Jogailos1) laiškas Konradui Ciolnerui3)  

[Pastaba: Šis laiškas parašytas dėl Vytauto ir Tautvilo prisiglaudumo pas kryžiuočius per civilinį karą tarp Vytauto ir Jogailos. Žr. paaiškinimą prie trumpos Tautvilo biografijos ]

Gausūs draugiski palinkėjimai su nuoširdžiu, pilnu pagarbos kreipimuisi į poną magistrą, maloningąjį valdytoją

Vytautas kviečia Jogailą į Žalgirio mūšį, Jan Matejko, 1855 Jūsų aukštybei pranešame, kad jūsų laišką mes kilnia širdimi priėmėme, kuriame mums pranešama, kad Vytautas [Vytaut] ir Tautvilas6) [Tokwyl], kaip ir senovėje, lietuvių kunigaikščiai prie jūsų įsikūrė, ir nuolankus meldimasis už juos, kad šiuos kunigaikščius maloniai priimtume ir duotume jiems truputį iš palikimo ir nedidelę jų tėvoniją gražintume ir kas visa širdimi jūsų prašymą išpildytume atitinkamai didelės pagarbos ir draugystės.

Tačiau iš tikro mes negalime jais patikėti, jūsų malonei tai patikime ir norėtume gauti jūsų sprendimą dėl jų. Taip pat jūsų aukštybė prisimena, kodėl jūs privalote įtarinėti mūsų bėglius ir [juos] užlaikyti, tačiau regimas mūsų nesutarimas, kad turime šildyti gyvatę užantyje.

Taip pat, pavyzdžiui, jūsų malonybė iš mūsų reikalauja, kad mes su Mazovijos4) kunigaikščiais sudarytume trišalę taiką po šventųjų Velykų [Pasca] šventės. Nors iš tikro, jūsų malonybe, mes labai norim užbaigti [nesantaikas] ir sudaryti trišalę taiką, kaip jūsų malonybė reikalauja ir kaip mums patinka, - po metų po šventųjų Velykų šventės, tačiau pridedamos tokios sąlygos, - kad visas turtas ir prekės, kurios buvo iš mūsų žmonių iš Vilniaus [Vilna] atimta ir užgrobta, neliestos būtų gražinta arba apmokėta, o taip pat mūsų žmonės iš Vilniaus, kurie buvo suimti, būtų paleisti į laisvę su visais turtais.

Ir iš tos Vysnos pilies, kaip jūs sakote, nors jums buvo pasiūlyti tam tikri pinigai, tačiau dėl to mes neliūdime, tačiau matome beprasmybę ir nepadorumą, kad jūs palaikote ir padedate mūsų priešams ir nedraugams mūsų nuostoliui ir netektims, tačiau su jūsų malonybe tokiu būdu [viskas] gerai tarp mūsų susiklostys ir bus atžymėta iš kiekvienos pusės, kad viena kitai nekenks, kaip priešas į kitą nežiūrės, o palaikys vienas kitą prieš visus priešus.

Taip pat mus neramina, jūsų malonybe, kad žemaičiai [Zemaytis] vis labiau jumis skundžiasi, todėl prašom jūsų, draugai, kad tie jūsų jokiu būdu nekviestų dėl tos priežasties, kad visi žemaičiai paklūsta mums ir mūsų broliui maloniajam kunigaikščiui Skirgailai [Skyrgel], ir todėl mes net palaikom didelį nesitaikstymą mūsų pavaldinių ir lietuvių [Litwanis], apie kur mes jums negalime rašyti dėl šios priežasties.

Pateikta Vilniuje per Dievo apsireiškimo šventę

Šio laiško parašas iš tikro buvo tokiais žodžiais: Jogaila [Jagal], didysis Lietuvos karalius, jūsų nuoširdus draugas. Aukščiau parašyti žodžiai buvo [tokie], kaip pateikti [laiške], didysis valdove, pone Konradai, galingasis Teutonų ordino Didysis magistre. Šis laiškas pateiktas be delsimo.

1383 metų sausio 6-a, Vilnius

1383 m. laiško tikrumo užtikrinimas

Antspaudu ant šio laiško yra šuoliuojančio žirgo, ant kurio joja apsiginklavęs riteris, dešinėje rankoje laikantis pakeltą kalaviją, atvaizdas raudoname vaške. Ant antspaudo kontūro - „Jogaila, Lietuvos karalius Dievo malone“]. Kitoje laiško pusėje liudininkų parašai oficialia forma – Kunce von Kreanteno ir Jono Foito, tarnų, o taip pat daugelio kitų, vertų pasitikėjimo. Užbaigta šiais [1383] metais. Potifikato paskelbimo laikas – artimiausia Viešpaties diena po Velykų šventės, Marienburgo pilyje Prūsijoje.

Ir aš, Nikolaus Gleceri, Varmos klierikas, oficialusis notaras karaliaus valia perspėtų liudininkų parašus ant nurodyto laiško gavau, pagal nustatytą reglamentą [parašus] patvirtinau ir pasirašiau po savo antspaudu ir vardu, savo ranka surašiau liudijimus, užrašus garsiai perskaičiau ir apie [užrašų] supratimą paklausiau.


Jogailos laiškas naujai išrinktam Teutonų ordino Didžiajam magistrui pripažįstant jo teisėtas pareigas ir kviečiant derybų į Racionžą2)

Šlovingam ir garbingajam ponui Henrikui von Plauenui5), Vokiečių namų ordino Prūsijoje Aukščiausiajam magistrui
Vladislavas1), Lenkijos karalius dievo malone ir t.t.

Šlovingasis ir garbingasis, mūsų nuoširdžiai pripažintas. Mes jūsų iškėlimą kaip visad labai vertiname; ir todėl, kad į aukščiausią postą kapitula jus iškėlė, tokiam džiugiam jauduliui asmeniškai atsidavėme ir tokiu būdu laikome, kad jūs vertas to prieš likusius. Iš tikro nuo taikių laikų tarp mūsų tarsi klesti pavydi meilė; ir čia gyvybingosios dvasios klestėjimo laukiam dėl metų, kai svita, kuri prie jūsų pirmtako nesąžiningai mus keikė, aukštos padėties prie jūsų neįgaus, nes tada pasigailėjimo vertus skundų gausą ir neapykantos kurstymą, esančius ir dabar tarp mūsų, bus galima nesunkiai nutraukti ir perduoti užmarščiai. Visada, kada pati pas mus ateina neapykanta, kažkas iš kitos pusės ateina, prisikėlusysis, pradeda vėl, tasai, kuriam nėra nieko nežinoma, kurio pranešimai patiria sąžinės tyrumą, kaip tekanti saulė pakylėja mūsų pažadus ir kita. Tad mūsų pasikarščiavimas visada sukelia karštas audras ir kovų ugnį, ne statant kliūtis krikščioniškai religijai, o [sukuriant] saldesnę pasaulio užuomazgą. [Kaip dėl to, kad] ateitumėte pas mus į Racionžą2), prie kurio mūsų patarėjų teisiniai sprendimai [išklausomi], atvykite, malonusis, reikalų aptarti.

Pateikta Breste antradienį, kitą dieną po šventos Marijos nekalto prasidėjimo šventės, 1410-ais Viešpaties metais

Karalius asmeniškai

  • Codex diplomatius Lithuaniae. Codicibus manuscriptis, in archivo secreto regiomontano asserwatis, Vratislaviae, 1845

Pastabos:

1) Jogaila (Władysław II Jagiełło 1348-1434)– Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.

2) Racionžas (Raciąż) – miestas Lenkijos Plonsko valsčiuje, Mazovijos vaivadijoje4). Apie 4,5 tūkst. gyventojų. Jo istorija atsekama iki 10 a. Buvo dvasiniu centru. 1425 m. gavo miesto teises. Nuo 1495 m. buvo valsčiaus centru. 1512 m. tapo Plonsko vyskupo nuosavybe. Čia buvo rengiami Plonsko susirinkimai. Per 17 a. karus prarado svarbą.

Racionže 1404 m. gegužės 22 d. buvo pasirašyta Lenkijos, LDK ir Teutonų ordino taikos sutartis dėl Dobrynės žemės ir Žemaitijos. Lenkija sutartyje patvirtino 1342 m. Kališo sutartį, o Lietuva - 1398 m. Salyno sutartį. Sutarties buvo laikomasi neilgai, viskas pasikeitė 1409-1410 m. Lenkijos ir LDK karo su Teutonų ordinu metu.

Lenkija 1401 m. Vilniaus-Radomo sutartimi sustiprino savo įtaką LDK. Tais pačiais metais žemaičiai sukilo prieš ordiną ir sudegino kelias Ordino pilis. Ordino riteriai atkeršijo antpuoliais į Kauną ir Gardiną. 1402 m. Ordinas sudarė sąjungą su Jogailos broliu kunigaikščiu Švitrigaila, kuris žadėjo laikytis Salyno sutarties ir perleisti Žemaitiją Ordinui.

Nė viena pusė negalėjo pasiekti lemiamos pergalės, o Vytautas norėjo susikaupti karui su Smolensko kunigaikščiu Jurijumi, tad 1403 m. vasarą prasidėjo derybos. Galutinė sutartis buvo pasirašyta Racionže. Sutartį pasirašė Jogaila, Vytautas ir Ordino didysis magistras Konradas fon Jungingenas.

Sutartyje buvo derinti trijų pasirašiusiųjų pusių interesai:

1408 m. Vytautas baigė kariauti rytuose su Maskvos kunigaikštyste ir vėl galėjo persijungti į reikalus vakaruose. 1409 m. vėl sukilo Žemaitija. Tai vedė į karą prieš Teutonų ordiną, kurios lemiamas mušis buvo 1410 m. Žalgirio mūšis. 1411 m. Torūnės taika pakeitė Racionžo taikos numatytas sienas.

3) Konradas Ciolneris (Konrad III Zöllner von Rotenstein, m. 1390 m. rugpjūčio 20 d. Marienburgas) – Vokiečių ordino magistras, karinis ir valstybės veikėjas.

1353 m. minimas kaip Prūsų Markos prokuratorius. Nuo 1368 m. Dancigo komtūras, nuo 1372 m. Kristburgo komtūras. Mirus Vinrichui Kniprodei, išrinktas Vokiečių ordino didžiuoju magistru. Tarptautinių reikalų, pirmiausia su LDK, tvarkymui armijos vadu buvo paskirtas Karaliaučiaus komtūras Konradas Valenrodas. Atliko administracinę Prūsijos reformą, padėjusią kolonizuoti negyvenamas vietoves. Įsteigė Kulmo universitetą.

Ciolneris padėjo Vytautui kovoti su Jogaila. 1382 m. pabaigoje priėmė jį Karaliaučiuje, o 1383 m. rugsėjo mėn. K. Ciolneris ir Vytautas su žemaičiais užėmė Trakus ir puolė Vilnių. Vėliau atliko dar kelis tolimus žygius į Lietuvą. 1386 m. buvo pradėta krikštyti Lietuva. Paskutiniais gyvenimo metais stengėsi suardyti Lietuvos uniją su Lenkija.

Mirė Marienburge, palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje.

4) Mazovijos vaivadija (Województwo Mazowieckie) – didžiausia (11,4% šalies ploto) ir labiausiai apgyvendinta Lenkijos vaivadija, esanti šalies rytinėje dalyje. Jos centras – Varšuva..

Nuo V a. pr.m.e. iki X a. rytinėje ir šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentys jotvingiai, galindai ir prūsai. Šias žemes, esančias į rytus nuo Vyslos upės, X a. pabaigoje užkariavo lenkų kunigaikštis Mieško I. Nuo X a. iki 1526 m. didžioji dalis dabartinės vaivadijos žemių priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1795 m. Mazovijos vaivadijai. Vėliau jos priklausomybė daugybę kartų kito. Dabartinė vaivadija įkurta 1999 m. sausio 1 d. sujungiant Varšuvos, Plocko, Ciechanovo, Ostrolenkos, Siedlcės ir Radomo vaivadijas.

Vaivadijos vardas kilo nuo tradicinio regiono pavadinimo Mazovija, tačiau jos ribos nesutampa su istoriniu Mazovijos regionu: pietinė vaivadijos dalis su Radomo miestu priklauso istoriniam Mažosios Lenkijos regionui, o Mazovijai priklausanti Lomža ir jos apylinkės dabar yra Palenkės vaivadijoje.

Dalis dabartinių Losicės, Sedlcų, Palenkės Sokoluvo ir Vengruvo apskričių žemių nuo XIII–XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.

5) Heinrichas fon Plauenas (Heinrich der Altere von Plauen, 1370-1429) – Vokiečių ordino magistras, karinis ir valstybės veikėjas. Kilęs iš garsios Kryžiuočių ordino riterių giminės.

1390 m. į Prūsiją atvyko kaip Vokiečių ordino garbės svečias, vėliau tapo jo pilnateisiu nariu. Nuo 1399 m. Dancigo, nuo 1402 m. Nesavos, 1407–1410 m. Švecės komtūras. Per 1410 m. Lenkijos ir LDK karą su Vokiečių ordinu Heinrichas fon Plauenas su 3000 žmonių įgula Švecės pilyje Vyslos žemupio kairiajame krante saugojo Prūsijos pietinę dalį. Po 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio skubiai sutelkė mūšyje nedalyvavusias Vokiečių ordino karines pajėgas, apie 5000 žmonių į Marienburgo pilį. Lenkijos ir LDK kariuomenėms ją liepos mėn. apsupus, apie 2 mėn. atlaikė apgulą. Ryžtingi Heinricho fon Plaueno veiksmai išsaugojo Vokiečių ordiną kaip valstybę.

Tapęs didžiuoju magistru už Marienburgo pilyje išsaugoto Vokiečių ordino iždo lėšas skubiai pasamdė kryžininkų kitose šalyse. Taip iš dalies atkūrė Vokiečių ordino galią ir atsiėmė lenkų ir lietuvių užimtas Vokiečių ordino pilis. Po 1411 m. Torūnės taikos Prūsiją toliau stiprino kariškai bei ūkiškai ir vėl rengėsi kariauti.

Aukštieji Vokiečių ordino pareigūnai nepritarė tokiai rizikingai Heinricho fon Plaueno politikai. Didysis maršalas Mykolas Kiuchmeisteris von Šternbergas 1413 m. rugsėjo 29 d. įsakė atitraukti kariuomenę nuo sienos, su savo šalininkais atskubėjo į Marienburgą, uždarė Heinrichą į bokštą ir 1414 m. pradžioje pats buvo išrinktas didžiuoju magistru. Heinrichas fon Plauenas toliau kalintas Laukstyčių pilyje.

6) Tautvilas Kęstutaitis (apie 1352–1355 – 1390) – Naugarduko kunigaikštis, LDK Kęstučio sūnus, Vytauto Didžiojo brolis ir šio rėmėjas prieš Jogailą. 1380 m. Jogaila Dovydiškėse pasirašė slaptą susitarimą su teutonų ordinu, sukėlusį civilinį karą. Kęstutis su Vytautu buvo suimti ir įkalinti Krėvos pilyje. 1382 m. Kęstutis mirė neaiškiomis aplinkybėmis, o Vytautui pavyko pabėgti. Apie tą laiką Jogailą nubaudė ir Tautvilą. Tas prisijungė prie Vytauto, nuvyko į teutonų ordiną ir 1383 m. apsikrikštijo Konrado vardu. Vėliau jis vėl prisijungė prie Vytauto, bandančio užimti Vilnių po Krėvos unijos (1390). Anot Vygando Marburgiečio, Tautvilas žuvo puolant Kreivąją pilį.

Krėvos sutartis
Ordinas prie Lietuvą
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Ką pasakoja senas laiškas?
Lietuvos metrikos tyrinėjimai
Laiškas apie įvykius Žemaitijoje
Kvietimas Vytautui kovai prieš husitus
M. Miechovskis. Apie dvi Sarmatijas
Belgų kronikininkas apie 14 a. Lietuvą
Viduramžių prabudimai: J.Husas ir Jeronimas
Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“ apie Lietuvą
Baltijos kraštai Pršemyslo Otakaro II politikoje
M. Strijkovskio "Kronikos" lietuvių dievai
Pajūrio istorija: Klaipėdos kochhauzai
Karolio Europa ir jos slinktys
Stačiatikybė: Po Bresto unijos
Krikščionybės įvedimas Lietuvoje
Barboros Radvilaitės portretas
Paskutinioji kuršininkų karta
Konspiracija: Kryžiaus žygiai
Galičo Rusia, 1140-1240 m.
K. Almenas. Šiaulių mūšis
S. Moravskis iš Ustronės
Kryžiaus žygis į tyrus
Vilnius po senovei
Legnicos kautynės
Trakų pilys
Vartiklis