Palaidoti medžiai    

Dubysos slėnyje, netoli Ariogalus, kur upė daro staigų posūkį, upės paplautame griūvančiame krante, 2-3 m gylyje, kyšojo medžių liekanos. Kaip jos ten atsidūrė? šiekšta

Tokių medžių galima pamatyti upių graužiamuose krantuose, pelkėse, kuriose jie tūno ne taip giliai, kartais vos metro storio durpių sluoksniu uždengti. Prie upių jie giliau, dažnai užkloti smėliu, beveik visada juodos spalvos („juodžemiu“). Dažnai tai būna ąžuolų stori kamienai, kitąkart su storų šakų kyšuliais, kelmų kerplėšomis. Tokių medžių daug randama Dysnos lygumos paupiuose, prie Dubysos, Nacionaliniame parke prie Ginučių, Nemuno žemupyje. Prie upių jų dažniausia ten, kur tėkmės lėtos, upių vagos ilgą laiką sąnašavo. Pv., žemupiuose, Nemuno delčioje...

Jų kamienai juodi, nes gulėjo vandenyje, kur nepriėjo oras (deguonis), reikalingas puvimui. Kitaip būtų senai surirę... Juos kai kas vadina „juodaisiais ąžuolais“, Dysnos paupiuose – šiekštomis (po kuriomis žvejai tykodavo vėgėlių, vėžių). Meistrai iš sveikų kamienų daro įnagiams kriaunas, drožia statulėles, mažmožius, naudoja baldams. Šiekštų mediena apdirbimui labai patogi, išimta iš vandens minkšta, o išdžiūvus kieta.

Poledynmetyje, kuris trunka 20 tūkst. m., keitėsi ir žemės paviršius, ir klimatas. Tai ypač matosi pajūryje. O paleogeografijos požiūri tie medžiai neseni, jie yra 6-4 tūkst. m. senumo sluoksniuose. Spėjama, jog tada climates mūsų krašte buvo sausesnis; ten, kur dabar pelkės, augo miškai, netgi ąžuolynai, liepynai ir kt. Maždaug prieš 4 tūkst. m. klimatas padrėgnėjo, ėmė daugiau lyti, pakilo gruntinių vandenų lygis, upės tapo vandeningesnės. Daugelis tų miškų tapo apsemti, suvirto į liūnus. Ilgainiui virš jų susitvenkė pelkės, užsiklojo durpės. Slėniuose buvo kiek kitaip; ten upių tėkmės, klydinėdamos nuo vieno šlaito iki kito, užpylė juos nešmenimis (smėliu), kuriame buvo daug pjuvenų, liudijančių, jod klimatas buvo šiltas, tarpo žolės ir kita augmenija.

Dzūkijos kopos
Stakliškių versmės
Latgalos lietuviai
Lopaičių piliakalnis
16 a. kultūros paminklas
Langų stiklas Lietuvoje
Dubakloniai prie Nemuno
Paskutinioji kuršininkų karta
Pirmoji knyga Šiaulių tema
Seniausias lietuviškas žemėlapis
Neįprastas akmenukas iš Šiaulių
Kodėl jūra ardo Palangos kopas?
Birutės kalno astronominis kalendorius
Nuo kada Lietuvoje geriama arbata ir kava?
Ar skaudėjo dantis mūsų senoliams?
Karolio Europa ir jos slinktys
Aukštadvario piliakalnis
Eit mergelė pajūriais
Lietuvos antipodas
Apie Rygos įkūrimą
Vartiklis