelbė bronzinės plokštelės, rastos prie Juodosios jūros, nuotraukas. Joje pavaizduota moteris su žuvimi. Moteris apsivilkusi chitonu ir su karūna ant galvos. Visa tai liudija, kad tai iš senovės laikų atėjusi dievybė. Jos vardas Anachita.
Tačiau juk Anachita buvo gerai žinoma senovės Irane, Vidurinėje Azijoje, ji aprašyta Avestoje. Ji yra šventųjų vandenų deivė ir greta su ja dažnai vaizduota žuvis. Ir neabejotina, kad prireikus deivė galėjo pasiversti žuvimi.
Grįžtant, įsidėmėtina, kad senė žvejui sako, kad ji nori būti jūrų valdove, o jai paklusti ir pati auksinė žuvelė. Ir tada senė atsidūrė prie sudužusios geldos. Tai ne paprasta žuvelės reakcija tai deivės, į kurios vietą kėsinosi senė, bausmė.
Bet ar tikrai Puškinas eilėmis išdėstė pasakojimą apie Anachitos? Jis tiek daug visko prikūrė savo pasakose, kad davė begalę peno tyrinėjimams bei komentarams. Ir gali būti, kad čia jis perdavė mums 2000 m. senumo legendą iš Bosforo karalystės, beveik Romos amžininkės, gyvavusios Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėje.
Joje dar buvo išlikę skitų tradicijos. Jiems priskiriama daugybė genčių. Po jų į regioną atėjo sarmatai, prasiskverbė Vidurinės Azijos arijų menas. Čia garbino šv. vandenų deivę Anachitą, o kartu Egipto Izidę, frigų Kibelę, graikų Afroditę. Matyt, tai vienos dievybės hipostazės.
Kadaise Puškino tyrinėtojai laikė, kad siužetas paimtas iš A. Afanasjevo rinkinio (kuriame yra pasaka tokiu pat pavadinimu). Vėliau nuomonė pasikeitė atseit, Puškino pasaka tapo šaltiniu A. Afanasjevui. Brolių Grimų pasakose veikia paprasta plekšnė. Puškino juodraščiuose išliko pirminė versija:
Nenoriu būti Romos popiežiumi, Noriu būti Saulės valdove.Iš čia aišku, kad prieš tai senei siūlyta tapti popieže, o tai primena Grimų siužetą, o jų knygos 1830 m. leidimą prancūzų kalba Puškinas turėjo savo bibliotekoje. Ir vis tik, panašiuose siužetuose niekur neminima auksinė žuvelė. Tai kaip ji galėjo atrodyti?
Atsakyti gali padėti Tanaiso (arba Tanos) buvusio prie Bosforo sąsiaurio Dono žiotyse, įkurto 3 a. pr.m.e., kasinėjimai. Čia rastas reljefas, vaizduojantis Anachitą, su iki krūtinės pakeltomis rankomis, kuriose laiko po žuvį. Kiekviena jų maždaug plaštakos dydžio, tačiau viena atrodo puikesne. Ir nėra panašumo į Juodosios jūros žuvis.
1 a. pr.m.e. terakotinė figūrėlė iš Juodosios jūros pajūrio suteikia geresnį įsivaizdavimą. Joje žuvies akys didesnės, prie kūno priglausti viršutinis ir apatiniai plaukmenys, užtikrinant greitą plaukimą, apvalaina uodega. Žuvies kūnas neįprastas, vos ne rombo formos. Visa tai sukuria veržlumo, energijos, jėgos, o kartu ir grožio vaizdinį. [ Reljefas buvo Čerkasų kraštotyros muziejuje (Rostovo sritis), o publikacija apie figūrėlę pasirodė 1970-ais.]
Dėsningas stebuklingos žuvelės pasirodymas po didžiojo tautų kraustymosi pirmaisiais mūsų eros amžiais (ji sutinkama vokiečių, švedų, prancūzų, moldavų ir kt. tautų pasakose). Juk kartu su tautomis kėlėsi ne tik legendos, bet ir meno dirbiniai. Ir atvaizdas bronzinėje plokštelėje smulkiai aprašytas M. Kobylinos knygoje Rytietiškų dievybių atvaizdai Juodosios jūros šiaurinėse srityse pirmaisiais amžiais (1978).
Sutrumpintai:
Vaizduojama moteris iki pusės perjuostu chitonu su papuošimais ant rankų, palaidais plaukais, ant galvos karūna, pilvo lygyje pavaizduota žuvis, rankos simetriškai pakeltos aukštyn, delnais į žiūrovą kreipimosi į dangų gestas.Vis tik negalima nepastebėti tam tikrų keistumų poeto kūrinyje. Kodėl jūrų valdovė stato rūmus sausumoje?
Gyventojai prie Dono ir Juodosios jūros daugiausia užsiėmė žemdirbyste, o svarbiausia kultūra buvo kviečiai (rugiai jų laukuose buvo tarsi piktžolė). O svarbia eksporto preke buvo žuvis, ypač eršketai, labai vertinami Graikijoje. O žemdirbystę globojo Afroditė ir Demetra. O juk Afroditė yra iš Mažosios Azijos, kur buvo Dievų motina. Tad Anachita, kaip viena dievų motinos hipostazė, išlaikė jos įgaliojimus daugelyje sričių. Tad A. Puškino pasaka ne vien kūrinys, tai seniausios mitologijos atspindys, kurioje skitiškų pradų daugiau nei graikiškųjų.
[ Ta proga prisiminkime ir:
dogono genties Nommos: amfibijos su žuvies uodega
Babilono Oannes
bei dievus-žuvis ]Puškinui skirta šventė
Ugnies kultas Rusijoje
Gilgamešo-Muromeco sugretinimai
Lenino mauzoliejaus mistika
Kunigaikščio Gvidono valdos
Kita revoliucijos veidrodžio pusė
D. Zavolskis. Valstybės stilius
Tikroji varlės-karalienės istorija
Arijai ir kitos tautos Vedose ir Avestoje
A. Puškinas. Slapti užrašai: 1836-1837 m.
T. Ševčenkos Akloji su dukra
R-failai: NSO Rusijoje
Umai lyginamoji charakteristika
Užsieniečiai apie Rusiją
Slaptasis kazokų ginklas
Rusija: taikinys tinkle
Drakonų ežeras Kinijoje
Elohimų alchemija
Po gulbės sparnu
Šiaurės Atlantida
Eurazijos pagrindai
Sniego karalienė
Marijos kultas
Vartiklis