Vietnamiečių kiltis: neolitas ir paleolitas

Ankstyvoji Vietnamo istorija

Vietnamas yra pietryčių Azijoje, kur daugelyje vietų rasta ankstyvųjų antropoidų požymių. 1965 m. Lang Son provincijoje netoli Tan Van gyvenvietės esančioje oloje rasti du palaikai, artimi Sinanthropus. Jų amžius apie pusė milijono metų; taigi, jie pleistoceno epochos vidurio. Žmonių žandikaulių ir dantų (po pleistoceno sekusio laikotarpio) taip pat rasta daugelyje Yen Bai, Ninh Binh ir Quang Binh provincijose esančiose olose.

Ankstyvieji žmonių pramoninės veiklos požymiai aptikti 1960 m. lapkritį Thanh Hoa provincijoje esančiame Do kalne. Ryžių laukuose 20-30 m. gylyje rasti tūkstančiai akmeninių rėžtukų ir gremžtukų nuolaužų. Tarp jų rasti ir migdolo formos kruopščiai iš abiejų pusių nugludinti kirviai, įprasti Šelio kultūros laikotarpiui*).

Paleolito pabaigoje Raudonosios upės delta dar nebuvo pilnai užnešta. Žmonės kūrėsi kalkakmenio kalvose palei lygumas, urvuose prie upių ir miškelių. Įrankius gaminosi iš vandenyje rastų nugludintų akmenų. Akmens amžiaus centrai rasti Hoa Binh ir Bac Son provincijose, kur olose rasta įrankių, rakandų ir židinių (ir net pelenų) liekanų, maisto ruošimo pėdsakų (kriauklelių ir kaulų).

Stone tools. Viet-nam Įrankiai (rėžtukai, gremžtukai ir kirviai) gaminti iš apvalainų akmenų buvo elipsės, disko ar migdolo formos. Vandens nugludinti akmenys buvo naudojami riešutams daužyti bei trinti grūdus. Pamažu ėmė atsirasti vadinamųjų Bac Son gludinto akmens kirvių. Randami įrankiai, pagaminti iš kaulo ir ragų. Labai tikėtina, kad mietams, strėlėms, peiliams naudotas bambukas.

Iš bambuko kamieno galima pagaminti indą ar net puodą virimui (kas vis dar pasitaiko aukštikalnėse) – kaip ir iš kokoso riešutų, moliūgų ar ilgmoliūgių. Keramika pradėjo atsirasti Bac Son laikotarpiu. Molis buvo suminkomas, tada iš jo formuojamas indas, kurio vidinė ir išorinė pusės nugludinamos. Rasta mentelių, kuriomis galėjo būti apdirbamas drėgnas molis, liekanos. Moliniai indai buvo gana grubūs ir degami žemoje temperatūroje. Nerasta jokių žemdirbystės ar naminių gyvulių (išskyrus šuns) požymių.

Tuo pat metu palei Trung Bo pakrantę žmonės vertėsi žvejyba. Čia randamos milžiniškos moliuskų kriauklių krūvos, 5-6 m aukščio – ypač Quynh Luu (Nghe An provincija). Tose krūvose taip pat randama žinduolių kaulų (elnių, buivolų ir šuns) ir grūstuvių grūdų trynimui. Rasta nemažai akmeninių įrankių.

Quynh Van'e po kriauklelių krūva rasta kelių kapų grupė. Mirusieji palaidoti sėdintys, sulenktais keliais, su keliais papuošalais iš kriauklių, mažų degintos žemės karoliukų ir keramika su dekoratyviais elementais. Hoa Binh esančioje oloje rastas piešinys būtybės, gyvūno kūnu ir žmogaus galva, tačiau su ragais. Kriauklelių ir pajūrio įrankių buvimas toli nuo jūros esančiose olose rodo galimus mainus tarp rajonų.

Tikėtina, kad neolito pabaigoje, prieš 5-6 tūkst. metų, imta auginti ryžius. Be gerai žinomų Raudonosios upės deltos ir Ma upės baseino radimviečių, vėlesnės Halong kultūros pėdsakai rasti Quang Ninh provincijos pakrantėje. Dar labiau į pietus ir pakrantėje Binh Tri Trien srities pietuose, Bau Tro radimvietė gali būti laikoma tolimesniu Quynh Van tradicijos išvystymu. To paties laikotarpio Vietnamo pietvakarių aukštikalnėse rasti kirviai, peiliai, gludinimo įrankiai, kauptukai ir keramika neturi jokių panašumų su radiniais kitose Vietnamo vietose.

Dar piečiau, Dong Nai upės baseine rasta apie 50 neolito radimviečių, iš kurių įdomiausia Cau Sat, esanti Xuan Loc rajone. Ši sritis klestėjo prieš 4000 m. ir buvo santykinai svarbus centras. Dong Nai kultūroje daugiau kultivuojamas buvo sausas ryžių auginimo būdas įkalnėse (priešingai drėgnam, kaip MeKong upės deltoje).

Gludinti įrankiai darėsi vis labiau specializuoti, kirviai ir spygliuoti kirviai gerai nugludinti, įvairių dydžių ir formų. Žmonės išmoko pjaustyti ir gręžti, statyti valtis, gaminti papuošalus. Keramika pasiekė aukštą lygį – pradėtas naudoti žiedimo ratas ir deginimo krosnis. Kaulinės adatos, verpstės ir molio šaudyklės rodo atsiradus audimą. Žemdirbystės atsiradimą parodo kauptukai, dideli moliniai indai grūdams, kiaulių ir buivolų kaulai. Pradedama rasti medinių ir bambukinių namų liekanų lygumoje. Tikėtina, kad namai statyti pakelti nuo žemės, kad būtų saugiau dėl galimo tigrų užpuolimų (kaip ir dabar daro etninės mažumos). Dideli papuošalų kiekiai rodo išaugusį darbo pasidalijimą. Tai, kad mirusieji laidoti bendruose kapuose, rodo, kad diferenciacija į klases dar nebuvo ryški. Bronze statue. Viet-nam

Noa Binh, Bac Son, Quynh Van ir Minh Cam rastos kaukolės rodo, kad gyventojai priklausė australo-negroidinei grupei. Tačiau iš šiaurės atėję mongoloidai palaipsniui ėmė dominuoti. Jai priklauso visos dabartinės etninės grupės, tačiau jos turi ir gana gerai pastebimus australo-negroidinius bruožus. Tai liudija rasių susimaišymą.

Bronzos amžius

Papildomai skaitykite: Ką nutyli būgnai?

2 tūkst. pr.m.e. viduryje greta akmeninių įrankių pradeda atsirasti bronzos dirbinių. Ankstyvojo bronzos amžiaus radiniai susikoncentravę aukštikalnėse ir Raudonosios upės deltoje. Pažymėtina 1958 m. Vinh Phu provincijoje aptikta Phung Nguyen radimvietė. Phung Nguyen kultūra davė stimulą Dong Dau (2 tūkst. pr.m.e. antra pusė) ir vėlesniam Go Mun (1 tūkst. pr.m.e. pradžia) laikotarpiams, galiausiai suklestėjusi Dong Son kultūroje (pagal 1924 m. radimvietę Thanh Hoa provincijoje). Dong Son kultūrai priskiriama arti 100 radimviečių šiaurės Vietname (daugiausia Raudonosios, Ma ir Ca upių deltose), kuriose aptikta arti 60 radinių tipų.

Naujausi radiniai atskleidžia tris svarbius faktorius:

  • Atrodo, kad bronzos liejimo menas remiasi neolito industrija;
  • Jis vystėsi ilgai, kol pasiekė Dong Son kultūros lygį;
  • Jis plito po Vietnamą sukurdamas unikalią civilizaciją.
  • Ngoc Lu drum Bronzinių artefaktų įvairovė labai plati: noragai, kirviai, dalgiai, pjautuvai, grandyklės, kaltai, adatos ir žvejybos kabliukai, įvairūs indai, ginklai (strėlių ir iečių antgaliai, kardai, peiliai, šalmai ir šarvai), muzikos instrumentai (varpeliai ir būgnai), papuošalai, skulptūros.

    Išskirtiniausi yra bronziniai būgnai. Pvz., Ngoc Lu rastas būgnas yra cilindro formos: 63 cm aukščio ir 79 cm skersmens. Viršuje viduryje pavaizduota Saulė su spinduliais bei 16 koncentrinių apskritimų, kurie dekoruoti labai įvairiai: geometrinėmis figūromis, elnių bandomis bei vandens paukščiais, instrumentais grojančių, mušančių būgnus ar ryžius grūdančių žmonių figūromis. Žmonės apsirengę vandens paukščių plunksnų drabužiais ir todėl panašūs į paukščius, kas duoda užuominą į galimą toteminę prasmę. Taip pat yra mažų ant polių pastatytų namų atvaizdų, o ant lenkto krašto – valtys ir kariai, nešantys kirvius, ietis ir strėles. Tie piešiniai yra kartu ir realistiniai, ir stilizuoti, parodantys autorių meninius sugebėjimus. Šie būgnai galėjo būti naudojami svarbių apeigų metu, pvz., lietaus iškvietimui.

    Žemės ūkio padargai ir ryžių auginimo bei apdirbimo pavaizdavimai rodo žemdirbystės vystymąsi. Pradėjo atsiskirti amatai. Ant molinių indų aptinkami bambuko pynimo pėdsakai. Namų atvaizdai ant būgnų rodo pažangą medžio apdirbimo srityje. Kapuose rasti įvairūs daiktai ir ginklai, priskiriami Kinijos Kariaujančių karalysčių laikotarpiui (5-3 a. pr.m.e.) rodo išsiplėtusius mainus.

    Siauras Vietnamo pietinės pakrantės ruožas nuo Ngang perėjos iki Dong Nai upės buvo Sa Huyang kultūros (susijusios su Dong Son kultūra) buveinė. Jos pagrindinė ypatybė – daugybė laidotuvių ąsočių (iki 60 cm aukščio) su žmonių palaikais. Ąsočiai ornamentuoti bronza, brangakmeniais, stiklu. Sa Huyang kultūros pagrindas buvo ryžių ir grūdinių kultūrų auginimas, žvejyba jūroje, mainai su Raudonosios upės deltos ir pietinių salų gyventojais.


    *) Abevilio kultūra - ankstyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Prancūzijos Abevilio miestą. Ji anksčiau vadinta Šelio (Chellean), bet 1920-30 m. nustatyta, kad įrankiai artimesni ankstyvajam paleolitui nei rasti prie Prancūzijos miesto Šelio. Ji datuojama Mindelio ledynmečio laikotarpiu (prieš 555–475 tūkst. m.) ir buvo paplitus Europoje, Azijoje, Afrikoje. Šios epochos įrankius 1839-48 m. atrado Ž. Pertas, jiems suteikęs „akmeninių kirvukų“ pavadinimą. Jos laikotarpio kirtikliai grubūs, naudoti pjauti, kirsti, skaldyti bei kaip ginklas, taip pat naudotos medinės ietys, kauliniai, raginiai ir titnaginiai įrankiai. Jos metu gyveno Homo erectus.

    Gal tai jau buvo
    Ką nutyli būgnai?
    Ankstyvojo Vietnamo valdovai
    Vietnamo valdovai Viduramžiais
    Viceadmirolo Onisio „dievai“
    Klaidžiojančių sielų šventė
    Sahara senaisiais laikais
    Korėjos tradicinė muzika
    Mankurtas: asmuo be ateities
    A. Duginas. Hiperborėjos teorija
    Pro-civilizacijos ir milžinai
    Baikalas ir uolų piešiniai
    Kur sustojo tūkstantmečiai?
    Pėdos laiko pelenuos
    Ofyro aukso šalis
    Brandbergo Baltoji ledi
    Kinų skraidantys vežimai
    Samurajų atsiradimas
    Slontaho šventykla
    Perkūno akmenys
    Dropa diskai
    Vartiklis