Moira Timsa ir Džedas   Moira Timms – nepriklausoma egiptologė, giliai mylinti ir suprantanti senojo Egipto slaptuosius mokslus. Ji ilgus metus gilinosi į Egipto misterijas ir jų simboliką. Specializuojasi pranašysčių ir pasaulio pabaigos ciklų tyrinėjimuose. Ji skaito paskaitas, pasisako radijuje bei TV ir rengia turus po Egiptą. Jos knygos: „Šeštos valandos autobusas: Gidas kiekvienam dėl būsimų pokyčių“ (1979), „Pranašystės ir pranašavimas“ (1980), „Anapus pranašysčių: Gidas po Armagedoną ir Naująjį amžių“ (1994), „Gamtos ištekliai“ (1979, apie vėžio prevenciją). Visos dvasinės tradicijos pranašauja ateinant naują ramybės, meilės ir harmonijos erą. Moira Timsa knygoje „Anapus pranašysčių...“ apžvelgia tokias vizijas ir skelbia, kad evoliucinis poslinkis turi įvykti šį tūkstantmetį – „pateikiami skirtingai vaizdai, tačiau iš jų ryškėja viena pranašystė, viena tema“. Anot jos, įeinant į Vandenio amžių, išsivaduos moteriškoji energija: „Didžiosios Deivės sugrįžimas yra Šviesos sugrįžimas“. Moira Timsa mini, kad supernovų paskleistos dalelės yra dvasinės žvaigždžių jėgos, gyvieji šviesos kodai, paspartinančiais žmonių evoliuciją ir suderina planetos kundalinio energijos tinklą su dvasiniu galaktikos centru. Ir „Mes esame Žemė“! Citata iš skyriaus „Astrologiniai ciklai“: Džedas*) buvo egiptietiškas žmogiškojo, planetarinio ir kosminio stabilumo, tęstinumo ir atsigavimo simbolis. Kaip kosminė ašis, jis buvo „cilindras“, šviesos kolona, kuri žemę jungė su dangaus fiksuotu poliumi ar kita stabilia vieta, apie kurią sukosi dangus. Džedo pastatymas buvo kartu ir Ozyrio, mėnulio, požemių ir atsinaujinimo dievo, stuburo pastatymas. Džedas perteikia gamtos ciklų tęstinumą, kaip ir žmogaus dvasios pakilimą bei prisikėlimą. Istoriškai, Džedas buvo statomas esminiu perėjimo tarp ciklų laiku, sužadinant šviesą ir stabilumą, kad išsklaidytų tamsą ir chaosą. Tokiais momentais buvo kasmetinės žiemos saulėgrįžos, karūnuoto valdovo paskutiniai metai ar naujo valdovo karūnavimo metai. Tačiau pagal Edfu Horo šventyklos įrašus, Džedo pasiekdavo didžiausią tikslą ir atskleisdavo didžiausią paslaptį vieno pasaulinio amžiaus pabaigoje ir naujo amžiaus pradžioje. 1992 m. gruodžio 21-osios žiemos saulėgrįža, pagal senovės kalendorių, pradėjo tokį laikotarpį. [ ... ] Ozyrio istorija priklauso šamanizmo tradicijai ir prasideda, kai brolis nužudo Ozyrį. Viena versija pasakoja, kad jo kūnas buvo įmestas į upę, išmestas pakrantėje ir palaidotas dideliame medyje [savotiškame Džede], kuris apaugo jo kūną. Jį atrado ir iš medžio išvadavo deivė Izidė. Pagal kitą versiją, jo kūnas buvo suplėšytas ir pliki kaulai išmėtyti po visą Egiptą. Po ilgų paieškų Izidė surinko ir vėl į vieną kūną sujungė jo dalis. Abu pasakojimai baigiasi Ozyrio stuburo pastatymu vertikaliai, „padarant jį stabiliu“ ir prikeliant iš mirusiųjų žodžio galios, kurios ją išmokė Totas, Šviesos mokytojas, pagalba. Sudraskytos Ozyrio dalys simbolizuoja dvasinį žmogaus susiskaidymą. Jo kūno surinkimas yra žmogaus dvasinio kūno atstatymas bei gnosio sužinojimas (7 skirtingi dvasiniai kūnai sudaro prisikėlusio „Ozyrio“ kūną). Kaip toks, Ozyrio prisikėlimas buvo centrinis įvykis Egipto visatos struktūroje, kadangi kiekvienas asmuo trokšta atgimti po mirties, tapti „ozyruotu“, - lygiai taip, kaip norime būti „pakrikštyti“. Egipto „Mirusiųjų knygoje“, pvz., skyrius „Transformacija į Dievą [Ozyrį], kuris davė šviesą tamsoje“ skirtas „dviejų varžovų [Horo ir Seto, dievybių, perteikiančių šviesos ir tamsos principus], gyvenančių mano kūne, suvienijimui su mano giedojimu ... prikeliant tą, kuris krito [Ozyrį] ... Aš prisimenu jį. ... Aš nuverčiu žudikus ... Aš apšviečiu tamsą“. [ ... ] Džedas yra kolona, centrinio Pasaulio medžio analogas, perteikiantis stabilumą, tęstinumą ir atgimimą. Džedo pastatymo šventė datuojama daugiau 5000 m. iki prieš-dinastinių laikų – kaip tai daroma Egipto „Mirusiųjų knygoje“, kuri Džedą tapatina tiek su Ozyrio stuburu, tiek su visatos stuburo išlaikymu. Tačiau Džedas yra daugiau nei tiesiog objektas; jis yra mitinis kompleksas, egzistavęs senai iki to, kaip Ozyris iškilo iš kolektyvinės pasąmonės tamsos karalystės. [ ... ] Tais laikais, kai buvo suprastas planetos tinklelis (Žemės geometrinis energijos voratinklis) ir ,kaip tikima, buvo sąmoningai administruojamas globalaus aukštesniųjų iniciacijų inžinierių tinklo, Džedas buvo galingų „kosminio atgimimo“ technologijų (Reicho ir Teslos tyrimų sritis) sakraliniu instrumentu. Iš geodezinės ir astronominės perspektyvos, pastatytas Džedas yra fiksuota taškas, užtikrinantis tvirtą ryšį tarp Žemės ir dangaus, geofizinį stabilumą padidėjusio Žemės pokyčių potencialo laikais. [ ... ] Senovės Egipto pasaulio sukūrimo mite Šu (oro dievo) stulpas buvo šviesos stulpu, atskyrusiu Žemės ir Dangaus vienybę, juos atskyręs ir nustatęs tinkamą jų ryšį. Dangaus kupolas gaubia Žemės paviršių pagal dievišką pasaulio sutvėrimo planą, tad, Toto, didžiojo Šviesos mokytojo, žodžiais: „Kaip viršuje, taip ir apačioje“. Mūsų realybės suvokimo pasikeitimas, ką padaryti mus skatina indėnų atstovai, reiškia įsiklausyti į „planetos dundenimo“ žinias, įsižiūrėti į horizonte kylančius metaforinius dūmų signalus. [ ... ] Majų laiko skaičiavimo sistema praskleidžia kai kuriuos aspektus. 1992 m. majų kalendorius pradėjo savo paskutinius 20 m, skaičiuojančius laiką iki įvykio, sąlyginai vadinamo „laiko poslinkiu“, nes jis žymi laiko dažnio, veikiančio Žemės evoliuciją, pasikeitimo pradžią. [ ... ] Todėl kyla klausimas: „Kaip ilgai po ‚laiko poslinkio‘ užtruks iki fizinio ‚polių poslinkio‘?“ Spėjame, kad čia į lygtį įtraukiamas ir Džedo veiksnys. [ ... ] Egiptologas seras Wallis Budge**) cituoja senovės viltį, kad „Kadangi Ozyrį gyvenimui prikėlė žodžiai ir apeigos, kurias Totas išmokė Izidę, ir jų dėka Ozyris įgavo nemirtingumą, tie patys žodžiai ir apeigos ir mums prikels iš mirusiųjų bei suteiks nemirtingumą“. Slaptosios „Toto knygos“ su tomis formulėmis daugiau nebeegzistuoja. Bet jos giliai užkoduotos mūsų kolektyvinių svajonių saugykloje, perduoda informaciją mūsų DNR ir lauka, tarsi sėklos, kada bus aktyvuotos atėjus tinkamam metui. Džedo pastatymas Ištrauka iš Moira Timms knygos Kadangi Egiptas buvo tiek žemių masės centre, tiek vieta, kur maždaug apie dabartinio ciklo pradžią atsidaro Džedas, tai natūralu, kad ten įvyko Džedo pastatymo įvykis. [ ... ] Du keliai Visos, jei ne visos, senovės civilizacijos turėjo bendrą laiko cikliškumo sampratą. Tai joms leido planuoti trumpam laikui ir pranašauti ilgiems laikotarpiams. Būtent todėl įvairios pranašystės pasaulyje sudaro rišlią visumą bei archaiškiausios tradicijos turi panašias kosmologijas ir eschatologijas. [ ... ] Didžioji piramidė pateikia pranašystes laiko tėkmėje geometrine forma. Kylantys ir besileidžiantys praėjimai yra vienodu nuolydžiu. Kiekvienas jų simbolizuoja gyvenimo kelio pasirinkimą bei kryptį. Betarpiškai prieš kiekvieno nusileidimo pabaigą yra įduba, kuri yra galimybė „grįžti atgal“. Vingiuotas, vertikalus tunelis sujungia su viršutiniu praėjimu vedančiu į [iniciuojantį] Faraono kambarį – pavojingas, sunkus, tačiau įveikiamas kopimas. Ozyris Mitinės temos dabar pasireiškia kaip dominuojantys archetipai, nes jos tampa atpažintos mūsų kolektyvinėje patirtyje. [ ... ] Džedas Džedas yra aukščiausias vienijantis visus poliariškumus principas, sujungianti mus su transcendentine visumos, Vieno, tikrove. Jis simbolizuoja makro- ir mikrokosminę „ašį“. Kaip kosminė ašis, Džedas yra „cilindras“, šviesos kolona, kuri žemę jungė su dangaus fiksuotu poliumi, apie kurį sukasi dangus. Jis perteikia stabilumą, nes Žemės šiaurės polių sulygina su besusukančiu dangaus „kupolu“ – poliaus žvaigžde. Už poliaus žvaigždės yra „dievų“ ir aukštesniųjų būties dimensijų karalystės. Mikrokosmose, mumyse, žmogaus ašis yra stuburas, transformatyvios kelionės laiko tunelis nuo apatinio homo sapiens materializmo prie homo Christos saviraiškos karūnos čakroje. Per šią čakrą mes, taipogi, sulyginami su poliaus žvaigždės energijomis. [ ... ] Laiko poslinkis Materijos vibracijos dažnis spartėja. Tai, ir susiję reiškiniai, valo ir keičia pasaulį į kažką grynesnį nei fizinė plotmė, kokį mes žinome. [ ... ] Tapimas Ozyriu [ ... ] „S-aha Džed“ (Džedas bus pastatytas) *) Džedas - priešistorinis senovės Egipto kulto objektas (fetišas). Jo hieroglifas perteiktas stulpu ir išreiškia stabilumą; Džedas buvo egiptietiškas žmogiškojo, planetarinio ir kosminio stabilumo simbolis, sietas su Ptahu ir Ozyriu (ir suprantamas kaip atvaizduojantis šio stuburą). Vaizduotas kaip į apačią platėjanti kolona, su viršuje esančiomis 4-iomis horizontaliomis plokštumomis. Greičiausiai pradžioje, priešdinastiniais laikais buvo derlingumo simboliu, perteikiančiu naują derlių. Prie medinio kuolo buvo pririšami javų varpos. Senosios karalystės laikais (apie 2700-2150 m. pr.m.e.) Memfyje buvo specialus džedo žynys, o Memfio globėjas dievas Ptahas laikytas Didžiuoju džedu. Sulig Naujosios karalystės pradžia (apie 1550-1069 m. pr.m.e.) per Ptaho tapatinimą su dervingumo dievu ir mirusiųjų globėju Sekeru, o vėliau šio su Ozyriu, džedas patapo Ozyrio simboliu. „Džedo pastatymas“ buvo naujo faraono sosto gavimo apeigų kulminacija – jį atlikdavo pats faraonas, padedamas žynių. **) Ernestas Volis Badžas (Ernest Alfred Thompson Wallis Budge, 1857-1934) – anglų egiptologas, orientalistas, filologas, dirbęs Britų muziejuje. Daug kartų vyko į Egiptą, Sudaną ir Iraką, kad supirktų senienas. Jo surinkta kolekcija yra unikali. Paskelbė daug darbų, susijusių su Artimaisiais Rytais ir senovės Egiptu. 1920 m. už nuopelnus įšventintas į riterius; ne kartą jo vardas pasirodė populiariojoje medijoje. Jis teigė, kad Ozyrio kultas išsivystė iš afrikiečių (nilotų ir sudaniečių tautų) tikėjimų. Be to, jis buvo labai susidomėjęs paranormaliais reiškiniais ir tikėjo dvasiomis bei šmėklomis. Jis turėjo daug draugų Londono „Vaiduoklių klube“, nagrinėjusių alternatyvias religijas ir dvasinį pasaulį. Faraonai ir dievai Žvaigždės kalba Egiptui Ba ir Ka, siela ir dvasia Atlantida - tai Antarktida? Zep Tepi - pirmasis laikas Kada bus Armagedonas? Egipto „Mirusiųjų knyga“ Ką pasakoja Rozetos akmuo? Matematika Egipte ir Finikijoje Septynių spindulių Saulės brolija Kaip buvo galima pastatyti piramidę? Mandreikas, Unguentum Armarium ir kt. Virš-sąmonė ir mistinio proto kritika Egiptietiška Betliejaus žvaigždė Logosas ir pasaulio sukūrimas Ozyrio mirtis ir prisikėlimas Šventasis Gralis – kas jis? Stebėtojai: Dievo sūnūs Gralio taurė – Kaukaze? N. Žirovas. Zimbabvės mįslė Niobė - suakmenėjusi deivė Šeiveris ir „Slėpiniai“ Nubija ir jos istorija Kanaano karalienė? Faraonė Hatčepsutė Slontaho šventykla Dievas Molochas Vartiklis