Budizmo terminai Kinijos krikščionybėje

781 m. tekstas sirų kalba neginčijamai rodo, kad pirmieji krikščionių misionieriai Kinijoje pritaikė nemažai budizmo terminų. Jame sutinkame mo, "velnią". Tai plačiai naudojamas žodis junginyje mo-kwei. Tiek pavadinimas, tiek būtybė yra indiškos kilmės: "velnio apgaulės" vadinamos mo-wang. Pragaras vadintas "tamsos rūmais", an-fu. "Malonės laivas" plukdo tikinčiuosius per jūrą į dangų. Laivas - ts `I-hang, "dangus" - ming-kung.

Krikščionių "vienuoliai" vadinti sengsanga, susirinkimas; "vienuolynas" - si, kaip ir Kinijos budistų; "vienuolio apdaras" yra kia-ša, kuris kilęs iš sanskrito kiašaya, "mantija". Budizmas suklestėjo Tang dinastijos laikais, kai Hiuen-tsang keliavo į Indiją. Budizmas tapo labai populiarus imperatoriaus rūmuose ir giliai paveikė literatūrą ir visas kultūros sritis. Sirijos krikščionys savo misijas į Kiniją išplėtė budizmo pakilimo metu ir prisitaikė daug jo terminų. Abi šios religijos į Kiniją atėjo iš vakarų.

Taigi mo, "velnias", kuris sanskrite yra mara, kuris budizme reiškia tam tikrą demonų klasę. Apie juos nežinojo brahmanai. Tas žodis sudarytas iš šaknies mar, "mirtis", ir yra arijų mirties personifikacija. Budistai maras suprato kaip valdovą, kurį lydi pasekėjai. Jie kaunasi su budizmu, ir savo laiku Šakyamuni laimėdavo prieš juos. Budistinėse knygose visas pagundas sukelia demonai. Demonas slepiasi kiekviename dalyke, kuris gali pakenkti žmogui. Jį sutinkame ištvirkavime, girtavime, vagystėje, bet kurioje nusidėjimo formoje.

Mo naudojimas taip išplito, kad naudojamas Biblijos vertime vietoje graikiško diabolus. Kartu jis įgavo daugiau Šėtono galios, būdo ir atstovybės prasmės, tačiau iki galo neatsikratė ir budistinės sampratos. Tai artimai susiję su "apsėdimu", pavyzdžiui, pasigėrus ar apsirūkius opiumo – laikoma, kad juos apsėdo demonas, vadinamas kwei, tačiau Tang ir Sung dinastijų poezijoje galėjo būti vadinamas ir mo. Rašytojas yra laisvas nuo mo-čang, "demoniškojo poveikio", kai jo mintys teka laisvai ir išraiškingai.

Pagrindinė idėja ta, kad dažnai "įgyjant" iškyla sunkumų. Tai puikiai išreiškiama džu- mo - "velnio apsėdimas", o taip pat "būti apgautu", "būti marinamu". Nan-mo ir nan-kwei dažnai išreiškia būdą, kaip "demonai sukelia problemas". Tačiau mo naudojant krikščioniškąja prasme, reikia suvokti žodžio prasmės skirtumus pagonių tikėjime. Krikščionių mo-kwei gerokai labiau nedoras nei budistams.

Kita dažna budistinė frazė yra ti-yu - "žemiškasis kalėjimas". Sanskrito naraka, "demonų buveinės", yra žemiau žmonių pasaulio esanti bausmės vieta. Ji atitinka "pragarą". Tačiau ti-yu nenaudojami Biblijos vertimuose, kuriose sutinkame yin-fu (slaptieji rūmai) arba yin-kien (tamsusis pasaulis); vietiniai dar naudoja yin-si (slaptojo teismo vieta). Ir vis tik misionieriai šnekamojoje kalboje naudojo ti-yu ir jį randame katekizmuose. Tuo tarpu 781 m. sirų tekste rašoma an-fu - "tamsos rūmai", kas pasiskolinta iš budizmo ir atitinka prasme yin-fu.

Pradedant Sung dinastija, pragaro žymuo susiformavo pagal dešimties teisėjų pavaizdavimus šventyklose ir "Yu-li" (apie 1968 m.) ir kt. veikalus. Bausmės vaizduotos bauginančiomis formomis. Padegėjai grandinėmis prikaustyti prie karšto katilo, kurį laižo liepsnos. Naikinę ryžius ir soras paversti arkliais, avimis ir jaučiais. Bausmė atitinka nusikaltimą.

Atrodo, kad t'ien t'ang kaip "dangus" pradėtas naudotas įsigalėjus t'ang prasme [teismo] "salė". Dangus įsivaizduojamas kaip plati salė, kurioje sėdi Dievas kartu su pavaldžiomis dieviškomis būtybėmis. Išsireiškimas nėra indiškas, tačiau idėja iš Indijos. Paaiškinimo nereikia toli ieškoti. Budistų vertėjai visuotinai Dievui naudojo t'ien, - ir tikslesnio atitikmens kinų kalboje nėra nei sanskrito deva, nei lotynų deus ar bengalų denta. Taipogi ir devaloka, "deva dangus", buvo verčiamas kaip t'ien. Tad žymint dangų kaip rojų leido pridėti t'ang - gaunant t'ien t'ang, "dangaus salė". Tai susiaurino prasmę, tačiau krikščionys akcentuoja pirmąjį dėmenį t'ien ir antrąją dalį dažnai praleidžia. Kai kuriuose Biblijos vertimuose t'ien t'ang visai nenaudojamas.

Budistinės literatūros t'ien-kung, "dangaus rūmai", tiktų Apreiškimo 4 skyriui, tačiau vertimuose nenaudojamas – tik šnekamojoje kalboje. Frazė primena sirų teksto ming- kung, "šviesiuosius rūmus", kuri naudojama įvardinti dangui. Tada jo antipodu puikiai dera yin-kien. Tai leidžia prisiminti Homero "Odisėją", kurios 11 skyriuje Ulysas kalbasi su mirusiųjų šešėliais. Plutono buveinė laikoma esant požemyje. Tad ar negalėjo ti-yu, "žemiškasis aklėjimas", ateiti į Indiją iš Vakarų? Požemių, kaip mirusiųjų šalies, idėjos pradininku galėjo būti Egiptas. Ją randame ne tik Egipte ir Graikijoje, bet ir Babilone bei Indijoje. Tačiau jos nėra Vedose. Tad ji Indijoje arba atsirado vėliau, arba buvo atnešta iš kitur.

Atpirkėjas. Kiekvienas Buda ir Bodhisatva buvo išlaisvintojai. Išskirkime Ti- tsang-wang p'u-sa, kuris vadinamas Yeu-ming-kiau-ču, "Nematomojo pasaulio mokytojas". Budistinis išlaisvinimas yra moralinis, nes jis apima atgailą ir išsivadavimą iš majos iliuzijų. Jis atneša malonės žmonėms idėją – tai gailestis Budos širdyje, skatinantis juos skleisti tikrąjį mokymą. Budos meilė yra savaiminė ir kilusi iš ryžto, atsiradusio milijonus metų iki žemiškojo įsikūnijimo.

Slapti nuopelnai. Budistai sako, kad nedingsta jokie geri darbai. Iš čia ir frazė tsi-yin-kung, "slaptų nuopelnų sukaupimas". Nuopelnai sukelia laimę. Mongolų budizme boyin reiškia ir "laimę", ir "nuopelnus". Etimologiškai tai kinų fu, "laimė"; pagal doktriną – tai geras darbas. Kinijos budizme tsui-fu reiškia arba "skurdą" ir "laimę", arba "nuodėmę" ir "dorybę". "Nuodėmės" samprata prarasta – tai budizmo poveikis.

Kitos nuorodos:
Bono religija
Buddha ir budizmas
Budizmas Kinijoje
Kas yra budizmas?
Šin budizmas
Vidurio kelias
Slaptoji doktrina
Budizmas Šri Lankoje Saraha. Daina Marpai
Tibeto Mirusiųjų knyga
Budizmo samprata ir srovės
8 proto lavinimo stulpeliai
Trys chano Batyjaus gyvenimai
Budizmo įtaka Vakarams senovėje
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Kaip suprantu indų filosofiją?
Laužai Himalajų papėdėje
Budizmas ir nemirtingumas
Bodhičita - kario kelias
Katmandu Jurgos akimis
Buvęs uždaras Tibetas
Šambalos paieškos Kagju budizmas
Religijos skiltis