E. Parnovas. Miegantis dievas

Pradþia   |  2 dalis  |  3 dalis

Redaktorius: 11-ka metø ðis tekstas buvo „dingæs“, kol jo juodraðtis buvo iðkapstytas ið giliø archyvø. Tad dabar publikacijà pratæsime...

Ir aplamai, Budhanilakantha – sintetinë ávairiø tikëjimø dievybë, esanti puikiu etnografo tyrinëjimø objektu. Apie jà galima paraðyti gerà monografijà. Keista, kad iki ðiol niekas to nepabandë. Pas senojo Tibeto geografà Minèþul Chutukty¹⁴⁾ (tiksliau, aiðku, Khutuktu, t.y., persikûnijæs) radau nepaprastai ádomø panaðaus paminklo apraðymà:

„Netoliese nuo prie kelio ið Èþerongo á Nepalà esanèio Najakotos miesto yra vieta kalnø dauboje, kuri vadinama Govanasta; ten srauto, panaðaus á jûrà, viduryje yra þmogaus rankø nesukurtas akmeninis kumyras, turintis þmogaus figûrà, kurio veidas uþdengtas gelsvai raudona skraiste; jis guli parkritæs ir ið jo plaukø kyðo 9-ios gyvaèiø galvos. Nors tai ir yra labai ðventas didþiojo gailestingojo Mëlynburnio kumyras, ... daug indø ir Nepalo budistø nepalankûs ðiam kumyrui ir, ypaè tibetieèiai, vadinantys já partrenktu drakonu arba drakonu-rijiku. Kvailas ðis pavadinimas kilo todël, kad ðis kumyras indiðkai vadinamas Nilakantha¹⁵⁾, o tibetieèiai þino, kad þodis Nila reiðkia drakonà, o kanta – gulintá paslikà“.

O ið tikrøjø „Nilakantha“ reiðkia „Mëlynburnis“. Taèiau labiausiai ádomu, kad ðis epitetas priklauso ne Viðnui ir ne jo ásikûnijimui Narajanai, o Ðyvai. Bûtent Himalajø ðeimininkas iðgërë, gelbëdamas pasaulá, mirtinus nuodus, todël jo gerklë tapo mëlyna, tarsi kalnø lazuritas. Taèiau jau toks jis tas dangaus gyventojø eteris, kuriame viena perteka á kita, pagimdant keistus darinius, sukuriant neátikëtinas inversijas.

Ðventykloje oloje, netoli Malaizijos sostinës Kuala-Lumpûro¹⁶⁾, man parodë Ðyvos-hermofrodito atvaizdà: viena kûno pusë buvo vyriðka, kita – moteriðka. Lyèiø skirtumai iðryðkinti labiau, nei Drambliagalvyje. Panaðios idëjos elementà turi ir Nataradþos¹⁷⁾ atvaizdas – þinomiausias ið Ðyvos pavaizdavimø, kur grësmingas griovëjas perteiktas keturrankiu ðokio valdovu.

Ir vis tik, nepaisant neátikëtino europieèio protui sumaiðymo, Budhanilakantha yra bûtent pasaulio sutvërëjas Viðnu, besiilsintis ant Amþinybës gyvatës Anantos arba Ðeðos¹⁸⁾, þiedø vandenyno vandenø viduryje. Ið èia ir baseinas ir nepakeièiamas Viðnaus atributas – kriauklë, kurià penkiametrinis milþinas laiko kairëje rankoje.

Tokià kriauklæ rasime net vargingiausioje lamø ðventyklëlëje nuo Mongolijos iki Butano, bet kurioje induistø ðventykloje jà pamatysime ant altoriaus. Sudëtingoje Himalajø simbolikoje dung-kar¹⁹⁾ - vienas ið laimës simboliø. Lamø orkestre – pagrindinis instrumentas. Girgþdanèiu, bauginanèiu sidabru aptaisytø baltøjø kriaukliø riaumojimu prasideda rytas Butano dzonguose²⁰⁾, kalnuose pasimetusio Mustango²¹⁾ tvirtovëse, siaurose Patano²²⁾ gatvelëse ar uþleistame Leche²³⁾. Tai Himalajø balsas, neperteikiamas judanèiø ledynø girgþdëjimas, traðkëjimas ir kvatojantis riaumojimas.

Vienà tokià kriauklæ, papuoðtà iðraiþytu lotosu, nusipirkau parduotuvëlëje Bombëjaus Marin-draive. Man plauèiuose vos uþtenka oro, kad joje priþadinèiau skardø kalnø slëniø bauginantá aidà.

Kaþkur skaièiau, kad senovës majai turëjo áprotá prieð svarbius gyvenimo ávykius uostyti stipriai kvepianèià medþiagà. Tada, po daugelio metø, tereikdavo jiems prie nosies priartinti atitinkamà flakonëlá, kaip atmintyje kuo aiðkiausiai su visomis smulkmenomis atgydavo buvusios ðlovës ar skausmo vaizdas.

Prisimindamas Himalajus, gëriuosi nepakartojamomis tanka²⁴⁾, nupieðtomis mineraliniais daþais ant ploniausios drobës, papuoðtos Bhairavos veidu, þaviu Mandþuðri²⁵⁾, kadaise Patane nulietame ið unikalios Nepalo bronzos, suteikianèios ðaltà ir sidabriðkà atspalvá, tarsi mënulio ðviesa. Prieð minties þvilgsná praplaukia miestai, namai, gatvës, margas turgø ðurmulys, ávairiaspalvës vëliavos, sauganèios þemës galias. Taèiau jei noriu kuo aiðkiausiai atmintyje iðvysti virðûniø baltumà ir nepaprastà violetiná dangaus atspalvá, iðgirsti kalnø ðiferio ðiugþdëjimà, ákvëpti kvapà lauþo, kuriame smilksta sausas mëðlas ir kadagys, á rankas paimu kriauklæ. Ir bandau pûsti. Kartais pavyksta.

Mëlynburnio ðventikas padëjo man suskaièiuoti kobrø galvas: jø buvo deðimt.

- O dabar parodysiu vienuoliktà gyvatæ, - pasakë, vesdamas paskui save. Praëjæ liûtø porà, sauganèià áëjimà, nusileidome laiptais uþ ðventyklos ribø. Po akmenine siena buvo tamsi áduba, kurioje pro susipynusias medþiø ðaknis galima buvo nuspëti esant akmeninius þiedus.

- Ði gyvatë iðkilo prieð Malos dinastijos karaliø, kai tas panoro paþvelgti á miegantá Narajanà, ir jo neáleido. Juk jis pats dievo ásikûnijimas ir negali pamatyti savæs ið ðalies.

Norëjau suþinoti, kodël, taèiau susilaikiau neuþdavæs klausimo. O ir vargu, ar mano netradicinis gidas bûtø sugebëjæs atsakyti suprantamai. Tik mokslinëje fantastikoje ámanoma situacija, kai keliautojas á praeitá susiduria su savo antrininku. Aiðku, jaunesniu. Jauna praeitis, kaip taisyklë, iðkart uþversti klausimais pagyvenusià ateitá: kas ten pas jus ir kaip. Akmeninë gyvatë, matyt, suvokë tokios situacijos nepriimtinumà ir jai sutrukdë.

Karaliðkame botanikos sode yra dar vienas baseinas su Narajana ant gyvatës. Kuklesniø dydþiø. Jame plaukioja nuostabûs vaivorykðtiniai karpiai, melsvai þali, violetiniai su gelsvumu, kruvinai juodi. Vaikiðèiai uþsidegæ maitina juos kepintais kukurûzais. Karalius retkarèiais irgi pasivaikðto ðeðëliuotomis alëjomis. Þvelgti á kopijà jam nedraudþiama.

Naktimis á sodà ið kalnø dþiungliø nusileidþia leopardai. Kai man tai pasakë, nepatikëjau. Taèiau sargas atidarë darþinæ ir pakëlë brezentà. Ant þemës, jau prasmirdæ nuo sustingusio kraujo, gulëjo du pasakiðki þvërys, uþvertæ ûsuotus, mirtinai iððieptus snukius. Primerktose akyse blykèiojo ðaltas porcelianinis baltumas. Vabalai ropinëjo po ðvelnià pakaklæ.

- Ryte uþmuðë, - praneðë sargas. – Atëjo vandens ið baseino palakti.

Viðnus miegojo ir negalëjo apginti nuostabiausiø savo vaikø.

Jau Maskvoje knygose radau, kad bazaltinis kolosas iðkaltas 6-7 a.

Pradþia   |  2 dalis  |  3 dalis

Paaiðkinimai:

¹⁴⁾ Mandþul Khutuktu (m. 1839) - Tibeto geografas, gyvenæs 19 a. pirmoje pusëje. Tarnavo lama Pekine. Jo „Tibeto geografijà“ 1895 m. á rusø kalbà iðvertë V.P. Vasiljevas (1818–1900). Joje didelis dëmesys skirtas Ðambalai, kurià laikë esant toli ðiaurëje:
„Ðiaurëje randasi Ðambalos karalystë ir jai priklausanèios karalystës: Czambeka, beþdþioniø, auksaakiø, Rugma, Burbatma, Aukso ir kitos 96 karalystës. Taip pat ir jai nepriklausanèios kai kurios turkø ir mongolø, musulmonø ir jiems nepriskiriamø kitø pagoniðkø genèiø; be to, karalystës: Devø, Asurø, Kanaro, Jakðø,  Rakðø ir kitø neþmogiðkøjø genèiø.“

¹⁵⁾ Nilakantha (Mëlyngerklis; nila - „mëlynas“ , kantha - „gerklë“) - Ðyvos epitetas. Ðyva iðgërë Halakala nuodus ið suplakto Samudro Mantanos vandenyno, kad panaikintø jo naikinanèià galià. Sukrësta jo poelgio, Parvatë suspaudë jo kaklà, kad sustabdytø nuodø plitimà po visà visatà. Taèiau nuodai buvo tokie stiprûs, kad jo kaklas pamëlo. Ðis epitetas nurodo, kad galima tapti Vieðpaèiu Ðyva nurijus pasaulietinius nuodus ta prasme, kad nereaguojama á áþeidimus ir palaiminama juos sakanèius.

¹⁶⁾ Kuala Lumpûras - Malaizijos sostinë; 1,8 mln. gyventojø. Jis yra Malakos pusiasalio pietvakariuose prie Klango ir Gombako upiø susiliejimo. Miestas modernus, taèiau yra iðlikæ ir kiniðko stiliaus namø, ðventyklos, meèetës, malajø ir indø namai. Petronas Twin Towers bokðtai-dvyniai (451,9 m) iki 2004 m. buvo aukðèiausi pastatai pasaulyje. Miestas turi didþiausià atvirà paukðèiø parkà.
Kuala Lumpûras ákurtas 1857 m., vëliau buvo Selangoro kunigaikðtystës sostinë, 1946-57 m. Anglijos kolonijos Malajos sandraugos administraciniu centru, vëliau Malajos federacijos ir Malaizijos sostine.

¹⁷⁾ Nataradþa - populiarus ðokanèio keturrankio Ðyvos atvaizdas, kurio dieviðkas tandava ðokis yra dalis pasaulio sutvërimo ar sugriovimo. Ðis atvaizdas perteikia visos Visatos ritmiðkà pradà. Daþniausiai tai bronzinë skulptûra, kurioje Ðyva su liepsnø aureole, (daþniausiai) pakelta kairiàja koja ir stovi ant demono ar nykðtuko (Apasmara). Iðkeltoje deðinëje rankoje Ðyva laiko maþà bûgnelá damaru, kurio pavidalas primena smëlio laikrodá, - simbolizuojantá Sutvërimà lydintá garsà. Virðutinëje kairëje rankoje laikomos liepsnos (Agni), perteikianèios griovimà. Apatinë deðinë ranka rodo Abhaya mudra (sanskr. Bebaimiðkumà), sauganèià nuo blogio ir neþinojimo. Apatinë kairë ranka rodo nuleistàjà (deðiniàjà) kojà ir simbolizuoja pakylëjimà ir iðgelbëjimà. Aplink juosmená apsivijusi gyvatë yra kundalini.

¹⁸⁾ Ananta-Ðeða („begalinë Ðeða“) arba Ani-Ðeða („pirmoji gyvatë“)– tûkstantgalvë gyvatë, visø nagø valdovë indø mitologijoje. Ji yra amþinojo laiko ásikûnijimas. Sakoma, kai Ðeða iðsitiesia, kuriamas pasaulis, o kai vël susiraito – pasaulis liaujasi egzistavæs. Pagal „Bhagavata puranà“, Ðeða yra Viðnaus avataras, dar þinomas Sankarðana vardu. Puranuose minima, kad Ðeða ant savo galvø laiko visus pasaulius, o jos nesuskaièiuojamos burnos nuolat dainomis ðlovina Viðnø.

Ananta-Ðeðà paprastai vaizduoja kaip þiedais susiraièiusià gyvatæ kosmoso erdvëje ir plaukiojanèià pirmapradþio vandenyno vandenyse. Jos þiedai yra poilsio vieta Viðnui ir jo amþinajai þmonai Lakðmi. Vaizduojama su 5, 7-iom, taèiau daþniausiai su daugybe galvø, kuriø kiekviena su brangakmeniais papuoðta karûna.

Ðeðos vardo ðaknis yra „ðis“, reiðkianti „kas lieka“, t.y. po to, kai pasaulis þûva kalpos pabaigoje (taèiau Ðeða lieka nepasikeitusi). Induizme Ðeðos ásikûnijimais laikoma Balarama (Kriðnos brolis), Lakðmana (Rama brolis) ir Nitjananda; o taip pat ir Patandþalis. Anot „Mahabharatos“, Ðeðos tëvu buvo riðis Kaðjapa, o motina – Kadru. Daugybë jo broliø buvo labai þiaurûs, tad Ðeða paliko motinà ir ëmë gyventi nepaprastai asketiðkai. Jis atgailavo taip stipriai, kad iðdþiûvo jo oda ir raumenys. Brahmà patenkino jo atgaila, ir jis papraðë, kad Ðeða praðytø malonës. Jis taip ir padarë, taip ir padarë, tada Brahma papraðë Ðeðà nusileisti po þeme ir jà stabilizuoti.

Pagal „Bhagavata puranà“ ið Anantos-Ðeðos kyla Ðyva. Anatos-Ðeðos kûnas grynai dvasinis, o ji gyvena þemiau Patalos planetø sistemos. Ji visada yra Ðyvos ðirdyje ir padeda jam griauti Visatà. Kadangi ji moko Ðyva griovimo meno, jà kartais vadina tamasi, kas nurodo, kad ji susijusi su tamsos guna.

Pagal induizmà, istorija neapsiriboja bûtimi Þemëje arba kokiame nors atskirame pasaulyje. Egzistuoja begalë visatø, kuriø visose nuolat kas nors vyksta. Ananta-Ðeða yra amþinybës ásikûnijimo, o kiekvienas jos kûno þiedas simbolizuoja vienà kurià materialø pasaulá su jo istorija.

Viename puranø pasakojime Ðeða devams ir asûrams atiduoda Manduru kalnà, kad já panaudotø kaip plaktuvæ pieno vandenyno plakimui. „Bhagavat gitoje“ Kurukðetros mûðio lauke Kriðna, kalbëdamas apie savo visuotinumà (buvimà visur), sako: „Tarp daugiagalviø nagø Að – Ananta“.

Jos vardo garbei pavadinta pietø Indijos Keralo valstijos sostinë Tiruvanantapuramas (Vieðpaties Anantos miestas).

Taip pat skaitykite >>>>>

¹⁹⁾ Dung-kar (sanskr. ðankha) – ið baltosios kriauklës pagamintas ritualinis muzikos instrumentas, vienas ið 8-iø budizmo simboliø. Skiriamos storesnës „vyriðkosios“ (puruða) ir plonesnës „moteriðkos“ (ðankhini) kriauklës. Padëta ant altoriaus, baltoji kriauklë perteikia Budos mokymo skelbimà. Vaizduojama ant dieviðkø bûtybiø padø, delnø, rankø, krûtinës, kaktos. Puèiama skelbia gërio pergalæ prieð blogá, nuveja blogas dvasias ir nuodingus gyvius. Paprastai inkrustuojama sidabru (variu, bronza ar auksu) ir papuoðiama brangakmeniais. Kilæs Indijoje – epuose apraðoma, kaip herojai neðdavosi baltàsias kriaukles, neretai turëjusias savus pavadinimus. Jos garsas skelbdavo mûðio pradþià.

Ðankha pietø Indijoje vadinama sangu. Baltosios kriauklës gaunamos ið Indijos vandenyno ir Arabijos jûros. Senovinës kriauklës iðkasomos Himalajuose ir Tibeto plynaukðtëje. Jûrø kriauklës priklauso Strombidea moliuskø ðeimai. Jos yra spiralinës ir storø sieneliø, bei plaèia anga. Besisukanèios á deðinæ laikomos ypatingai ðventomis (dakðinamukha), nes retai randamos. Á kairæ besusukanèios vadinamos vamavarta.

Vamvarti ðankha garsus galima girdëti aðramuose (induistø vienuolynuose). Sakoma, kad jø garsas simbolizuoja garsà Om, persmelkiantá visà Visatà. Ðankha gali bûti naudojama ðventëse bei skelbti karà. Patariama nenaudojamà ðankhà laikyti ðvarioje vietose susuktà á baltà drobulæ.

²⁰⁾ Dzongas - architektûros stilius, paplitæs Tibete ir aplinkiniuose kraðtuose. Dzongo planas atkartoja budistinæ mandalà. Dabar dzongø daugiausia iðlikæ Butane. Nors pagrindinë dzongø paskirtis buvo gynybinë, jie naudojami kaip religiniai, administraciniai ir socialiniai centrai. Dzongai visada turi dviejø tipø patalpas: viena jø dalis skiriama karinëms ir administracinëms funkcijoms, o kita - religinëms ir naudojama kaip vienuolynas. Tradiciðkai dzonguose visada reziduodavo du vadovai: karinis-administracinis valdytojas ir religinis valdytojas arba vietos lama. Dzongai Tibete ir Butane sutapdavo su administraciniais centrais, kurie irgi buvo vadinami tuo paèiu terminu.

Dzongams bûdinga siaurëjanti á virðø forma, masyvios sienos. Jie tradiciðkai statomi ið akmenø ir daþomi baltai. Aplink visà perimetrà virðutinëje sienø dalyje nupieðiama raudona juosta (kemar), kartais su auksiniais skrituliais. Dël gynybiniø tikslø apaèioje beveik nëra langø. Dzongø durys nedidelës, bet labai sunkios, medinës, kaustytos geleþimi.

Kiniðka ir indiðka (nepalietiðka) átaka reiðkiasi pirmiausia stogø formoje: stogai yra lenkti, neretai sudedami keli stogai vienas ant kito maþëjanèia tvarka. Stogai yra statomi ið kietmedþio ir bambuko, tradiciðkai nenaudojamos vinys. Kraigas labai gausiai dekoruojamas. Stoguose buvo paliekamos ertmës, taip sukuriant vëdinamà pastogæ. Paprastai stogai bûdavo dengiami èerpëmis, bet pastaruoju metu jas pakeièia skardiniai lakðtai ir yra labai nedaug iðlikusiø dzongø su èerpiniais stogais.

Dzongø prototipai buvo Tibeto gynybiniai bokðtai, minimi jau Kinijos Hanø dinastijos ðaltiniuose. Jø pavyzdþiø beveik nëra iðlikæ, iðskyrus keletà labai primityviø „demonø bokðtø“, laikomø visos Tibeto architektûros iðtakomis. Jie davë pradþià centriniams gynybiniams dzongø bokðtams (utse).

1950 m. Kinijos armijai uþëmus Tibetà, dzongø sistema buvo panaikinta. Kaip ir vienuolynai, dzongai buvo masiðkai naikinami Kultûrinës revoliucijos laikais.

Yra duomenø, kad dzongai Butano teritorijoje statyti ir iki 17 a. Dzongø statyba suklestëjo valdant ðabdrungams 17-18 a. Pirmasis ðabdrungas Ngavangas Namgijalas, suvienijæs Butanà, sukûrë dzongø tinklà kalnuose, kad bûtø lengviau kontroliuoti atskirus slënius, ir taip, kad bûtø galima apsiginti nuo prieðo. Jo laikais buvo pastatyti garsiausi Butano dzongai.

²¹⁾ Mustangas („Mun Tan“ – „derlinga lyguma“) – 15-17 a. buvusi Lo („pietûs“) karalystë, o dabar Nepalo dalis, esanti ðiaurës rytuose prie Tibeto, tarp Anapurnos ir Daulagyrio himaliø. Maþdaug 80 km ilgio ir 45 km ploèio; vidutiniðkai 2,5 km aukðtyje. Monarchija Lo karalystëje liovësi egzistavusi tik 2008 m. ir paskutiniu jos radþa (gyelpo) buvo Dþigmë Palbar Bista (g.1930 m.), kurio genealogija siekia Ame Pal, kará, kaip manoma, 1350 m. èia ákûrusá budistinæ karalystæ.

Po 1951 m. kinø invazijos á Tibetà Mustangas dar vadinamas „Iðoriniu Tibetu“, nes iðsaugojo Tibeto kultûrà. Mustango gyvenimas sukasi apie gyvuliø auginimà bei prekybà. Pro èia yra lengviausias kelias ið Tibeto aukðtikalniø á tropinës Indijos lygumas, tad tarnavo prekybos (ypaè druska) keliu per Himalajus, taèiau kartu buvo ir daugybës karø vieta. Dël tos paèios prieþasties èia sutinkamos ir ávairios kultûrinës bei religinës tradicijos.

Apie 9 tûkst. gyventojø, kurie gyvena trijuose miesteliuose ir apie 30-yje maþesniø gyvenvieèiø. Daugiausia gyvenama palei Gandaki²¹ upæ. Nemaþa gyventojø dalis yra lhobai, artimi tibetieèiams. Administracinis centras yra Dzong Sampa (arba Jomsomas; apie 5400 gyv.), kuriame nuo 1962 m. veikia aerouostas, per kurá nuo 1991-øjø plûsta turistai. Prie Gandaki upës yra giliausias pasaulio tarpeklis Thak Khola. 2007 m. piemuo oloje atrado 55 pieðinius, vaizduojanèius Budos gyvenimà.

²²⁾ Patanas (oficialiai Lalitpuras) - vienas pagrindiniø Nepalo miestø, esantis pietvakarinëje Katmandu slënio dalyje, pietiniame Bagmati upës, atskirianèios miestà nuo Katmandu miesto, krante. Pastatytas ant plono molio ir þvyro sluoksnio, susidariusio senovinio iðdþiûvusio Nagdaha eþero dugne. Apie 165 tûkst. gyventojø. Miestas garsus savo kultûriniu paveldu, ypaè menais ir amatais. Taip pat vadinamas ðvenèiø, senøjø menø, metalo ir akmens statulø gamybos miestu.

Sakoma, kad Lalitpurà 299 m. ákûrë karalius Veer Deva. Taèiau mokslininkai laiko, kad jis yra senesnis ir, galbût, seniausias Katmandu slënio miestas. Spëjama, kad miestas ákurtas 3 a. pr.m.e. Kirato dinastijos. Vëliau, 6 a., miestas iðplëstas Likèiaviø. Toliau plëtësi Viduramþiais, kai valdë Malai²⁶⁾. Yra kelios legendos, aiðkinanèios jo pavadinimà. Populiariausia yra apie dievà Rato Maèhindranathà, kurá ið Kamaru Kamaèhya, esanèio Indijoje, atgabeno trijø þmoniø, perteikianèiø tris Katmandu karalystes, grupë. Vienas tø þmoniø buvo þemdirbys Lalitas, visà kelià veþæs dievà. Dievo atgabenimo tikslas buvo didþiausia sausra slënyje. Buvo tikima, kad Rato Maèhindranathas sukels lietø. Miestas ir buvo pavadintas to þemdirbio vardo garbei.

Vienas nevariø daþniausiai naudojamø miesto pavadinimø yra Yala. Manoma, kad Kiratiø karalystës sostinë ið Thankoto perkelta á Patanà, kai á valdþià atëjo karalius Yalamberas.

Miestas pradþioje pastatytas budistinës Dharma-èakros formos. Aplink yra keturios kalvos, kuriø kiekvienos kampe yra vadinamosios Aðokos stupos. Anot legendos, legendinis Indijos karalius Aðoka su dukterimi Èarumati lankësi Katmandu slënyje 250 m. pr.m.e. ir èia pastatë 5-ias stupas, kuriø keturios supo Patanà, o viena buvo jo centre. Mieste ir aplink já yra per 1200 budistiniø paminklø, kuriø svarbiausias yra Durbaro aikðtë.

²³⁾ Lechas (arba Lë) - buvusios Himalajø karalystës Ladako sostinë (dabar Ladako regiono sostinë, Indijos Dþamu ir Kaðmyro valstijoje) – aukðtutinio Indo slënyje, skirianèiame Himalajus pietuose ir Karakorumà ðiaurëje Lechas randasi 3500 m aukðtyje virð jûros lygio, mieste gyvena apie 30 tûkst. gyventojø. Dauguma Lecho gyventojø - budistai (81%).

Virð miesto yra iðkilæ apgriuvæ rûmai, buvusi Ladako karaliðkosios ðeimos rezidencija, primenantys Potalos rûmus Lhasoje. Rûmus pastatë Ladako valdovas Sengge Namgyal (1612–1642). Rûmai yra 9 aukðtø. Jie buvo apleisti 19 a., kai Kaðmyro kariuomenë apsiautë miestà. Monarcho ðeima persikëlë á Stokà, esantá 17 km pieèiau, pietiniame Indo krante.

Lechas buvo svarbus taðkas prekybos kelyje Indo slëniu ið Tibeto á Kaðmyrà. Pagrindinës gabenamos prekës buvo druska, grûdai, paðmas (Kaðmyro oþkø vilna) ir Kaðmyro (aviø) vilna, èaras (haðiðas arba derva ið kanapiø), indigo daþai, ðilko siûlai ir Banaro brokatas.

Ankstyvoji regiono istorija iki 10 a. pabaigos, kai susiformavo Tibeto princo Skyid Nyima Gon (didþiojo anti-budistiðkai nusiteikusio Tibeto karaliaus Langdarmos anûko) valdoma karalystë, yra maþai þinoma. Valdant Delegs Namgyal (1660- 1685) mieste, tada priklausiusiam Mogulø imperijai, buvo pastatyta meèetë. Paskutiniais metais ávyko konfliktø tarp budistø ir musulmonø, taèiau Dalai Lamos vizitas 2003 m. ir jo grieþtas kreipimasis á þmones reikalaujant religinës tolerancijos padëjo atstatyti ramybæ.

²⁴⁾ Tanka (Thangka) – pieðinys ant ðilko (arba kreida ir gyvuliniais klijais gruntuotos medvilnës) Tibete, daþniausiai vaizduojantis budizmo dievybæ, garsias scenas ar mandalà. Tanka nepanaði á paprastà paveikslà aliejiniais daþais ar akrilu. Já sudaro klijø daþais nupieðtas ar iðsiuvinëtas pieðinys, ant kurio pritvirtinamas audinys, o virð jo uþdangalas, daþniausiai ið ðilko. Paprastai tankai labai patvarûs ir ilgaamþiai, taèiau turi bûti laikomi sausose vietose, kad ðilko nepaveiktø drëgmë.

Tanka meno formà á Tibetà ið Nepalo atneðë princesë Bhrikuti Devi (7 a. pirma pusë), kai iðtekëjo uþ Tibeto valdovo. Istorikai pastebi, kad kinø tapyba padarë didelæ átakà Tibeto vaizduojamajam menui. Nuo 14-15 a. Tibeto menas átraukë daugelá kiniðkø elementø, o 18 a. kinø menas stipriai paveikë Tibeto menà.

Tanka skirstomi á kelias kategorijas:

tson-tang – spalvotas pieðinys (daþniausiai sutinkamas);

go-tang - aplikacija;

nag-tang - aukso linijos juodame fone;

atspaudai ant popieriaus ar medþiagos;

aukso spalvos pagrindas – daþniausiai vaizduoja taikias, ilgametes dievybes ir visiðkai nuðvitusius budas;

mar-tang - raudonas fonas.

Pradþioje tanka buvo populiarûs tarp keliaujanèiø vienuoliø, nes á ritiná susuktus pieðinius buvo lengva gabentis ið vieno vienuolyno á kità. Jie buvo panaudojami kaip svarbios mokymo priemonës, iliustruojanèios Budos gyvenimà, átakingus lamas, dievus ir bodhisatvas. Populiaria tema buvo Gyvenimo ratas, vizualiai perteikiantis Abhidharmos mokymà.

Teisingai sukurta tanka turi kelias funkcijas. Jis gali bûti naudojamas kaip mokymo priemonë, kai vaizduoja Budos gyvenimà (-us), istorinius ávykius, susijusius su garsiomis lamomis, ar perteikia mitus. Jie gali bûti pagrindiniu aspektu apeigose ir tarnauti tarpininkais maldø ar praðymø metu. Ir, aiðku, kaip priemonë meditacijai, priartinanèiai prie nuðvitimo. Nors daþniausiai tanka yra gana nedideli, 18x30 coliø dydþio, taèiau ðvenèiø metu ant vienuolyno sienø bûdavo iðkabinami ir dideli tanka.

²⁵⁾ Mandþuðri (sanskr. „didþioji ðlovë“) - bodhisatva Mahajanos ir Vadþrajanos budizme, „Rojaus rytuose saugotojas“, legendinis Budos Gautamos bendraþygis, praeities Budø vedlys ir mokytojas, jø dvasinis vadovas. Minimas jau seniausiuose budizmo Mahajanos ðakos raðtuose, tad galima spëti, kad jo ávaizdis susiformavo maþdaug 1 a. pr.m.e.

Mandþuðri kultas ypaè iðplitæs Tibete ir Kinijoje. Kinijos tradicijoje jis vadinamas Venðu, o Tibeto – Èþam-pel (ir jo þemiðkuoju ásikûnijimu laikomas gelugo mokyklos ákûrëjas Èþe Conkapa (1357-1419). Mandþuðri ásikûnijimu save laikë ir Nurchaci (1559-1626), èþurèþenø dinastijos (vëliau imtos vadinti Cin) pradininku. Dël to, pagal vienà versijà, èþurèþenai imti vadinti mandþûrais. Garbinimo centru laikomas Utaiðanio kalnas.

Anot „Swayambhu Purana”, Katmandu slënis kadaise buvo eþeras. Mandþuðri jo viduryje pamatë lotosà, tad perkirto Èovaro tarpeklá, kad eþeras iðtekëtø.

Japonø tradicijoje Mandþuðri vadinamas Mondziu ir laikoma, kad jis ávedë nanðoku (arba vyrø homoseksualià meilæ).

Vaizduojamas kaip vyras, rankoje laikantis liepsnojantá kardà, kuris simbolizuoja transcendentinës iðminties apraiðkà, kuria kertamas neþinojimas ir dualumas. Neretai vaizduojamas raitas ant mëlyno liûto ar sëdintis ant liûto kailio, kas simbolizuoja iðmintá, kuri sutramdo màstymà.

²⁶⁾ Mala dinastija - Nepalo karaliø dinastija, karaliavusi nuo 12 a. iki 18 a. Pirmuoju Malø karaliumi Nepale buvo Abhaya Mala, Ari Deva sûnus. Malø valdymo metu Katmandu slënio ir aplinkiniø vietoviø gyventojai imti vadinti nevarais (kas reiðkia „Nepalo gyventojai“).

Valdant Dþaijaradþa Deva (1317-61) valdymo metu Bengalijos karalius Ðams-u-Din Ilyas Ðachas ásiverþë á Nepalà. O Dþaijaðtiti Mala (1382-1395) tapo stipriausiu karaliumi, suvaldþiusiu vietinius feodalø vadukus. Jis Nepale ávedë kastø sistemà. Iki ðiol iðliko daug su jomis susijusiø socialiniø tabu. Sau prisiskyrë titulus Dayitanarayana ir Asuranarayana. Jo anûkas Dþaijajakðija Mala (1428-82) buvo paskutinis suvienyto Nepalo karalius.

Mala karaliai valdë Katmandu slënyje iki tol, kol Prithvi Narayan Ðachas juos nugalëjo 1768-69 m. Paskutiniais Malø dinastijos karaliais buvo: Dþaijaprakaðas Mala (Kantipure), Tedþnardinghas Mala (Lalitpure) ir Ranadþitas Mala (Bhaktapure).

Ganeða
Himalajø legendos
Apie Nepalo stupas
Buvæs uþdaras Tibetas
Beþdiondievis Hanumanas
Lauþai Himalajø papëdëje
Budistinis pragaras Tailande
Á ðventyklà pasidaryti tatuiruotës
Umai – lyginamoji charakteristika
Trys chano Batyjaus gyvenimai
J. Ivanauskaitë: Tarp dviejø pasauliø
Kurtas Vonegutas. Þmogus be ðalies
Valdovas ir astronomas, tapæs kankiniu
Guilinas: jungtis ið amþiø glûdumos
Madhyamika - Vidurio Kelias
Indonezijos mirusiøjø kultas
Ankstyvoji Vietnamo istorija
Trys budistinës ontologijos
Iki dangø remianèiø kalnø
Tibeto 'Mirusiøjø knyga'
Samurajø ideologija
Ðambalos paieðkos
Ganapati Upaniðada
Kinijos piramidës
Nan Madolis
Vartiklis