Augalų ir gyvūnų atradimas
Neišmeskite puansetijos - Kalėdų gėlės
Kalėdų žvaigžde ar tiesiog Kalėdų gėle vadinama puošniausioji karpažolė, savo vardą užsitarnavo ne be reikalo tai iš tiesų puošnus ir akį traukiantis augalas. Neveltui šis augalas Lietuvoje yra labai populiarus. Jis pražysta kaip tik švenčių metu, tačiau ne žiedai yra gražiausia jos dalis o jo raudoni žiedlapiai, kuriuos kai kas linkę laikyti žiedais, tačiau iš tiesų yra pažiedlapiai (o tikrieji žiedai, kurie yra smulkūs, išauga pažiedžių centre). Nors įvairių rūšių karpažolių pažiedlapiai gali būti ir kitokių spalvų baltos, rausvos ar rožinės, Lietuvoje dažniausiai parduodamos būtent raudonos spalvos gėlės.
Puošniausioji karpažolė (Euphorbia pulcherrima), be jau minėtų pavadinimų, turi ir dar vieną vardą
puansetija, kurį gavo dėl JAV ambasadoriaus Joelio Robertso Poinsetto, kuris, dirbdamas diplomatinį
darbą Meksikoje, 1828 m. pastebėjo šį augalą ir pristatė jį Jungtinėse Valstijose. Tai karpažolinių šeimos daugiametis
augalas, savaime augantis Centrinėje Amerikos dalyje (Meksikoje, Gvatemaloje, Floridoje) drėgnose paatogrąžių srityse.
Natūralioje gamtoje karpažolė užauga iki 34 m aukščio. Kambariuose puošniausiosios karpažolės gali užaugti iki 1,5 m.
Puošniausios karpažolės yra jautrios šalčiui, todėl nusipirkę šį augalą, stenkitės namo jį gabenti kuo geriau apsaugoję nuo šalčio ir vėjo.
Šilumos poreikis svarbus ir augalui atsidūrus namuose. Augalas yra šilummėgis, todėl reikėtų saugoti nuo šalto skersvėjo ar oro. Augalas mėgsta šešėlį, todėl reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tinkamiausia temperatūra žydėjimo metu 16-20oC. Laistyti reikia šiltu vandeniu, žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia. Tręšti kas 2 savaitės trąšomis skirtomis žydintiems augalams.
Beje, jų pieną primenančios sultys yra nuodingos. Tiesa, jos nesikaupia augalo paviršiuje, tad tiesiog auginant gėlę, didelės rizikos nėra. Vis dėlto, genint ar persodinant galima užsidėti pirštines, kadangi karpažolių sultys dirgina odą, akis, burnos gleivinę. Šias gėles reikėtų saugoti nuo naminių gyvūnų ir mažų vaikų, nes būtent jie, nesuvokdami pavojaus, dažniausiai ir nukenčia nuo dirginančių puansetijos sulčių.
Puošniosios karpažolės neretai ir perkamos šventėms, kai norima Kalėdoms pasidžiaugti raudonais jos pažiedlapiais jie subtiliai papildo namų puošybą.
Tai gana lepi gėlė ir turi daug kaprizų. Ir net jei juos apėjote ir sėkmingai ja grožėjotės, norėdami ją išlaikyti kitiems metams turėsite pavargti, - jei tik turite užsispyrimo.
Jei šią gėlę (kitaip puošniąją karpažolę, Euphorbia pulcherrima) tinkamai prižiūrėsite, per kitas Kalėdas ji vėl džiugins jus ugniniais žiedais. Kai ant jos stiebelių beliks tik keli spalvoti pažiedžiai, ją apkarpykite palikdami maždaug 10-15 cm stiebus. Kas savaitę ją patręškite ir saikingai laistykite tiek, kad žemė būtų drėgna.
Pavasarį, kai temperatūra lauke pasieks 15oC, kas vakarą ją bent kelioms valandoms išneškite į lauką ar balkoną. O birželio mėn. ją derėtų persodinti į kiek didesnį vazoną. Jei greitai auga, galima patrumpinti šakas, kad daugiau šakotųsi. Laikykite šviesioje vietoje, kartkartėmis vazoną pasukinėjant, kad gėlė iš visų pusių gautų vienodai šviesos.
Likus mėnesiui ar dviem iki norimo rezultato, reikia palaikyti tam tikrą tamsos režimą. Keliolika valandų per parą jam reikia leisti pabūti aklinoje tamsoje (pvz., išnešant į tamsų kambarį ar garažą arba tiesiog uždengiant kartono dėže).
Kaip karalienė virto slyva
Vaismedžiai irgi turi savo istoriją. Pvz., abrikosai į Vakarų Europą atkeliavo iš Armėnijos, persikai iš Etiopijos, vyšnios ir slyvos iš Mažosios Azijos. Pirmosios slyvos 16 a. pirmoje pusėje buvo pasodintos Prancūzijos karaliaus Prancisko I sode, o jas atgabeno piligrimai. Jos labai patiko karalienei Klod. Kartą ji sužinojo, kad dvariškiai vagia ir smaguriauja slyvas. Įpyko baisiausiai, ėmė triukšmauti. Matyt tikrai smarkiai triukšmavo, nes vyras bemat įvedė mirties bausmę už slyvų vogimą. Nuo to laiko prancūzai turi posakį: pakars dėl slyvų, t.y. nukentėsi nuo nereikšmingos smulkmenos. Tų slyvų rūšis taip ir vadinasi renklod karalienė Klod.
Šalia renklodų yra ir visų mėgstamos slyvos viktorijos, kurios taip pat turi karališką vardą - nuo Anglijos karalienės Viktorijos. Tik šiai karalienei pasisekė labiau negu Klaudijai, nes Viktorijos vardu pavadinta ir daugybė miestų, ežerų, upių, net milžiniškas krioklys Afrikoje ir nuostabi vandens lelija.
Sachalino augalų paslaptis
Taip pat skaitykite Rūmai be sienų ir ... auksiniai kailinėliai
Sensacija plito neįtikėtinai sparčiai: kažkur Japonų jūroje esanti sala, kurioje bet kas pasėta ar pasodinta išauga iki neįtikėtinų dydžių.
Tai buvo daugiamečiai grikiai, kurie dvigubai praaugdavo žmogų ir puikiausiai tiko pašarui. Prancūzų
ūkininkai mokėjo už juos pasakiškus pinigus ir iš džiaugsmo trynė rankas. Bet iš tiesų tie grikiai į Europą pateko iš
Sachalino - bet jau antrais-trečiais metais jie ėmė išsigimti negelbėjo nei geriausios dirvos, nei trąšos.
Tačiau Sachaline net žolės auga ne dienomis, o valandomis ir jos labiau panašios į krūmus ir galėtų net paslėpti raitelį. Juk kas žole vadintų 5 m aukščio augalą, labiau panašų į palmę, kurio stiebas beveik kaip telefono stulpas. O tai tik paprasčiausias builis. O po varnalėšos lapu nuo lietaus gali slėptis net keli žmonės. Žirnio ar pupos viršų neretai pasieksi tik iškėlęs ranką. O turguje nusipirkęs kopūstą jį sunkiai parsineši namo esti jų galvų, sveriančių 30 kg.
Bet kuo tai paaiškinama? Ypatinga augalų rūšimi?! Visai ne Sachaline net iš atvežtų sėklų per kelias kartas išauga gigantai. Tačiau iš čia perkelti kitur, palengva vėl tampa normaliais. Tai gal Sachalino saulė? Bet apsiniaukusių dienų čia daugiau nei saulėtų. Tai tada, galbūt, dirvožemis? Bet irgi ne juk Islandijos dirvožemio sudėtis panaši, bet augmenija ten visai skurdi net šimtamečiai berželiai nesiekia juosmens...
Tad nenuostabu, kad tuo susidomėjo mokslininkai. Be to, šis reiškinys buvo pastebėtas ir kitose vietose: pvz., Ugandos, alpinėse Revenzorio arba Mėnulio kalnų, pievose, kur paprastas viržis užauga iki 15 m, o gėlės lobelijos dvigubai aukštesnės už žmogų. Japonijos laukuose irgi atsiranda milžiniškų ryžių, kurie ištįsta, bet nesuspėja subrandinti grūdų.
Po ilgų tyrinėjimų nustatyta, kad kaltas ypatingas dirvoje esantis grybelis, išskiriantis augimą skatinančią medžiagą, kuri buvo pavadinta giberelinu. Jį 1926 m. atrado japonas E. Kurosava tirdamas ryžių ligą (bacanae - perteklinį jų augimą), sukeliamą Gibberella fujikuroi Sow grybelio. Būtent Sachaline ir Mėnulio augaluose augalams susidaro tinkamos sąlygos patiems pasigaminti šio augimo stimuliatoriaus.
Tada gibereliną ėmė gaminti laboratorijose. Tačiau vis tik daugiausia giberelino išgauna mikrobiologiniu būdu iš grybelio Fusarium veiklos produktų. Jis paspartina medžiagų apykaitą pluoštinių kanapių ir tabako stiebai ištįsta iki 5 m, vynuogių kekės pasunkėja kelis kartus (ypač naudojamas besėklių vynuogių derliui padidinti). Jis panaudojamas ir sėklų dygimo stimuliacijai, o kadangi skatina žydėjimą, apipurškus juo galima priversti pražysti augalas, šiaip pražįstančius tik antrais metais. Bet tokie augalai kartu reikalauja ir papildomos priežiūros: geriau tręšti, nuolat laistyti. Kita vertus, kad greičiau noktų pomidorai, obuoliai, vyšnios, o taip pat kad neišgultų javai, juos apdoroja retardantais, slopinančiais giberelino veikimą.
Gamtos sinoptikai
Žinoma apie 600 gyvūnų ir apie 400 augalų rūšių, galinčių atstoti barometrą ar būti santykinės drėgmės indikatoriais. Iš jų elgesio ir fiziologinių pakitimų galima spręsti apie artėjančius štormus, audras ar giedrą.
Ypač jautriai į oro permainas reaguoja medicininės dėlės. Laikomos stiklainiuose, šios žieduotosios kirmėlės giedru oru guli stiklainio dugne. Prieš lietų dėlės prisisiurbia prie stiklainio sienelių prie pat paviršiaus, o kai kada net truputį išlenda iš vandens.
Nedidelės žuvelės šližiai, laikomi akvariumuose, ramiai guli akvariumo dugne, kai oras geras. Tačiau jei šližiai pradeda plaukioti vingiuodami visu kūnu palei akvariumo sieneles dangus apniuks.
Augalų pasaulyje vienas sinoptikų kalija. Prieš lietų nuo jų lapų ima lašėti skaidrūs lašai. Tada sakoma, kad kalijos verkia. Fiziologai šį reiškinį vadina gutacija. Verkiančiu barometru vadinamas ir kitas kambarinis augalas monstera. Šis augalas turi nusvirusias orines šaknis. Kartais ant monsteros lapų atsiranda drėgmės lašelių. Tai tikslus požymis, kad artėja lietus.
Baobabo vaisiai
Lietuvos drugiai
Miškinis skudutis
Slidieji kazlėkai
Dygliuotoji kardažolė
Dilgėlė švelni kaip šilkas
Pažinkime augalus: kaštonai
Kambarinės gėlės - patarimai
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Imbieras - virtuvėje ir vaistams
Virtuvėje: kukurūzai, špinatai ir kita
Daugiau įvairių prieskoninių daržovių
Ryklių miegamieji ar kosmetikos kabinetai?
Kas sieja vabzdžius ir krumpliaračius?
Pažinkime augalus: varnalėša
Morka daržui gera korta...
Voveraitės ir jų sesutės
Iš mėlynių ir girtuoklių
Kai reikia laisvinamųjų
Alisa ir musmirės
Skalsės ir nuodai
Žiedadulkės
Kukumbalis
Vartiklis