Karolio Europa ir jos slinktys

Papildomai skaitykite  Miškas: Europoje ir Lietuvoje  

Tik kodėl galingasis Karolio žygis per Europą ar greičiau žygių virtinė neinkorporavo aisčių ir rytų slavų žemių, nors pasiekė vakarų ir šiaurės slavus, Panoviją etc.? Kaip ir Romos imperijos atveju, aisčiai liko už imperijos ribų… jeigu prisikasė iki saksų ir Lenkijos, tai turėjo būti bent girdėjęs apie prūsus. Ten jis nelindo. „Prisidėjo ir kitos priežastys, bet kada galėjusios sudrumsti taiką: juk mūsų ir jų sienos, išskyrus nedaugelį vietų, kur arba esantys didesni miškai, arba kalnagūbriai aiškia riba skiria vienų žemes nuo kitų, beveik visur susisiekia lygumoje“.

Frankų imperija … kodėl stojama prieš saksus – pasirodo, dėl ilgos atviros lygumų sienos,… o tai, kas už kalnagūbrių ir girių, ne mūsų reikalas. Tik vėliau, apie 1000-uosius, Šventosios Romos imperatoriams parūpo krikšto reikalai ir šiauriau bei ryčiau Lenkijos… Bet tai dar tik bus, o kol kas frankai per girias nesiveržė. Bent jau be reikalo. Panašiai ir antikinės Romos imperatoriai, kurie į Germaniją pernelyg giliai nelindo būtent dėl girių veiksnio ir savo germaniškąsias provincijas lipdė apie Reiną ir Maasą, Mozelį, t.y. palei didžiąsias upes, lengvinančias susisiekimą. O baltus iš pietų ir rytų saugančias girias jie laikė nepereinamomis… Taigi baltus nuo Europos teigiamos ar neigiamos įtakos patikimai saugojo girios…

Na, o pats Karolis*)… kariauja Bavarijoje, vėliau su slavais, save vadinančiais velatabais, - jie gyvena pietiniame Baltijos jūros krante, „kur įsikūrę slavai bei aisčiai bei įvairios kitos tautos“…. Su Baltiją supančiomis gentimis į konfliktus nesivelia. Kas jam trukdo? Girios? Per daug reikalų ir taip?… Ar tiesiog jo, kaip kad Aleksandro Makedoniečio, nevedė šventasis paklaikimas įsiveržti iki pačių oikumenos pakraščių ir juos užvaldyti? Šiaip ar taip, pakariavęs su slavais, aisčių jis neliečia. Nepasiekia ar laiko tokį siekinį netikslingu? Negali užtikrinti patikimo užnugario ir komunikacijų? Greičiausiai čia ir slypėtų esmė, tikriausiai aisčiai jam nepasirodė silpni. Jis jau buvo prie pat, bet ūpo pamėginti neparodė. O gal parodė? „Kitas, kurių yra daug daugiau, privertė pasiduoti“.

… nuo Baltijos iki Dunojaus, - aisčiai čia galėjo pakliūti, galėjo ir nepakliūti. Su jais jis nekariavo tiesiogiai, bet duoklės galėjo pareikalauti… Arba jie tiesiog atsipirko simboline pagarbos dovana, vienkartine duokle…

Vien lietuvių kalbos žodis „karalius“, kilęs iš Karolio vardo, mažų mažiausiai gali liudyti, kad lietuvių protėviai buvo nemažai apie jį girdėję… kas tie velatabai, nors ir sutriuškinti, bet, matyt, pristabdę Karolio judėjimą į slavų žemes, taip pat link aisčių, irgi sunku pasakyti. Šiaip ar taip, Karoliui neužgriebus aisčių tiesiogiai, vėlesniems Karolingams, daug mažiau pajėgiems, jie juolab liko neprieinami dar kelis šimtus metų. „Atitolę nuo Europos“ už savo girių. Jų laimei ir vėlesniųjų kartų kartėliui.

Einhard. Karolio Didžiojo gyvenimas, 2005  
Pagal G. Beresnevičiaus recenciją  


*) Karolis Didysis (Carolus Magnus, 748-814) - frankų (nuo 768 m.), langobardų (nuo 774 m.) karalius, Vakarų imperatorius (nuo 800 m.). Nuo jo Pipinidūų dinastija įgavo Karoringų pavadinimą. Suvienijo didesnę dalį Vakarų ir Centrinės Europos. 789 m. Karolis surengė ekspediciją prieš slavų gentį liutičius (vilcus), norėdamas apginti kitą slavų gentį obotritus. Liutičiai jie kovėsi atkakliai, bet atsilaikyti prieš didžiules sąjungininkų pajėgas nesugebėjo.
Karolis aktyviai rėmė ir skatino krikščionybės plitimą, rėmė dvasininkiją rinkdamas jai dešimtinę, palaikė puikius santykius su popiežiais. Tačiau Karolis išlaikė absoliučią valdžią Bažnyčios valdyme: jis skyrė vyskupus ir abatus, skelbė dvasininkijos susirinkimus. Domėjosi ir mokslu; įsakė sudaryti gimtosios kalbos gramatiką, kurioje įtvirtino frankiškus mėnesių ir vėjų pavadinimus; liepė rinkti liaudies dainas. Save apsupo mokslininkais ir klausė jų patarimų, stengėsi suteikti išsilavinimą dvasininkams ir tautai: ypatingai rūpinosi mokyklų prie bažnyčių ir vienuolynų steigimu.
1165 m. antipopiežius Paschalis III paskelbė jį šventuoju ir Pater Europae.

Krėvos sutartis
Baltai ir Europa
Palemono sūnūs
Ordinas prie Lietuvą
Ką pasakoja senas laiškas?
Universiteto spaustuvininkas
16 a. kultūros paminklas
Kuršiai vikingų epochoje
iš kur kilo baltų Dievas
Ūlos kraštas senovėje
Kryžius lietuvių poezijoje
Tolminkiemis ir jo restauracija
Krikščionybės įvedimas Lietuvoje
A. Duginas. Naomachija: proto karai
Požalgirinė Lietuva Europos akimis
Kai Thomas Mannas prisiminė Nidą
Kazimieras: Ir šventieji puodus žiedžia
Kuria tarme parašyta pirmoji lietuviška knyga?
Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“ apie Lietuvą
Nuo kada Lietuvoje geriama arbata ir kava?
Kvietimas Vytautui kovai prieš husitus
Vytauto Didžiojo įvaizdžio genezė
Laiškas apie įvykius Žemaitijoje
Ar seniai kalbama lietuviškai?
Mortos Mindaugienės paveikslas
Knygų spausdinimas Lietuvoje
Pirmoji knyga Šiaulių tema
Aukštadvario piliakalnis
Totoriai Karpatuose
Žemaičių epas
Vartiklis