Stebėtojai: Dievo sūnūs. Vartiklis

Senovės žmonės ir civilizacijos buvo visiškai kitokio mentaliteto nei dabarties, tuo požiūriu, kad vyrai ir moterys nebuvo tokie mąstantys kaip mes, nebuvo atsakingi už savo veiksmus, ir todėl negali būti pagirti ar kaltinti už bet ką, kas buvo padaryta per ilgą tūkstantmečio laikotarpį; kad kiekviename žmoguje dalelė nervų sistemos buvo dieviška, kurios jis buvo valdomas tarsi koks vergas, balsas ar balsai, kuriuos dabar vadiname valia, leisdavo tai, ką jie nurodydavo ir buvo susiję su kitais haliucinaciniais balsais iš kruopščiai sudarytos hierarchijos.

Annunaki (Watchers)

...Nepaprastas nuoseklumas nuo Egipto iki Peru, nuo Uro iki Jukatano, kur iškilo civilizacijos, mirties apeigų ir stabų garbinimo, dieviškojo vadovavimo ir haliucinacinių balsų, liudija apie skirtingą nuo mūsų mentalitetą.

...Dievai nebuvo kieno nors prasimanymas. Jie buvo žmonių valia. Jie užėmė jų nervų sistemą, greičiausiai dešinį pusrutulį, ir iš perspėjimų bei juslinės patirties centrų tą patirtį vertė artikuliuota kalba, nurodančia žmogui, ką jis turi daryti.

... Per visą Mesopotamijos istoriją, nuo ankstyviausių Šumero ir Akadijos laikų, visus kraštus valdė dievai, o žmonės buvo jų vergai. Apie tai amžiams palikti liudijimai dantiraščio tekstuose. Kiekvienas miestas-valstybė turėjo savo pagrindinį dievą ir ankstyviausiuose rašytiniuose dokumentuose karalius apibūdinamas kaip „dievo žemės nuomininkas“.
Julian Jaynes^*). Sąmonės kiltis dviskiltėje mintyje

Akadai savo pirmtakus vadino šukmerais ir kalbėjo apie Šumero kraštą. Iš tikro tai buvo biblinis Šinaro kraštas. Tai buvo žemė, kurios vardas, Šumeras, tiesiogiai reiškia Stebėtojų žemė. Jis taipogi buvo egiptiečių Ta Neter - Stebėtojų žemė, kraštas, iš kurio į Egiptą atėjo dievai.
Zecharia Sitchin. Laiptai į dangų

Tai iš tos [Nibiru] planetos, šumerų tekstai pasikartodami ir nuolat tvirtina, kad anunakiai atėjo į Žemę. Terminas tiesiogiai reiškia „Iš Dangaus į Žemę atėję“. Biblijoje apie juos kalbama kaip apie Anakimus, o Pradžios knygos 6 skyriuje jie vadinami Nifilimais, kurie hebrajiškai reiškia tą patį, „nusileidę iš Dangaus į Žemę“.
Zecharia Sitchin (taip pat žr. >>>>)

„Ptahas ir kiti dievai Egipte vadinti Ntr, „Globėjas, Stebėtojas“.
Zecharia Sitchin. Dievų ir žmonių karai

Legendinio Pirmojo laiko, Zep Tepi, kai dievai valdė šalį: sakoma, kad tai buvo aukso amžius, kurio metu bedugnės vandenys atsitraukė, pirmapradė tamsa buvo pašalinta ir žmonijai, išnirusiai į šviesą, buvo suteiktos civilizacijos dovanos. Jie taip pat kalba apie tarpininkus tarp dievų ir žmonių, Uršu, žemesniąsias dievybes, kurių pavadinimas reiškia ‚Stebėtojai‘. Ir jie išlaikė labai aiškų prisiminimą apie pačius dievus, galingas ir žavias būtybes, vadinamas Neteru^**), gyvenusias kartu su žmonėmis žemėje ir lavinę jų aukščiausios valdžios atstovus Heliopolyje ir kitose šventovėse aukštyn ir žemyn palei Nilą. Kai kurie tų Neteru buvo vyrai, o kiti moterys, tačiau visi jie turėjo antgamtiškų galių, leidusių pasirodyti pagal norą vyrais arba moterimis, ar gyvūnais, paukščiais, reptilijomis, medžiais ar net Watchers at Gates

augalais. Paradoksalu, kad atrodo, kad jų žodžiai ir darbai atitiko žmonių norus ir nuostatas. Panašiai, nors jie vaizduojami kaip stipresni ir protingesni už žmones, tikėta, kad jie galėjo nusidėti – ar net mirti ar būti nužudyti – susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
Graham Hancock. Dievų pirštų atspaudai

Praneški tujei, raštininke Nebseni, šiuos tiesos žodžius iš Stebėtojų, nešiojančių žudančius durklus, kurių pirštai žiaurūs, ir kurie gali nužudyti garbinančius Ozyrį.
Tegu tie Stebėtojai niekada neužvaldo manęs ir tegu niekada nekrisiu nuo jų durklų!

Kas yra tie Stebėtojai?
Jie yra Anubis ir Horas, [antrasis] neregio Horo forma. Tačiau kiti sako, kad jie yra Tchatcha [Ozyrio princai], niekais pavertę jų durklų veiksmingumą; ir dar kiti sako, kad jie yra Šeniu kambario vadai.
Tegu jų durklai niekada neužvaldo manęs. tegu niekada nekrisiu nuo jų durklų ar kitaip nebūsiu jų kankinamas. Nes žinau jų vardus, žinau būtybę, Matčet, esančią tarp jų Ozyrio rūmuose. Iš savo akių ji svaido šviesos spindulius, pati būdama nematoma, ir vaikšto po dangų ugnies apdaru, einančiu jai iš burnos, vadovaujanti Hapiui, tačiau išlikdama nematoma. Tegu liksiu stipriu žemėje prieš Ra, tegu atvyksiu saugiai Ozyrio akivaizdoje. O tie, kurie vadovaujate prie savo altorių, neleiskite savo aukoms man būti siekiamoms, nes esu vietas iš garbinančių Neberčer, anot Khepera raštų. Leiskite man skristi tarsi vanagui, leiskite girgsėti tarsi žąsiai, leiskite man išsitiesti tarsi gyvatiškai deivei Neheb-ka.
Egipto mirusiųjų knyga

Egiptiečiai rašo, kad jie atėjo į Egiptą iš Ta-Ur, ‚Tolimos/ Svetimos žemės‘, kur ‚Ur‘ gali reikšti „Seniausia“, tačiau gali būti ir konkrečios vietovės pavadinimu – kuri gerai žinoma iš Mesopotamijos ir Biblijos tekstų: senojo Uro miesto pietų Mesopotamijoje. Ir Raudonosios jūros sąsiauris, jungiantis Mesopotamiją su Egiptu, vadintas Ta-Neter, ‚Dievų vieta‘, praėjimas, kuriuo atėjo į Egiptą. Tai, kad seniausieji dievai atėjo iš biblinės Šemo šalies papildomai liudija tai, kad šių seniausių dievų vardai yra kilę iš ‚semitų‘ (akadų) kalbų. Taip Ptahas, neturintis prasmės egiptiečių kalboje semitų kalbose reiškia ‚sukūręs daiktus raižydamas bei atidarydamas‘.
Zecharia Sitchin. Dievų ir žmonių karai

‚Votano legenda‘, kur jis pastatė pirmąjį miestą, tapusį Mesoamerikos civilizacijos lopšiu, parašyta ispanų kronikininkų pagal žodinę majų tradiciją. Votano ženklas, jie užrašė, yra gyvatė; ‚jis kilęs iš Globėjų, Kanų rasės‘. ‚Globėjais‘ suprantama Egipto sąvoka Neteru (t.y. ‚dievai‘). Kanas, kaip siūlo tokie tyrinėjimai kaip Zelia Nuttal^***) (Peabody muziejaus straipsniai), yra Kanaano variantas, kuris priklausė (pagal Bibliją) Afrikos hamitams bei broliškai egiptiečių tautai.
Zecharia Sitchin. Laiko pradžia

Dievo sūnūs (arba Dievo vaikai, ‚bene elohim‘ ir kiti variantai) yra Dievo dangiškų namų dieviški nariai. Enochas savo knygoje aprašė kelionę į dangų, kur matė angelus ir jų šlovę.

ir tokie yra vardai šventųjų angelų, kurie stebi. Urielis, vienas šventųjų angelų, esantis virš pasaulio ir virš Tartaro. Rafaelis, vienas šventųjų angelų, yra virš žmonių dvasių. Raguelis, vienas šventųjų angelų, kerštaujantis šviesulių pasaulyje. Mykolas, vienas šventųjų angelų, nuovokusis, patalpintas virš geriausios žmonijos dalies ir virš chaoso. Sarakaelis, vienas šventųjų angelų, esantis virš dvasių, nusidėjusių dvasiškai. Gabrielius, vienas šventųjų angelų, esantis virš Rojaus ir gyvačių bei cherubinų. Remielis, vienas šventųjų angelų, kurį Dievas patalpino virš tų, kurie pakyla.
1 Enoch 20:1-8

Pirmoji Enocho knyga yra pirmoji žydų literatūroje aprašiusi angelų klasę, Stebėtojus, esančius potencialiai blogaisiais ir lydinčius mirusiuosius į amžinojo kankinimo vietą.

Ir visi angelai privalo vykdyti paliepimus,
Ir turi slėpti save Didžiosios šlovės akivaizdoje,
Ir žemės vaikai virpės ir drebės;
Ir nusidėjėliai bus prakeiti amžiams,
Ir nebus jiems ramybės.
1 Enoch 102:3

„Jubiliejų knyga“ senaisiais laikais taip pat vadinta „Mozės apokalipse“, nes, atseit, Mozės parašyta Sinajaus kalne diktuojant angelui praeities istorijas (tačiau mokslininkai įsitikinę, kad knyga parengta 2 a. pr.m.e.)
Zecharia Sitchin. Laiptai į dangų

Nes tomis dienomis Viešpaties angelai nusileido virš žemės – tie, kurie vadinami Stebėtojais – ir turėjo mokyti žmonių vaikus, kad žemėje palaikytų teisingumą ir dorą.
Jubiliejų knyga

Anot Jubiliejų knygos, Stebėtojai yra dievo sūnūs [Pr 6], pasiųsti iš dangaus, kad mokytų žmonių vaikus; jie nusidėjo po to, kai nusileido į žemę, ir susidėjo su žmonių dukterimis – dėl ko buvo pasmerkti (kaip sakoma legendose) ir tapo puolusiais angelais. Tačiau nusileido ne visi Stebėtojai: likusieji yra šventieji Stebėtojai ir jie randasi 5-me Danguje. Blogieji Stebėtojai randasi arba 3-me Danguje arba Pragare.
Angelų žodynas

Pagal Jubiliejų knygą, Enochas ... byloja apie Stebėtojus, nusidėjusius su žmonių dukterimis; jis kaltina juos visus... [Ir reikėjo jį gelbėti nuo nusidėjusių Viešpaties angelų keršto, tad] jis buvo paimtas iš žmonių vaikų rato ir perkeltas į Edeno sodus.
Zecharia Sitchin. Laiptai į dangų

Ir aš, Enochas, buvau pagerbtas didingojo Viešpaties ir Karaliaus nuo amžių. Stebėtojai pašaukė mane, raštininką Enochą, ir pasakė: „Enochai, tu teisusis raštininke, eik, pranešk dangaus Stebėtojams, palikusiems aukštąjį dangų, šventąją amžinąją vietą, ir susiteršusiems su moterimis ir dariusiais, kaip daro žemės vaikai, ir ėmusias jas į žmonas: ;Jūs sukėlėte didelę sumaištį žemėje; ir neturėsite ramybės bei atleidimo už nuodėmę‘
1 Enoch 10:3-8

Žydų religinė valdžia, susirūpinusi didėjančiu angelų garbinimu, išėmė „Enocho knygą“ bei „Jubiliejų knygą“ iš kanono ir jos dabar yra tai, kas vadinama apokrifais arba pseudoepigrafais.

Kaip rašoma Negyvosios jūros ritiniuose‚ 200 angelų, vadinamų Stebėtojais, kadaise nusileido iš dangaus dėl žemės malonumų. Su laiku, visi 200 paėmė žemiškąją žmoną. Iš tų sąjungų gimė nepaprasto ūgio vaikai, kurie greitai suvalgė visą maistą. Kad patenkintų savo nepaprastą apetitą, angelų vaikai klajojo po žemę, žudydami visus paukščius, žvėris, reptilijas ir žuvis. Galiausiai, alkanos būtybės puolė vieni kitus, plėšdami mėsą nuo savo gentainių kaulų ir malšindami troškulį kraujo upėse. Kai ši destrukcijos banga nusirito per pasaulį, sklidini kančių žmonių balsai pasiekė galinguosius arkangelus – Urielį, Rafaelį, Gabrielį ir Mykolą – kurie Dievo nurodymu nedelsdami įvykdė bausmę. Pirmiausia Urielis nusileido į žemę, kad įspėtų Nojų apie ateinantį tvaną, patardamas jam pastatyti arką, kad savo šeimą ir kūrinijos prieauglį išgabentų į saugią vietą. Tada Rafaelis užpuolė Stebėtojų vadą, surišo jam rankas ir kojas ir įmetė į amžinąją tamsą. Toliau Gabrielius žudė atskalūnų palikuonis, ragindamas pabaisiškus angelų vaikus kautis tarpusavyje. Galiausiai Mykolas surišo likusius Stebėtojus, priversdamas stebėti jų palikuonių žūtį, ir pasmerkė juos amžiniems kankinimams. Tik tada jie atvėrė dangų ir nuplovė likusius puolusių angelų padarytos sumaišties pėdsakus.
Kosminis dualumas

Savo vizijose ir sapnuose mačiau Stebėtojus. Du [vyrai] kovėsi dėl manęs, sakydami ... ir smarkiai kaudamiesi dėl manęs. Paklausiau jų: ‚Kas esate, kad taip susi[kovėtė dėl manęs?‘ Jie atsakė: ‚Mes] įgalioti valdyti visą žmoniją‘. Jie man sakė: ‚Kurį mūsų [renkiesi, kad tave valdytų?‘ Pakėliau akis ir pažvelgiau. Vieno] išvaizda buvo bauginanti, tarsi [gyvatė], jo ap[siaus]tas buvo labai tamsus... [Ir vėl pažvelgiau], ir ... jo išvaizdoje, jo veidas buvo tarsi angies, ir [dėvėjo...] [abai, o visa jo akyse] [Atsakiau jam: ‚Kas šis [Stebėtojas]?‘ Jis atsakė: Šis Steb[ėtojas] [ ir jo trys vardai yra Belialis ir Tamsos princas] ir Blogio karalius‘.
Amramo liudijimas (4Q535, B)

^*) Džiulianas Džeinsas (Julian Jaynes, 1920-1997) – amerikiečių psichologas, plačiausiai žinomas knyga „Sąmonės kiltis dviskilčio mąstymo skilimo metu“ (1976), pateikiančia teoriją, kad senovės žmogus neturėjo sąmonės (šiuolaikiniu supratimu), kuri atsirado tik rašto laikmetyje (kažkur prieš 3 tūkst. m.). Pirmykščio žmogaus elgesį greičiausiai lėmė garsinės haliucinacijos, suvokiamas kaip vado ar dievo balsas.
Pradžioje užsiėmė gyvūnų biheviorizmu ir etologija. Tada kelis metus praleido Anglijoje kaip aktorius ir dramaturgas, o grįžęs į JAV skaitė psichologiją Prinstone (1966-90).

^**) Neteru – gamtos (dieviškos) jėgos, užtikrinančios bet kokį vyksmą pasaulyje.

^***) Zelija Natal (Zelia Maria Magdalena Nuttall, 1857-1933) – amerikiečių archeologė, antropologė, specializavusi priešactekinės Meksikos kultūros ir iki-kolumbinių rankraščių srityse. Teigė, kad finikiečiai perplaukė Atlantą ir įtakojo Mesa-Amerikos kultūrą (archeologai paprastai ją atmeta). Siekė išsaugoti Meksikos indėnų paveldą. Pagrindinis jo veikalas yra „Naujojo ir Senojo pasaulių pagrindiniai principai“ (1901).