Jungtis iš amžių glūdumos

Guilinas - miestas pietų Kinijos Guansi-Čžuano rajone, įsikūręs vaizdingoje vietovėje su karstiniais dariniais, kurie saugomi kaip nacionalinis parkas.

Li river at Guilin Miestas įkurtas 4 a. pr.m.e. (314 m. pr.m.e.), tačiau svarbiu tampa tik Tangų ir Songų dinastijų laikais. 507 m. miestas pavardintas Guizhou. Dabartinį pavadinimą gavo 1940-aisiais. 1981 m. Guilinas įvardintas kaip vienas iš 4 Kinijos miestų, kuriuose istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas yra pirmaeiliu uždaviniu. Mieste veikia Technologijų, Medicinos, Elektroninių technologijų universitetai, Guangxi universitetas.

Į šiaurę nuo Guilino (anksčiau rašyto kaip Kueilin ar Kweilin) yra prieš 2200 m. statytas Ling kanalas. Jis padėjo sujungti Yangtze upę su Kantono sritimi per Li upę. Li upė tapo dalimi vandens kelio tinklo, jungiančio šiaurę ir pietus, kai pirmasis Čin dinastijos imperatorius iškasė Ling kanalą 214 m. pr.m.e. Nors ir naudotas daugiausia irigacijai, jis išplėtė Kinijos imperiją link pietinių pakrančių.

Ir dabar dar galima pajusti 2000 m. senumo Kinijos dvasią, kai silpnos moterys pakinktuose klimpsta į dumblą tempdamos prieš srovę Li upėje senovines sampanes. Legenda sako, kad kiekvienas valtininkas, nuskendęs jos slenksčiuose, tampa dvasia, besikabinančia į laivus, bandančius perplaukti tuos slenksčius.

Stačios kalkakmenio uolos, vadinamos bokštais, amžių amžius įkvėpdavo poetus ir dailininkus. Kraštovaizdis susiformavo, kai buvęs jūros dugnas iškilo ir vėliau buvo paveiktas erozijos. Kalvose gausu olų, kuriose gyventojai slėpėsi nuo japonų bombardavimo Antrojo pas. karo metu. Nuo Sulankstyto brokato kalvos (daugelis uolų turi romantiškus pavadinimus) matosi atstatyto miesto pramoninė dalis.

Guilino rajonas vienas paskutinių pripažino 1949 m. komunistinę revoliuciją. 7 dešimtm. kultūrinė revoliucija sukėlė susirėmimus tarp besivaržančių Raudonosios gvardijos grupuočių – daug žuvo ir buvo sužeista. Dabar pastebimi požymiai, kad anglų kalba pakeičia rusų, kaip antrąją kalbą mokyklose.

Elephant Trunk Rock at Guilin Į pietus ir vakarus nuo Guilino, trečdalis gyventojų priklauso etninei Zhuang grupei. Prieš 2000 m. hansų jie buvo laikyti barbarais.

Užsienio lankytojams atvertas 1973 m. liepos mėn. Du trečdaliai turistų – gyvenantys JAV, lankantys savo protėvių kraštą. Kad labiau pritrauktų turistus, buvo uždaryta keletas aplinką teršiančių fabrikų: cinko, plieno ir popieriaus. Ant plačių takų pasivaikščiojimui šešėlį meta ostmanthus (alyvmedžių rūšis; iš jo žiedų gaminama arbata) ir cinamono medžiai. Šie susiję su cassia arba Kinijos cinamonu – ir tuo pačiu su Guilino pavadinimu (gui - casia; lin - giraitė) – Cinamono medžių giraite. Dabar Guiline gyvena per 620 tūkst. gyventojų.

Pirmieji žinomi Guiliną aplankę vakariečiai yra portugalų jūreivių grupė, Ming imperatoriaus (baudusio užsienio pirklius) atgabenta kaip belaisviai 1550 m. Su jais buvo elgiamasi padoriai ir kai kurie jų paspruko į laisvę.

Kai 1664 m. Manchus užėmė Pekiną, Ming rūmai pasitraukė į pietus ir apsistojo Guiline ir kituose miestuose. Juos lydėję jėzuitai daugelį atvertė į krikščionybę. Paskutinio pretendento į Ming sostą motina pasikrikštijo kaip Marojo, jo žmona kaip Ana, o sūnus kaip Konstantinas.

Turistus į miestą traukia gamtos paminklai: Dramblio straublio kalva, Mėnulio kalva, 7 žvaigždžių ola, Nendrinės dūdelės kalva, Kupranugario ir Kačių kalnai, Erlango tarpeklis ir kt. Yra aerouostas. Miesto apylinkėse buvo filmuota „Žvaigždžių karų" III epizodas „Sithų kerštas" bei filmas „Išpieštas vualis".

Guilino virtuvė garsi savo užkandžiais ir prieskonių, ypač čili, naudojimu. Vietinis čili padažas (iš čili pipirų, česnako ir fermentuotų sojos pupelių) laikomas vienu iš trijų miesto Turtų. Kiti du: Samhua Džiju (ryžių likeris) bei marinuotas tofu. Guilino makaronai iš ryžių buvo pagrindinis pusryčių maistas nuo pat Činų dinastijos laikų.
Erosed Rocks at Guilin

Budizmas Kinijoje
Kinijos piramidės
Ką nutyli būgnai?
Nauja dėl Stounhendžo
Buvęs uždaras Tibetas
Bokoro rūmai, Kambodža
Kinų skraidantys vežimai
Iki dangų remiančių kalnų
Kinijos poezija: Sun Jui. Vėjas
Kinijos imperatorius Huang Di
Mankurtas: asmuo be ateities
Protocivilizacija: Tibeto paslaptis
Akupunktūra: organizmas vientisas
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Laszlo Krasznahorkai. Tamsiame miške
Kinų filosofijos priešistorė
Konfucizmas: Siun Czi
Trys chano Batyjaus gyvenimai
Jėzuitas Andrius Rudamina Kinijoje
Kelionės į pasaulio kraštą: M. Boymas
Į šventyklą pasidaryti tatuiruotės
Kinija: tolima ir artima
Vienaragis Kinijos zhi
Elohimų alchemija
Galios vietos: Optina
Samurajų ideologija
Paslaptingosios zonos
Kijevo paslaptys
Mohendžo-daro
Šambalos paieškos
Pasaulio širdis
Kinų kambarys
Dropa diskai
Vartiklio naujienos