|
Judo laiškas |
|
|
Autorius Save jis vadina "Jėzaus Kristaus tarnu, Jokūbo broliu". Jokūbas apaštalas or Jokūbas Viešpaties brolis, Jeruzalės vyskupas yra vienas asmuo. Vien Gal 1:19 pakanka to pagrindimui. Taip ir Judas Viešpaties brolis Judas apaštalas turėtų būti tas pats asmuo. Jeronimas (Prieš Helvidius) laikė, kad Jėzaus brolija yra jo giminaičiai, Marijos ir Cleophas (tas pats kaip Alphaeus) vaikai. Iš 1 Cor 9:5 (kai Viešpaties brolija" yra tarp "kitų apaštalų" ir "Cephas") spėtina, kad Viešpaties brolija išskiriama iš apaštalų tik todėl, kad ne visi broliai buvo apaštalai, o tik Jokūbas ir Judas. Judas pasivadina "Jėzaus broliu" todėl, kad Jokūbas, Jeruzalės vyskupas, buvo žinomesnis. Jei jis būtų tikras Jėzaus brolis, jis save taip ir įvardytų. Tai, kad jis praleidžia savo apaštališkumą, dar nereiškia, kad nebuvo apaštalu taip tą priklausomybę praleido ir Jokūbas bei Paulius (laiškuose filipiniečiams, Tesoniečiams ir Filomonui. Jis dar vadintas Lebaeus ir Thaddeus, tikriausiai, kad atsiskirtų nuo Judo Iskarioto, išdaviko. Lebaeus, iš hebr. "leeb" (širdis) reikia "drąsusis", o Thaddeus yra tas pats kas Theudas, iš hebr. "thad" (krūtinė). Lukas ir Jonas, rašę vėliau nei Matas, kai nebuvo likę painiojimo su Judu Išdaviku, įvardijo tiesiog Judu. Tik Jon 14:22 išskiriama "Judas, ne Iskariotas, tarė jam, - Kaip yra, Viešpatie, kad apsireiški mums, o ne pasauliui?". Jeronimas (Komentarai Matui) sako, kad jis buvo siųstas į Edessa pas Abgarus, Osroene (arba Edessa) karalių, ir kad jis mokė Sirijoje, Arabijoje, Mesopotamijoje ir Persijoje, kurioje mirė kankinio mirtimi. Pasakojama remiantis Eusebijumi, kad Abgarus ligos patale išgirdęs apie Jėzaus galią gydyti, pasiuntė, kad jį pakviestų ir išgydytų, į ką Viešpats atsakė, kad net nepamatęs jis įtikėjo, pridėdamas: "Kaip dėl to, ką parašei, kad ateičiau, būtina, kad visi dalykai, dėl kurių buvau siųstas, būtų padaryti čia, ir juos pabaigęs būsiu paimtas pas Jį, kuris mane atsiuntė. Kai aš būsiu priimtas danguje, tau pasiųsiu vieną mano mokinių, kuris tave pagydys ir suteiks gyvenimą tau ir taviškiams". Tomas sako apsidžiaugęs Thaddeus siuntimu Abgarus krikštijimui. Laiškai mini jį įrašytą Esessa archyvuose. Gali būti, kad jo siuntimas buvo žodinis ir tik vėliau raštiškai registruotas (palyg. 2 Ki 5:1-27 it Mt 15:22). Hegesippus (Eusebijaus "Ekliaziastinėje istorijoje") tvirtina, kad, kai Domitian aiškinosi Dovydo palikuonis, buvo atvestikai, kurie Judo, vadinto Jėzaus broliu, anūkai. Paklausti apie jų turtą, jie pasakė, kad turi 39 akrus vertus 9000 dinarų, nuo kurių moka mokesčius ir gyvena savo rankų darbu kaip įrodymą parodydami įdiržusias rankas. Paklausti apie Kristų ir jo karalystę, atsakė, kad ji ne šiame pasaulyje, o danguje, bet bus apreikšta žemėje pasaulio pabaigoje, kai jis ateis šlovėje teisti gyvų ir mirusiųjų. Autentiškumas Eusebijus ("Ekliaziastinėje istorijoje") jį priskiria "Antilegomena" arba ginčytiniems raštams, nors "daugelio pripažįstamas". Nuoroda į archangelo Michaelio varžymąsi su velniu dėl Mozės kūno niekur neminimą Senajame testamente, bet sutinkama apokrifinėje "Enocho knygoje" padidino abejones jo tikrumu, kai sako Jeronimas (Žymūs žmonės). Vengtina visko, ko nėra ST arba kas gali būti laikoma apokrifu. Bet reiktų kalbėti apie atskiro fragmento, o ne visos knygos, tikrumą. Taip ir Paulius, naudojo Aratus, Epimenides ir Memander fragmentus, bet ne visus jų rašinius. Ir Paulius minėjo ST neminimas Egipto magus, "Jannes ir Jambres" (2 Tim 3:8). O "Enocho knygą" citavo Klemensas Aleksandrietis. Justinas Kankinys, Irenėjus. Bruce, Abisinijos keliautojas, namo iš Aleksandrijos parnešė tris kopijas etiopų kalba, kurių vieną archivyskupas Larence 1821 m. išvertė į anglų kalbą. Etiopiška versija versta iš graikų, kuri neabejotinai iš hebrajų, kaip rodo joje naudojami angelų vardai. Origenas ("Prieš Celsą"), Jeronimas ir Augustinas jo nelaikė kanoniniu.
Trejybės atsiradimas |