Ankstyvoji Vietnamo istorija
Vietnamas yra pietryčių Azijoje, kur daugelyje vietų rasta ankstyvųjų antropoidų požymių.
1965 m. Lang Son provincijoje netoli Tan Van gyvenvietės esančioje oloje rasti du palaikai,
artimi Sinanthropus. Jų amžius apie pusė milijono metų; taigi, jie
pleistoceno epochos vidurio. Žmonių žandikaulių ir dantų
(po pleistoceno sekusio laikotarpio) taip pat rasta daugelyje Yen Bai, Ninh Binh ir Quang Binh provincijose esančiose olose.
Ankstyvieji žmonių pramoninės veiklos požymiai aptikti 1960 m. lapkritį Thanh Hoa
provincijoje esančiame Do kalne. Ryžių laukuose 20-30 m. gylyje rasti tūkstančiai akmeninių rėžtukų ir gremžtukų nuolaužų.
Tarp jų rasti ir migdolo formos kruopščiai iš abiejų pusių nugludinti kirviai, įprasti Šelio kultūros laikotarpiui*).
Paleolito pabaigoje Raudonosios upės delta dar nebuvo pilnai užnešta.
Žmonės kūrėsi kalkakmenio kalvose palei lygumas, urvuose prie upių ir miškelių. Įrankius gaminosi iš
vandenyje rastų nugludintų akmenų. Akmens amžiaus centrai rasti Hoa Binh ir Bac Son
provincijose, kur olose rasta įrankių, rakandų ir židinių (ir net pelenų) liekanų, maisto ruošimo pėdsakų (kriauklelių ir kaulų).
Įrankiai (rėžtukai, gremžtukai ir kirviai) gaminti iš apvalainų akmenų buvo elipsės, disko ar
migdolo formos. Vandens nugludinti akmenys buvo naudojami riešutams daužyti bei trinti
grūdus. Pamažu ėmė atsirasti vadinamųjų Bac Son gludinto akmens kirvių. Randami įrankiai,
pagaminti iš kaulo ir ragų. Labai tikėtina, kad mietams, strėlėms, peiliams naudotas bambukas.
Iš bambuko kamieno galima pagaminti indą ar net puodą virimui (kas vis dar pasitaiko
aukštikalnėse) kaip ir iš kokoso riešutų, moliūgų ar ilgmoliūgių. Keramika pradėjo atsirasti
Bac Son laikotarpiu. Molis buvo suminkomas, tada iš jo formuojamas indas, kurio vidinė ir
išorinė pusės nugludinamos. Rasta mentelių, kuriomis galėjo būti apdirbamas drėgnas molis, liekanos.
Moliniai indai buvo gana grubūs ir degami žemoje temperatūroje. Nerasta jokių žemdirbystės ar naminių gyvulių (išskyrus šuns) požymių.
Tuo pat metu palei Trung Bo pakrantę žmonės vertėsi žvejyba. Čia randamos milžiniškos
moliuskų kriauklių krūvos, 5-6 m aukščio ypač Quynh Luu (Nghe An provincija). Tose
krūvose taip pat randama žinduolių kaulų (elnių, buivolų ir šuns) ir grūstuvių grūdų trynimui. Rasta nemažai akmeninių įrankių.
Quynh Van'e po kriauklelių krūva rasta kelių kapų grupė. Mirusieji palaidoti sėdintys,
sulenktais keliais, su keliais papuošalais iš kriauklių, mažų degintos žemės karoliukų ir
keramika su dekoratyviais elementais. Hoa Binh esančioje oloje rastas piešinys būtybės, gyvūno kūnu ir žmogaus galva,
tačiau su ragais. Kriauklelių ir pajūrio įrankių buvimas toli nuo jūros esančiose olose rodo galimus mainus tarp rajonų.
Tikėtina, kad neolito pabaigoje, prieš 5-6 tūkst. metų, imta auginti ryžius.
Be gerai žinomų Raudonosios upės deltos ir Ma upės baseino radimviečių, vėlesnės Halong kultūros pėdsakai
rasti Quang Ninh provincijos pakrantėje. Dar labiau į pietus ir pakrantėje Binh Tri Trien srities
pietuose, Bau Tro radimvietė gali būti laikoma tolimesniu Quynh Van tradicijos išvystymu. To
paties laikotarpio Vietnamo pietvakarių aukštikalnėse rasti kirviai, peiliai, gludinimo įrankiai,
kauptukai ir keramika neturi jokių panašumų su radiniais kitose Vietnamo vietose.
Dar piečiau, Dong Nai upės baseine rasta apie 50 neolito radimviečių, iš kurių įdomiausia
Cau Sat, esanti Xuan Loc rajone. Ši sritis klestėjo prieš 4000 m. ir buvo santykinai svarbus centras.
Dong Nai kultūroje daugiau kultivuojamas buvo sausas ryžių auginimo būdas įkalnėse (priešingai drėgnam, kaip MeKong upės deltoje).
Gludinti įrankiai darėsi vis labiau specializuoti, kirviai ir spygliuoti kirviai gerai nugludinti,
įvairių dydžių ir formų. Žmonės išmoko pjaustyti ir gręžti, statyti valtis, gaminti papuošalus.
Keramika pasiekė aukštą lygį pradėtas naudoti žiedimo ratas ir deginimo krosnis. Kaulinės
adatos, verpstės ir molio šaudyklės rodo atsiradus audimą. Žemdirbystės atsiradimą parodo
kauptukai, dideli moliniai indai grūdams, kiaulių ir buivolų kaulai. Pradedama rasti medinių ir
bambukinių namų liekanų lygumoje. Tikėtina, kad namai statyti pakelti nuo žemės, kad būtų
saugiau dėl galimo tigrų užpuolimų (kaip ir dabar daro etninės mažumos). Dideli papuošalų
kiekiai rodo išaugusį darbo pasidalijimą. Tai, kad mirusieji laidoti bendruose kapuose, rodo, kad diferenciacija į klases dar nebuvo ryški.
Noa Binh, Bac Son, Quynh Van ir Minh Cam rastos kaukolės rodo, kad gyventojai
priklausė australo-negroidinei grupei. Tačiau iš šiaurės atėję mongoloidai palaipsniui ėmė dominuoti. Jai priklauso visos
dabartinės etninės grupės, tačiau jos turi ir gana gerai pastebimus australo-negroidinius bruožus. Tai liudija rasių susimaišymą.
Bronzos amžius
Papildomai skaitykite: Ką nutyli būgnai?
2 tūkst. pr.m.e. viduryje greta akmeninių įrankių pradeda atsirasti bronzos dirbinių.
Ankstyvojo bronzos amžiaus radiniai susikoncentravę aukštikalnėse ir Raudonosios upės
deltoje. Pažymėtina 1958 m. Vinh Phu provincijoje aptikta Phung Nguyen radimvietė. Phung
Nguyen kultūra davė stimulą Dong Dau (2 tūkst. pr.m.e. antra pusė) ir vėlesniam Go Mun (1
tūkst. pr.m.e. pradžia) laikotarpiams, galiausiai suklestėjusi Dong Son kultūroje (pagal 1924
m. radimvietę Thanh Hoa provincijoje). Dong Son kultūrai priskiriama arti 100 radimviečių
šiaurės Vietname (daugiausia Raudonosios, Ma ir Ca upių deltose), kuriose aptikta arti 60 radinių tipų.
Naujausi radiniai atskleidžia tris svarbius faktorius:
Atrodo, kad bronzos liejimo menas remiasi neolito industrija;
Jis vystėsi ilgai, kol pasiekė Dong Son kultūros lygį;
Jis plito po Vietnamą sukurdamas unikalią civilizaciją.
Bronzinių artefaktų įvairovė labai plati: noragai, kirviai, dalgiai, pjautuvai, grandyklės,
kaltai, adatos ir žvejybos kabliukai, įvairūs indai, ginklai (strėlių ir iečių antgaliai, kardai, peiliai,
šalmai ir šarvai), muzikos instrumentai (varpeliai ir būgnai), papuošalai, skulptūros.
Išskirtiniausi yra bronziniai būgnai. Pvz., Ngoc Lu rastas būgnas yra cilindro formos: 63
cm aukščio ir 79 cm skersmens. Viršuje viduryje pavaizduota Saulė su spinduliais bei 16
koncentrinių apskritimų, kurie dekoruoti labai įvairiai: geometrinėmis figūromis, elnių
bandomis bei vandens paukščiais, instrumentais grojančių, mušančių būgnus ar ryžius
grūdančių žmonių figūromis. Žmonės apsirengę vandens paukščių plunksnų drabužiais ir
todėl panašūs į paukščius, kas duoda užuominą į galimą toteminę prasmę. Taip pat yra mažų
ant polių pastatytų namų atvaizdų, o ant lenkto krašto valtys ir kariai, nešantys kirvius, ietis
ir strėles. Tie piešiniai yra kartu ir realistiniai, ir stilizuoti, parodantys autorių meninius
sugebėjimus. Šie būgnai galėjo būti naudojami svarbių apeigų metu, pvz., lietaus iškvietimui.
Žemės ūkio padargai ir ryžių auginimo bei apdirbimo pavaizdavimai rodo žemdirbystės
vystymąsi. Pradėjo atsiskirti amatai. Ant molinių indų aptinkami bambuko pynimo pėdsakai.
Namų atvaizdai ant būgnų rodo pažangą medžio apdirbimo srityje. Kapuose rasti įvairūs daiktai ir ginklai, priskiriami Kinijos
Kariaujančių karalysčių laikotarpiui (5-3 a. pr.m.e.) rodo išsiplėtusius mainus.
Siauras Vietnamo pietinės pakrantės ruožas nuo Ngang perėjos iki Dong Nai upės buvo
Sa Huyang kultūros (susijusios su Dong Son kultūra) buveinė. Jos pagrindinė ypatybė
daugybė laidotuvių ąsočių (iki 60 cm aukščio) su žmonių palaikais. Ąsočiai ornamentuoti
bronza, brangakmeniais, stiklu. Sa Huyang kultūros pagrindas buvo ryžių ir grūdinių kultūrų
auginimas, žvejyba jūroje, mainai su Raudonosios upės deltos ir pietinių salų gyventojais.
*) Abevilio kultūra - ankstyvojo paleolito
archeologinė kultūra, pavadinta pagal Prancūzijos Abevilio miestą. Ji anksčiau vadinta Šelio (Chellean), bet 1920-30 m.
nustatyta, kad įrankiai artimesni ankstyvajam paleolitui nei rasti prie Prancūzijos miesto
Šelio. Ji datuojama Mindelio ledynmečio laikotarpiu (prieš 555475 tūkst. m.) ir buvo paplitus Europoje, Azijoje, Afrikoje. Šios epochos įrankius 1839-48 m.
atrado Ž. Pertas, jiems suteikęs akmeninių kirvukų pavadinimą.
Jos laikotarpio kirtikliai grubūs, naudoti pjauti, kirsti, skaldyti bei kaip ginklas, taip pat naudotos medinės ietys, kauliniai, raginiai
ir titnaginiai įrankiai. Jos metu gyveno Homo erectus.
Gal tai jau buvo
Ką nutyli būgnai?
Ankstyvojo Vietnamo valdovai
Vietnamo valdovai Viduramžiais
Viceadmirolo Onisio dievai
Klaidžiojančių sielų šventė
Sahara senaisiais laikais
Korėjos tradicinė muzika
Mankurtas: asmuo be ateities
A. Duginas. Hiperborėjos teorija
Pro-civilizacijos ir milžinai
Baikalas ir uolų piešiniai
Kur sustojo tūkstantmečiai?
Pėdos laiko pelenuos
Ofyro aukso šalis
Brandbergo Baltoji ledi
Kinų skraidantys vežimai
Samurajų atsiradimas
Slontaho šventykla
Perkūno akmenys
Dropa diskai
Vartiklis