Pažinkime augalus

Paprastasis kaštonas  

Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) - sapindinių (Sapindaceae) šeimos, kaštoninių (Hippocastanoideae) pošeimio lapus metančių vienanamių medžių rūšis, kurio moteriški ir vyriški žirgininiai žiedai sukrauti ant to paties vieno medžio. Tai reliktinė ankstyvojo pleistoceno epochos rūšis augusi prieš milijoną metų ir buvusi plačiai paplitusi tuometinėje Europoje. Dabar savaiminės rūšies populiacijos paplitusios tik nedidelėje pietų Balkanų pusiasalio dalyje 250–1600 m aukštyje. Europoje pasirodė, kaip manoma, 1557 m., kuomet iš Osmanų imperijos į Prahą buvo importuotos jų sėklos, - taip ši rūšis atsirado ir Lietuvoje.

Tai dekoratyvus, iki 30 m užaugantis medis tankia kupoliška arba rutuliška laja. Žievė tamsiai ruda, senų medžių atplaišiojanti stambiomis plokštelėmis. Ūgliai stiprūs, pumpurai stambūs ir sakuoti. Lapai sudėtiniai, iš 5-7 lapelių, 10-20 cm ilgio, jų viršutinė pusė plika, apatinė prie gyslų plaukuota; rudenį pagelsta arba gelsvai paruduoja. Žiedai susitelkę į stačias, 20-30 cm ilgio piramidiškas šluoteles; vainiklapiai balti su rožiniais ir geltonais taškeliais. Kaštono žiedai

Žydi gegužės-birželio mėn., o vaisiai prinoksta rugsėjį-spalį. Vaisius – žalios spalvos rutuliška su stambiais dygliais dėžutė (goželis), kurioje būna 1-4 stambios, netaisyklingai rutuliškos blizgančios sėklos (kaštonai). Kaštonas – medingas augalas ir jo žydėjimo metu žiedai būna aplipę bitėmis. Jo medus skystas, beveik bespalvis. Gyvena iki 300 m. Paskutiniais metais Lietuvoje jas labai puola kenkėjai, kaštoninės keršakandės, dėl kurių daug kaštonų buvo iškirsta.

Paprastųjų kaštonų žievėje daug taninų, glikozido escino, eskulino – cheminių junginių, kuriuos iki šių dienų naudoja farmacijos pramonė. Iš šios rūšies išgautos medžiagos naudojamos nuovirų, užpilų ir tepalų gamyboje. Žievės ir lapų nuoviras yra naudojamas Albanijos, Kosovo ir centrinės Italijos liaudies medicinoje kraujotakos ir reumatinių ligų gydymui.

Neapdorotos sėklos (kaštonai) yra nežymiai nuodingos, o perdirbtos naudojamos muilo bei kosmetikos gamyboje. Jos turi ir gydomųjų savybių: pagrindinės veiklios medžiagos yra triterpeninės saponinės p-amirino grupės, iš kurių pagrindinis yra escinas, išvestinis iš escigenino, o taip pat kumarininės oksi- ir metoksikumarinų grupės (eskulinas, fraksinas), flavonoidai. Jose taip pat yra nikotino, cholino, amino rūgščių, vitaminų B1, B2, B6, C. Spiritinis kaštonų ekstrakto preparatas naudojamas kaip venas tonizuojanti. plečianti ir prieštrombozinė priemonė esant apatinių galūnių venų nepraeinamumui. Escinas gali būti panaudotas ir edemos, distorsijos atvejais, o taip pat kaip priedas į maisto papildus.

Kadangi kaštono sėklos turi muilinio skysčio, tai seniau Prancūzijoje ir Šveicarijoje buvo naudojamos kanapių, linų, šilko ir vilnos balinimui. Tokiame skystyje išplautas, o vėliau perplautas švariame vandenyje, linas įgaudavo dangiškai žydrą atspalvį. O paskutinių pasaulinių karų metu kaštonų sėklos buvo naudojamos krakmolo gaminimui, iš kurio galima pagaminti acetoną (fermentuojant su Clostridium acetobutylicum), kuris savo ruožtu kaip tirpiklis buvo panaudojamas šaudmenims gaminti.

Sėklos turi ir didelę ekologinę vertę – jomis minta elniai (šiaurinėje Korsikos dalyje po kaštonų giraites ganosi kiaulės, todėl iš jų gaminamos labai specifinio skonio dešros). Tiesa, mediena komercinės vertės neturi, bet ją galima panaudoti smulkiems buities daiktams pasigaminti. Kaštonas goželyje

Plungės savivaldybės Šateikių herbe – raudonas bažnyčios bokštas ir sidabriniai kaštono lapai. Jis sutinkamas ir kai kurių Čekijos bei Vokietijos miestų herbuose.


Pastaba: kaštonų negalima vartoti sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige bei tada, kai lėtai kreša kraujas.

Lygi, nesuaižėjusi žievė lupama nuo lygių, nestorų šakų. Vaisiai renkami su kevalais, prieš šiems sprogstant. Sėklos džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje nei 60o temperatūroje. Žiedynai pjaunami, kai kekėje apatiniai žiedai visiškai pražysta, o viršutiniai dar neprasiskleidę.

Terapija:

  • Kelis kaštonus nešiokitės kišenėse, juo vis pamaigykite, palaikykite delnuose – tai padės nusiraminti (ypač esant stresinei situacijai);
  • Vakarais, po visų darbų, į indą priberkite kaštonų tiek, kad jų susidarytų vienas sluoksnis. Patogiai atsisėskite ir basomis ridenkite juos įvairiomis kryptimis – tai sumažins nuovargį, nuims dirglumą po sunkios dienos, pagerins kraujotaką ir pagerins miegą.
  • Kaip gydytis:

    Nuo kojų venų išsiplėtimo, vidurių užkietėjimo - 50 g džiovintų kaštonų žiedų užpilti 0,5 l degtinės ar spirito ir palaikyti 14 d. Gerti po 30-40 lašų 4 k. į dieną.
    radikulito atveju - kaštonų vaisius sumalti, lygiomis dalimis sumaišyti su kiaulės taukais ir plonu sluoksniu užtepti ant duonos riekė, kurią priglaudus prie skaudamos vietos šiltai aprišti – geriausia prieš miegą.
    nuo lėtinio prostatito - kaštonų vaisių žievę susmulkinti ir du šaukštus įberti į butelį ir užpilti stikline spirito. Tada 10 d. palikti šiltoje ir tamsioje vietoje, kad pritrauktų – antpilą kaskart pakratant. Tada nukošti ir gerti po 20-30 lašų per dieną 6 savaites, tada padarant 2 savaičių pertrauką.
    kai skauda sąnarius - sumaltus kaštonus užpilti obuolių actu ir palaikyti, o tada įtrinti skaudamus sąnarius. hemorojaus atveju - 2 šaukštus smulkintos kaštonų vaisių žievės užpilti litru verdančio vandens, pakaitinti pusę valandos verdančio vandens puode, nukošti ir supilti į vonelę.
    sergant reumatu, podagra, bronchitu, tuberkulioze, sutrikus virškinimui - valgomąjį šaukštą džiovintų ir smulkintų kaštonų lapų užpilti 0,5 l vandens, užvirinkite ir ant silpnos kaitros virkite 15 min. tada ataušinkite, nusunkite ir gerkite po pusę stiklinės 4 k. per dieną prieš valgį. Reumatui gydyti tinka ir kaštonų vonios iš kaštonų vaisių – ypač prieš miegą.

    Miškinis skudutis
    Augalai - chemikai
    Dygliuotoji kardažolė
    Delikatesai: Balutas
    Kai reikia laisvinamųjų
    Alavijai - dekoratyvus vaistas
    Dilgėlė – švelni kaip šilkas...
    Miškas: Europoje ir Lietuvoje
    Virtuvėje: kukurūzai, špinatai ir kita
    Daugiau įvairių prieskoninių daržovių
    E-bylos: ko nepasako mistiniai E-kodai?
    Kaip maisto išvaizda ir kvapas atsiliepia jo skoniui?
    Kelmučiai, kurie šoka apie kelmus
    Žarnyno bakterijų perspektyva
    Bruknė – ir skanu, ir vaistas
    Voveraitės ir jų sesutės
    Kaip karalienė virto slyva
    Iš mėlynių ir girtuoklių
    Skalsės ir nuodai
    Saviti delikatesai
    Žiedadulkės
    Vartiklis