|
Misterijų ištakos Visos iš Babilono kilę religijos turi bendrų temų, kurių pagrindine yra galingo karo dievo mirtis. Jo kūnas buvo sukapotas į dalis ir išmėtytas po visą kraštą (kaip įspėjimas). Tai rodo didelį keršto ir bausmės aktą [skaitykite apie Ozyrio mirtį >>>>>]. Nimrodo tėvas Kušas1) buvo garbintas įvairiais vardais ir tapo modeliu daugeliui Babilono dievų. Žiauri Nimrodo mirtis sukėlė klaidingos religijos užgniaužimą, tačiau toji buvo slapta atgaivinta jo žmonos Semiramidės. (ji nėra ta pati, kuri buvo 9 a. pr.m.e. Asirijos karalienė, Šamšiadado V žmona). Ji tvirtino, kad Nimrodas tapo Saulės formos dievu, kurio žemiškoji išraiška yra ugnis. Semiramidė pagimdė kūdikį, laikytą Nimrodo, jau Saulės dievo, įsikūnijimu jis vadintas įvairiais vardais: Molochu, Ozyriu, Baalu, o vienu svarbiausių buvo Tamuzas. Paslaptis apie Nimrodo tapsmą Saulės dievu pradžioje atskleista tik keliems įšventintiems. Įšventinimo apeigos vadintos Misterijomis. Tačiau Misterijos sparčiai išplito po senovės pasaulį ir tapo Romos, Graikijos, Asirijos, Egipto, Indijos ir daugelio kitų kraštų pagoniškų religijų pagrindu. Jos glūdi ir daugelyje dabartinių religijų, tarp jų ir krikščionybėje. Misterijos panaudoja gilų simbolizmą, jose tam tikra forma vėl suvaidinama mirtis, prisikėlimas ir sudievinimas (Nimrodo, Ozyrio ir kt.). Jų dalyviai pradžioje rauda dėl žiaurios dievo mirties, o vėliau džiūgauja jam prisikėlus. Apeigose svarbus ir ugnies vaidmuo tai saulės, šviesos šaltinio, žemiškasis analogas. Tad ir sudievintas Nimrodas garbinamas kaip šviesos žmonėms suteikėjas. Iš čia ir kyla Liuciferis, šviesos nešėjas.
Bekraujė auka Įvairiose versijose Semiramidei buvo aukojama bekraujė auka. Tuo tarpu Nimrodą pamalonindavo su krauju. Sudievinta Semiramidė laikyta esanti gero romaus būdo, kaip tarpininkė tarp žmonių ir Nimrodo. Tai matosi iš įvairių jai suteiktų vardų. Vienas jų Afroditė, kas chaldėjams reiškia rūsti palankioji. Be to Semiramidė turėjo titulą mylitta, chaldėjams reiškusį tarpininkė. Egipte auka buvo apvalus pyragas arba vaflis, simbolizavęs saulę. Čia Nimrodą su Semiramide atitiko Ozyris su Izide. Iš grūdų pagaminta auka Izidei turi gilesnę prasmę. Iš Izidės kilus graikų ir romėnų deivė Cerera,globojusi žemdirbystę. Ji tituluota Grūdo motina (lot. Ceres mater - iš čia kilo žodis ceremonija). Misterijos grūdas buvo sūnaus simbolis (chaldėjų bar reiškė ir grūdą ir sūnų taip pat aramėjų ir hebrajų). Tad Cerera su kviečių vainiku atitinka Semiramidę su kūdikiu. Aukojamas apvalus pyragas simbolizavo Saulės dievą (Nimrodą). Egipte pyragas būdavo pašventinimas žynio ir simbolizavo Ozyrio kūną. Jis buvo valgomas užsigeriant vynu. Pagal Misterijų taisykles prieš šias apeigas buvo reikalaujama pasninkauti. Štai iš kur kilusi krikščionių komunija (kurią priimti irgi reikia nevalgius ir kuri taip pat apvalios formos vafliukas)! Ir net raidės IHS ant komunijos, kurias aiškina kaip lot. Iesus Hominum Salvator (Jėzus žmonių išgelbėtojas), verčia suabejoti. Juk Romoje ankstyvosios krikščionybės laikais buvo daug Izidės garbintojų, o Izidė buvo egiptietiškos trejybės dalis, kurios kiti du nariai buvo Horas (sūnus) ir Sebas (kitaip Gebas dievų tėvas). Tad IHS reiškė Izidė, Horas, Sebas (dievo motina, sūnus ir dievų tėvas). Nimrodas Taip pat skaitykite Karalius Nimrodas, karalienė Semiramidė ir Tamuzas Biblijos Pradžios knyga Nimrodą laiko trečiojo Nojaus sūnaus Chamo palikuonimi. Po Tvano neabejotinai daugybė Nojaus palikuonių įsikūrė Mesopotamijoje, kažkiek kėlėsi į Palestiną ir šiaurės vakarų Afriką. Maždaug po tūkstančio metų dabartinės Etiopijos teritorijoje gimė Nimrodas. Jis ėmė užkariauti Mesopotamijos miestus: šumerų Babelį, Erechą2), Akadą ir Kalnė3); asirų Rehobotas, Kalachas ir Resenas. Kartu įkūrė Nineviją. Atrodo, jis buvo nežmoniškos jėgos ir jis buvo nesustabdomas. Pr. 10 apibūdina Nimrodą kaip galingą medžiotoją Viešpaties akyse. Pagyrimas neduodamas veltui ir rodo negailestingumą ir valdžios troškimą. Įsteigęs valstybę Tigro ir Eufrato rajone, jis ėmėsi įvedinėti religiją kuri dievintų imperatorių (jį), garbintų Šėtoną su jo demonais ir šlovintų žvaigždes. Esminis veiksnys buvo observatorija, įrengta Babelio bokšto viršuje. Laikoma, kad Nimrodas kurį laiką, prieš patraukdamas į Mesopotamiją, praleido Egipte ir susipažino su jo misterijomis, į čia atneštomis Chamo žmonos, kurią tradicija laiko Kaino palikuone. Jo istorijoje yra analogijų su Kristaus gimimu. Nimrodas irgi danguje išvydo žvaigždę, o astrologai jam, kaip ir Erodui, išpranašavo, kad gims kūdikis, kuriam lemta tapti pasaulio valdovu. Nimrodas įsako išžudyti kūdikius, bet įspėta motina pabėga. Babilone, valdant Nimrodui ir Semiramidei, žyniai sakė, kad tik Nimrodui leidžiama bendrauti su Sutvėrėju, nes tasai turėjo dangaus Raktus. Tai vadinta P-t-r. Tačiau su laiku išsiplėtus mistinėms mokykloms Eleusino misterijų adeptai tai galėjo perskaityti kaip Pet Roma Pastaba: Nimrodo salelės yra greta Lietuvos antipodo. 1) Kušas - pagal Bibliją, vienas 4-ių Chamo sūnų, Nojaus anūkas. Atseit, jis yra Afrikos šiaurės rytų tautų (etiopų, kušitų,...) ir kai kurių Artimųjų rytų tautų (saabitų chamėjų atšakos ir kt.) protėvis. Vienu jo sūnų buvo Nimrodas, pimasis karys-didvyris žemėje. 2) Erechas - Nimrodo įkurtas miestas, babiloniškas Uruko pavadinimas. Šiuolaikinis miestas Warka, esantis netoli Eufrato, 40 mylių į šiaurės vakarus nuo Uro. Jis buvo gimtasis Gilgamešo miestas. Plačiau žr. >>>>> 3) Kalnė - Nimrodo vienas iš 4-ių įsteigtų miestų (Pr.10:10). Jo tikroviškumas nėra pagrįstas. Jis bandytas tapatinti su Nipūru ar Tell Tayinat (senoviniai kurganai prie Oronto upės pietryčių Turkijoje; 25 kn nuo Antakijos) ir kt.
Šumero filosofija |
Semiramidė sudievinama kaip Dangaus karalienė. Tradiciškai ji su Nimrodu garbinama kaip Saulės ir Mėnulio pora, o jos galvą supa
žvaigždės. Iš čia jau nenuostabu, kad