Pamaskvės dvasingas perlas  

Tarp žinomiausių Pamaskvės dvasinių centrų svarbią vietą užima Josifo Volockio1) vyrų vienuolynas, įsikūręs vaizdžioje vietoje netoli Teriajevo gyvenvietės Volokolamsko rajone, supamoje ežerų – toks pat didingas ir puikus. Jo aplankymą galima derinti ir su kitų įdomių Volokolamsko rajono vietų aplankymais, pvz., Jaropoleco sodybą2), susijusią su A. Puškinu (ir būtent vienuolyne palaidota jo uošvė, N.I. Gončiarova3)). O pakeliui galima užsukti prie Volokolamsko kremliaus arba į Ostašiovo kaimą4) – buvusį didžiojo kunigaikščio K. Romanovo5) dvarą.
Josifo Volockio vyrų vienuolynas Josifo Volockio vienuolyno kolona

Vieta naujajam Josifo Volockio vienuolynui buvo parinkta 1479 m. stebuklingu būdu. Anot legendos, ją pirštu parodė pats Dievas: ieškant vietos į ten, kur buvo nepraeinamos girios ir pelkės, trenkė žaibas. Ir nutiko dar vienas stebuklas: po stiprios audros, išvertusios daugybę medžių, išsivalė platus sklypas. Ten ir pradėta vienuolyno statyba, o lėšų jam skyrė kunigaikštis Borisas Volockis6)2.

Dabar, anot jo prižiūrėtojo archimandrito Sergejaus7) (Voronkovo), vienuolynas kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų, kas susiję ir su nemažais jo atstatymo darbais.

Vienuolyno ansamblis metams bėgant patyrė nemažai pokyčių. Nukentėjęs ir atstatytas po 17 a. pradžios suirutės jis tapo tvirtove. Jo centre didingas Dievo motinos mirties paminėjimui skirtas soboras, kurio įranga turi bendrumų su Maskvos Kremliaus Uspenskio soboru. O milžiniškos „Povo akies“ plytelės tapo jo „vizitine kortele“. Tarp kitų pastatų išsiskiria Valgomojo palata su Dievo apraiškos cerkve, virš vartų esanti apaštalų Petro ir Povilo cerkvė, tvirtovės sienos su bokštais ir kt.

Tarp relikvijų, kurias aplankyti vyksta piligrimai, tai šv. Josifo galios, gautos 2003 m., jo nešiotos grandinės, o taip pat stebuklus tverianti Dievo motinos ikona „Žuvusiųjų paieškos“ bei senovinės Volokolamsko Dievo motinos ikonos (į vienuolyną Ivano Žiauriojo8) opričniko M. Skuratovo89) atsiųstos 1572 m.) šių laikų kopija. Volokolamsko Dievo motinos ikona

2015 m. vienuolyne atsidarė Biblijos muziejus, saugantis unikalius Šv. Rašto leidinius, pradedant 1056 m. Ostromiro evangelija10) ir baigiant 21 a. leidiniais. Taip pat surinkta medžiaga apie Pitirimę, pirmąjį po atstatymo 1989-ais vienuolyno prižiūrėtoją (tarybiniais laikais vienuolynas buvo uždarytas).


Komentarai

1) Josifas Volockis (pasaulietinis - Ivanas Saninas, 1439-1515) – pravoslavų šventasis. Kilęs iš dvarininkų, tarnavo pas Borisą Volockį. Apie 1459 tapo vienuoliu, 18 m. praleidęs Pafnutijaus Borovskiečio vienuolyne. 1477 m., mirus Pafnutijui, tampa vienuolyno igumenu. Nesutarus su broliais nusprendžia kurti savo Josifo Volokolamskiečio vienuolyną. Josifa buvo talentingas rašytojas. Parašė knygą „Švietėjas“ ir kelis laiškus. Kovojo su „erezija“ ir ragino bausti atšlijusius nuo stačiatikybės. 2009 m. prie Josifo Volockio vienuolyno jam pastatytas bronzinis paminklas.

2) Jaropolecas - kaimas Volokolamsko rajone, dešiniajame Lamos upės krante, 13 km į šiaurės vakarus nuo Volokolamsko. Čia buvusiame Gončiarovų dvare kelis kartus lankėsi A. Puškinas. Jame esanti 1755 m. statybos cerkvė atstatyta ir veikia. Yra vietos kraštotyros muziejus.

3) Natalija Gončiarova (1785-1848) - A. Puškino teta, nepakenčiamai priekabi, nenuoseklių poelgių, žiuri savo vaikų atžvilgiu, girkuokliavusią ir ištvirkavusią. Tačiau pasižymėjo grožiu, ką liudija portretai, saugomi Maskvos Puškino muziejuje. 1821 m palikimo gavo Jaropoleco valdas ir nuo 1823 m. čia gyveno beveik nuolat.

4) Ostašiovas (iki 1861 m. – „Aleksandro-Ostašiovas“) - iš dalies išlikusi sodyba kairiame Ruzsko vandens saugyklos krante, 20 km nuo Volokolamsko. Geriausiai išlikęs pseudo-gotikinis arklidžių pastatas, kuriame įrengtas nedidelis muziejus. Į čia 1903 m. persikėlė Nikolajaus I anūkas Konstantinas Romanovas.

5) Konstantinas Romanovas (1858-1915) – valstybės veikėjas, poets, vertėjas ir dramaturgas; Nikolajus I anūkas. Konstantinas turėjo silpnybę Pamaskvės „dvarininkų lizdams“ ir 1903 m. įsigijo Ostašiovą, kur kadaise rinkdavosi dekabristai. Rūpinosi Mokslų akademijos reikalais, globojo meną ir menininkus. Povo akies frizas

6) Borisas Volockis (1449-1494) – kunigaikštis, mirus tėvui, Maskvos kunigaikščiui Vasilijui II Tamsiajam, gavo valdyti Volokolamską, Rževą ir Ruzą. Vėliau pykosi su broliais dėl pasidalijimo.

7) Tėvas Sergejus (Voronkovas, g. 1970 m.) – archimandritas, Josifo Volockio vienuolyno prižiūrėtojas. 1994 m. tapo vienuoliu. Nuo 2013 m. Sinodo kolegijos vienuolynų ir vienuolių skyriaus narys. Atliko daugelio vienuolynų inspekciją. Rašė temomis, susijusiomis su Josifo Volockio vienuolyno istorija.

8) Ivanas Rūstusis (Ivanas IV, 1530-1584) - Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras (nuo 1547 m.). Jo motinos linija – iš Mamajaus, kuris buvo laikomas Lietuvos kunigaikščių Glinskių giminės pradininku. Nuo 1549 m. pradėjo vykdyti svarbias reformas Rusijos valdyme, jis siekė centralizuoti valstybę, tobulinti karines pajėgas ir įvesti naująjį teisinį statutą.
Ivanas IV buvo gabus mokslams asmuo, eruditas, turintis fenomenalią atmintį. Taip pat buvo puikus oratorius ir kūrė smulkius grožinės literatūros kūrinius.

9) Maliuta Skuratovas (tikr. vardas Grigorijus Skuratovas-Belskis, m. 1573 m.) – rusų valstybės ir karinis veikėjas, Ivano Rūsčiojo padėjėjas, opričnos vadovas. Pasižymėjo ryžtingumu ir žiaurumu vykdant caro nurodymus. 1572 m. surengė žygį į Livoniją prieš švedus ir žuvo šturmuojant Veisenšteino (dabar Paidė) tvirtovę.

10) Ostromiro evangelija - seniausia rytinių slavų (Kijevo Rusios) knyga, parašyta 11 a. Rankraštis nuo 1806 m. saugomas Rusijos Nacionalinėje bibliotekoje. Ją 1056-1057 m. parašė diakonas Grigorijus Novgorodo posadnikui Ostromirui.

Lietuvos gotika
Kur gieda angelai...
Rusijos istorijos erdvės
Lenino mauzoliejaus mistika
Juodasis arapas Baltarusijoje
Lermontovas: paskutinė diena
Gotika Triprūdžių skersgatvyje
Maksimas Gorkis atmetus mitus
Gogolio pasaulis – tarsi sapnas
Levas Tolstojus – grafas ir socialinis kritikas
Jų kūriniuose parašyta daugiau nei perskaitoma
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Igoris Proninas. Rusiška idėja
Pirmoji pasaulio šypsena
Prie Baikalo: Irkutskas
Galios vietos: Optina
Salantų parapija
Seirijų istorija
Vartiklis