Numerologija    

A.T. Pierson‘as1) rašė: „Šioje knygoje [Biblijoje] neginčijami skaitiniai santykiai ir simetrija“ (iš Robert Dugall Johnston. „Skaičiai Biblijoje“). Kitaip, Dievo darbai tobuli ir matematiškai tikslūs. F.W. Grantas2) rašė: „Visi gamtos mokslai rikiuojasi pagal [taikomus] aritmetikos dėsnius. Kiekvienas gamtos dėsnis, kaip sako Heršelis, siekia būti išreikštas aritmetikos terminais.... Kodėl gi negalėtų skaičių dėsniai persmelkti ir Šv. Raštus, sujungti Dievo Žodį ir jo Darbą, ar parodyti, kad jo Žodis yra ir jo Veiksmas“.

Tai įvairios sistemos, tikėjimai ir tradicijos, kad skaičiai turi magišką (ar ezoterišką) ryšį su daiktais, reiškiniais ar gyvomis būtybėmis. Sąmoningai ar nesąmoningai ji atsispingi kasdieniniame gyvenime: nelyginis žiedų skaičius puokštėje, pietų servizas 6 arba 12-ai asmenų, vaivorykštėje regime 7 spalvas (anglai – 6). Pasakose ir legendose dažnai minimi skaičiai 3, 7, 12. Numerologija atsispindi prietaruose: 13 yra nelaimingas skaičius ir pan...

Numerologijos ištakos labai senos – siekia pirmykščius laikus, kai žmonės ėmė naudoti skaičius. Ji buvo labai populiari tarp ankstyvųjų matematikų. Pitagoro (6 a. pr.m.e.) ir jo pasekėjų nustatyti principai yra ir šiuolaikinės numerologijos pagrindas. Jie apjungė arabų, druidų, finikiečių ir egiptiečių matematines sistemas (žr. Matematika Egipte ir Finikijoje) su mokymais apie žmogaus prigimtį. Šv. Augustinas iš Hippo (345-430 m.) rašė: „Skaičiai yra universali kalba, kurią dievai davė žmonėms kaip tiesios patvirtinimą".

Po Nikėjos susirinkimo (325 m.) Romos imperijoje oficialia religija tapo krikščionybė ir numerologija, kartu su astrologija buvo priskirtą prie nepriimtinų „burtų". Tačiau „šventųjų skaičių" idėja neišnyko – kai kuriuos skaičius, tokius, kaip „Jėzaus skaičius“ (juo paprastai laikoma 1, 7, 777, 888...), aptarė Dorotėjus iš Gazos3), o numerologija tebebuvo naudojama graikų ortodoksų aplinkoje.

Principai.
Numbers Numerologijoje visi žodžiai, vardai ir skaičiai gali būti supaprastinti iki vienženklių skaičių, turinčių tam tikras simbolines (okultines) prasmes, kurios apibūdina objektą. Ji panaudojama nustatant žmogaus charakterį, įgimtas savybes, silpnas ir stiprias puses, pranašaujama ateitis, parenkama geriausia gyvenamoji vieta, tinkamiausias laikas veiksmams ir sprendimams, partneriai.

Senovėje kai kurios tautos (pvz., žydai, arabai, armėnai, graikai) raidėms priskirdavo skaitines reikšmes. Ir iki šiol kartais numeruojama a), b), c), ... Taip pat daugelis alcheminių sistemų yra artimos numerologijai (pvz., buvo pripažįstami tik 7 metalai). Kinijoje tam tikros prasmės buvo priskiriamos skaičiams ir tam tikros skaičių kombinacijos laikytos laimingesnėmis už kitas. Bendrai, lyginiai skaičiai laikyti laimingais, nes tikėta, kad sėkmė ateina poromis.

Kabala.
Ypatingą reikšmę numerologija įgavo kabaloje, kurioje jos atmaina vadinama gematrija (žr. >>>>>). Kabalistai išplėtė Pitagoro sistemą, panaudodami magiškų kvadratų skaičius įvairiems tikslams. 19 a. skaičių okultinės prasmės priskirtos ir energijos vibracijoms (šviesai, elektrai, magnetizmui). Tačiau šiuolaikinė numerologija nesigilina į kabalistinės kosmologijos vingrybes ir naudojasi paprastesne Pitagoro sistema.

Skaičių redukavimas.
Didelių skaičių supaprastinimui į elementariuosius naudojamos įvairios schemos. Paprasčiausias ir populiariausias metodas yra sudėti visus skaičiaus skaitmenis. Tada, jei rezultatas vis dar daugiau 10, sudįti gauto rezultato skaitmenis ir taip toliau, kol gausime vienženklį skaičių. Pvz., tarkim turime datą 1976,09.28 Sudėjus jos skaitmenis 1+9+7+6+0+9+2+8 gausime 42; tada sudedame 42-ių skaitmenis, 4+2 ir gauname reikšmę 6, kurią ir naudojame.

Pastaba. Kai kuriose sistemose atskirą prasmę turi ir dviženkliai skaičiai 11 ir 22.

Numerologijos požiūriu laikas teka nesibaigiančiais pasikartojančiais ciklais nuo 1 iki 9. Per šimtmečius ir dešimtmečius kiekvieni metai su savimi atneša naują skaičių. Mėnesiai ir dienos taip pat gali būti suskirstyti į ciklus. Kai kurios astrologinės sistemos laiko, kad skaičius 0, 1, … 9 valdo atitinkama planeta.

Žodžių skaitinės reikšmės.
Galimas ir numerologinis žodžių, pvz., vardų, nagrinėjimas. Kadangi vardas yra asmens skiriamasis požymis, tai galima manyti, kad jis atskleidžia žmogaus asmenybę. Žodžiai paverčiami skaičiais, nustatant skaitines raidžių reikšmes ir jas susumuojant.

Kai kurie numerologai siūlo užrašyti problemą popieriaus lape, surasti teksto skaitinę reikšmę, kurią naudoti numerologiniam įvertinimui. Galima netgi ieškoti, ką pasufleruoja Biblija.

Geometrinė skaičių numerologija

Numerologija turi okultinį ryšį su abstrakčiomis sąvokomis. Imkim 1: tai vienišumo skaičius – neišreikšto dieviškumo simbolis Juk jei paimsime tašką erdvėje, tai tik abstrakcija, nes taškas nėra materialus. Tad 1 yra neskaidomo abstraktaus egzistavimo skaičius.

Imkim 2: sakoma, kad jis išreiškia dvasios ir materijos skirtumą. Bet tai neteisinga. Jis išreiškia atkarpą erdvėje – ją galima nubrėžti per du taškus – kuri taip pat nemateriali. Dvasia yra abstrakcija, o materija – ne. Abstrakti atkarpa gali jungti vienodo tipo objektus – tad 2 išreiškia du skirtingus dvasingumo tipus, priešingus vienas kitam.

Toliau imkim 3 ir 4. 3 taškai erdvėje apibrėžia trikampį, bet tik 4 abstraktūs taškai nusako geometrinę formą turinčią kūnišką egzistenciją. Tad su 3 mes paliekam abstrakcijos pasaulį, o su 4 – įžengiam į realybės domeną. 4 yra regimos visatos skaičius, materijos skaičius.

O jei paimsim 5 taškus erdvėje (A, B, C, D, E), tai iš kiekvieno galimo taškų ketverto galime gauti materialią formą – skirtingų bus 5: ABCD, ABCE, ABDE, ACDE ir BDCE. Jie perteikia 5 erdves. Su 5 tvarinys pasiekia savo egzistencijos ribas. Tad 5 yra sutvėrimo skaičius ir apreikštos gyvybės, vienu metu egzistuojančios 5-iose plotmėse, skaičius. Tad, taip sakant, žmogus gyvena 5-iose skirtingose plotmėse: fizikinėje, juslinėje, jutiminėje, mąstymo ir valios. Tos plotmės persmelkia vienos kitas.

O 6 taškai erdvėje yra už žmogaus geometrinės koncepcijos supratimo ribų. Tad didesni skaičiai yra žūties skaičiai...


1) Artūras Pirsonas (Arthur Tappan Pierson, 1837-1911) – amerikiečių presbiterių pastorius, misionierius ir rašytojas. Viena reikšmingiausių knygų – „Jėzuje Kristuje“ (1898).

2) Frederikas Grantas (Frederick William Grant, 1834-1902) – Plimuto brolijos Biblijos tyrinėtojas. Parašė nemažai knygų, o 1880 m. įsteigė ir iki mirties redagavo mėnesinį žurnalą „Help and Food“. Didžiausias veikalas – 7 t. „Biblija skaičiais“ (1882-1904).

3) Dorotėjas iš Gazos (apie 505 - 565 m.) - krikščionių šventasis, Palestinos ava (tėvas). Kilęs iš pasiturinčios šeimos, jaunystę praleido Gazoje, studijavo pasaulietinius mokslus. Seridos vienuolyno vienuoliu tapo ne iš karto, kodėl ir kada neaišku. Po 10 m., mirus vienuolyno vyresniajam, pasitraukė ir, kai aplink jį ėmė rinktis daugiau vienuolių, prie Gazos įsteigė savą vienuolyną. Žinomas savo pamokymais (21), laiškais (10) bei užrašytais Varsanovijaus Didžiojo bei Jono Pranašo atsakymais į klausimus (87) – jie laikomi asketinės literatūros klasika. Jis laikytinas viena iš hesichazmo ištakų – jis moko Dositėją pakaitomis kartoti dvi formules: „Viešpatie Jėzau Kristau, pasigailėk manęs!” ir „Dievo Sūnau, padėk man!”.

Kabalos šaknys
Skaičius vienuolika
Gematrijos menas
Astrologijos kiltis
Planetos X ieškojimai
Šventykla ir žala telyčia
Mitas apie laiko pradžią
Kabala ir šviesos knygos
Skaičių simbolika Vedose
Skaičius "13" Lietuvos istorijoje
Trumpas įvadas į Kabalos mokymą
Viduramžių prabudimai: katarai
A. Balbierius. Demonai nemiega
Astrologija ir visuomenė
Kas tas gnosticizmas?
Hermetiškosios vizijos
Šamanų ratu einant
Merkaba Kabaloje
Triskadekafobija
Filosofijos skyrius
Mitologijos skiltis
Vartiklis