Numerologija: Skaičių simbolika. Vartiklis

A.T. Pierson‘as¹⁾ rašė: „Šioje knygoje [Biblijoje] neginčijami skaitiniai santykiai ir simetrija“ (iš Robert Dugall Johnston. „Skaičiai Biblijoje“). Kitaip, Dievo darbai tobuli ir matematiškai tikslūs. F.W. Grantas²⁾ rašė: „Visi gamtos mokslai rikiuojasi pagal [taikomus] aritmetikos dėsnius. Kiekvienas gamtos dėsnis, kaip sako Heršelis, siekia būti išreikštas aritmetikos terminais.... Kodėl gi negalėtų skaičių dėsniai persmelkti ir Šv. Raštus, sujungti Dievo Žodį ir jo Darbą, ar parodyti, kad jo Žodis yra ir jo Veiksmas“.

Kanados žurnale Walter Scott‘o pacituota: „Senojo testamento knygų yra 36 (Samuelio, Karalių ir kronikas laikant atskiromis, kaip buvo pradžioje). 36 paprasčiausia skirstyti į „3 dalis po 12 knygų... 3 yra dieviškumo ar tobulumo skaičius, o 12 yra valdžios simbolis - ir kartu tai duoda ‚Dievas valdo‘“.

Naujojo testamento knygų yra 27 (3 x 3 x 3), tobuliausias skaičius. Be to, 2 išreiškia paliudijimą, o 7 išbaigtumą. Tad NT knygų skaičius dar kartą simbolizuoja Dievo darbo išbaigtumą.

Tai įvairios sistemos, tikėjimai ir tradicijos, kad skaičiai turi magišką (ar ezoterišką) ryšį su daiktais, reiškiniais ar gyvomis būtybėmis. Sąmoningai ar nesąmoningai ji atsispingi kasdieniniame gyvenime: nelyginis žiedų skaičius puokštėje, pietų servizas 6 arba 12-ai asmenų, vaivorykštėje regime 7 spalvas (anglai – 6). Pasakose ir legendose dažnai minimi skaičiai 3, 7, 12. Numerologija atsispindi prietaruose: 13 yra nelaimingas skaičius ir pan...

Numerologijos ištakos labai senos – siekia pirmykščius laikus, kai žmonės ėmė naudoti skaičius. Ji buvo labai populiari tarp ankstyvųjų matematikų. Pitagoro (6 a. pr.m.e.) ir jo pasekėjų nustatyti principai yra ir šiuolaikinės numerologijos pagrindas. Jie apjungė arabų, druidų, finikiečių ir egiptiečių matematines sistemas (žr. Matematika Egipte ir Finikijoje) su mokymais apie žmogaus prigimtį. Šv. Augustinas iš Hippo (345-430 m.) rašė: „Skaičiai yra universali kalba, kurią dievai davė žmonėms kaip tiesios patvirtinimą“.

Po Nikėjos susirinkimo (325 m.) Romos imperijoje oficialia religija tapo krikščionybė ir numerologija, kartu su astrologija buvo priskirtą prie nepriimtinų „burtų“. Tačiau „šventųjų skaičių“ idėja neišnyko – kai kuriuos skaičius, tokius, kaip „Jėzaus skaičius“ (juo paprastai laikoma 1, 7, 777, 888...), aptarė Dorotėjus iš Gazos³⁾, o numerologija tebebuvo naudojama graikų ortodoksų aplinkoje.

Principai.
Numbers

Numerologijoje visi žodžiai, vardai ir skaičiai gali būti supaprastinti iki vienženklių skaičių, turinčių tam tikras simbolines (okultines) prasmes, kurios apibūdina objektą. Ji panaudojama nustatant žmogaus charakterį, įgimtas savybes, silpnas ir stiprias puses, pranašaujama ateitis, parenkama geriausia gyvenamoji vieta, tinkamiausias laikas veiksmams ir sprendimams, partneriai.

Senovėje kai kurios tautos (pvz., žydai, arabai, armėnai, graikai) raidėms priskirdavo skaitines reikšmes. Ir iki šiol kartais numeruojama a), b), c), ... Taip pat daugelis alcheminių sistemų yra artimos numerologijai (pvz., buvo pripažįstami tik 7 metalai). Kinijoje tam tikros prasmės buvo priskiriamos skaičiams ir tam tikros skaičių kombinacijos laikytos laimingesnėmis už kitas. Bendrai, lyginiai skaičiai laikyti laimingais, nes tikėta, kad sėkmė ateina poromis.

Kabala.
Ypatingą reikšmę numerologija įgavo kabaloje, kurioje jos atmaina vadinama gematrija (žr. >>>>>). Kabalistai išplėtė Pitagoro sistemą, panaudodami magiškų kvadratų skaičius įvairiems tikslams. 19 a. skaičių okultinės prasmės priskirtos ir energijos vibracijoms (šviesai, elektrai, magnetizmui). Tačiau šiuolaikinė numerologija nesigilina į kabalistinės kosmologijos vingrybes ir naudojasi paprastesne Pitagoro sistema.

Skaičių redukavimas.
Didelių skaičių supaprastinimui į elementariuosius naudojamos įvairios schemos. Paprasčiausias ir populiariausias metodas yra sudėti visus skaičiaus skaitmenis. Tada, jei rezultatas vis dar daugiau 10, sudįti gauto rezultato skaitmenis ir taip toliau, kol gausime vienženklį skaičių. Pvz., tarkim turime datą 1976,09.28 Sudėjus jos skaitmenis 1+9+7+6+0+9+2+8 gausime 42; tada sudedame 42-ių skaitmenis, 4+2 ir gauname reikšmę 6, kurią ir naudojame.

Pastaba. Kai kuriose sistemose atskirą prasmę turi ir dviženkliai skaičiai 11 ir 22.

Numerologijos požiūriu laikas teka nesibaigiančiais pasikartojančiais ciklais nuo 1 iki 9. Per šimtmečius ir dešimtmečius kiekvieni metai su savimi atneša naują skaičių. Mėnesiai ir dienos taip pat gali būti suskirstyti į ciklus. Kai kurios astrologinės sistemos laiko, kad skaičius 0, 1, … 9 valdo atitinkama planeta.

Žodžių skaitinės reikšmės.
Galimas ir numerologinis žodžių, pvz., vardų, nagrinėjimas. Kadangi vardas yra asmens skiriamasis požymis, tai galima manyti, kad jis atskleidžia žmogaus asmenybę. Žodžiai paverčiami skaičiais, nustatant skaitines raidžių reikšmes ir jas susumuojant.

Kai kurie numerologai siūlo užrašyti problemą popieriaus lape, surasti teksto skaitinę reikšmę, kurią naudoti numerologiniam įvertinimui. Galima netgi ieškoti, ką pasufleruoja Biblija.

Geometrinė skaičių numerologija

Numerologija turi okultinį ryšį su abstrakčiomis sąvokomis. Imkim 1: tai vienišumo skaičius – neišreikšto dieviškumo simbolis Juk jei paimsime tašką erdvėje, tai tik abstrakcija, nes taškas nėra materialus. Tad 1 yra neskaidomo abstraktaus egzistavimo skaičius.

Imkim 2: sakoma, kad jis išreiškia dvasios ir materijos skirtumą. Bet tai neteisinga. Jis išreiškia atkarpą erdvėje – ją galima nubrėžti per du taškus – kuri taip pat nemateriali. Dvasia yra abstrakcija, o materija – ne. Abstrakti atkarpa gali jungti vienodo tipo objektus – tad 2 išreiškia du skirtingus dvasingumo tipus, priešingus vienas kitam.

Toliau imkim 3 ir 4. 3 taškai erdvėje apibrėžia trikampį, bet tik 4 abstraktūs taškai nusako geometrinę formą turinčią kūnišką egzistenciją. Tad su 3 mes paliekam abstrakcijos pasaulį, o su 4 – įžengiam į realybės domeną. 4 yra regimos visatos skaičius, materijos skaičius.

O jei paimsim 5 taškus erdvėje (A, B, C, D, E), tai iš kiekvieno galimo taškų ketverto galime gauti materialią formą – skirtingų bus 5: ABCD, ABCE, ABDE, ACDE ir BDCE. Jie perteikia 5 erdves. Su 5 tvarinys pasiekia savo egzistencijos ribas. Tad 5 yra sutvėrimo skaičius ir apreikštos gyvybės, vienu metu egzistuojančios 5-iose plotmėse, skaičius. Tad, taip sakant, žmogus gyvena 5-iose skirtingose plotmėse: fizikinėje, juslinėje, jutiminėje, mąstymo ir valios. Tos plotmės persmelkia vienos kitas.

O 6 taškai erdvėje yra už žmogaus geometrinės koncepcijos supratimo ribų. Tad didesni skaičiai yra žūties skaičiai...

Vienas reiškia „pradžia“ arba „galva“. Matematikoje tai pirmas arba pradinis skaičius. Tad jis pirmasis, anksčiausias, vadas, šaltinis, ištaka, kitaip „galva“: Tėra 1 Dievas, 1 Įstatymas, 1 Bažnyčia, 1 Išpirkėjas, 1 kelias link Dievo. Mozės įstatyme vienu metu Šventykloje tėra vienas aukščiausias kunigas. Tad vienas yra šaltinis, iš kurio visa kyla.

Du išreiškia įrodymą ar paliudijimą. Jono ev. 8:17:18 skaitome: „Ir Jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų liudijimas yra tikras. Aš liudiju pats už save, ir apie mane liudija mane siuntęs tėvas“.

Kai Izraelio karalystė skilo į dvi tautas, Jeroboamas, norėdamas stabmeldystę padaryti valstybine religija, „pasitaręs padirbdino du auksinius veršius ir tarė tautai: ‚Per toli jums eiti į Jeruzalę. Izraeli, štai tavo dievai, kurie tave išvedė iš Egipto žemės‘“ (1 Kar 12,28), Toliau seka dviejų pranašų, Elijo ir Elišo, paliudijimas dviem karaliams.

Panašiai Naujajame Testamente, Mato evangelijoje (9:27) „Jėzui išeinant, du neregiai sekė paskui Jį ir šaukė: ‚Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!‘“ Du neregiai simbolizuoja žydų tautos aklumą.

Didelį dėmesį pitagoriečiai skyrė skaičių simpolikai. Anot jų (iš tikro, tai mes nelabai žinome, ką jie mokė savo rate):

1. … mąstymas, chaosas, neaiškumas, skilimas, Tartaras, Stiksas, praraja... ir t.t...

2. … tai buvo padalinta ir dabar tai du vietoje vieno… o kur du, ten priešprieša: genijus, blogis, tamsa, nelygybė, nestabilumas, judrumas,, ir t.t...

3. Pirmasis tikrai nelyginis skaičius, nes pitagoriečiai vienetą ne visad laikė tokiu... pirmoji pusiausvyra, draugystė, teisingumas, atsargumas... ir t.t....

4. ... pirmapradis skaičius, visų materialių daiktų pagrindas, gamtos versmė, tai Dievo simbolis. 1+2+3+4=10. Dar svarbu, kad jis septyneto viduryje (7=3+1+3) – ten, kur chaosas.

5. … šventasis šviesos, sveikatos ir gyvasties simbolis … o taip pat 5-ojo elemento, eterio, laisvo nuo visų kitų elementų poveikio, simbolika. Jis yra pusiausvyros skaičius, nes tobuląjį skaičių 10 dalija pusiau. Jis taip pat simbolizuoja gamtos procesus, nes padaugintas iš savęs grįžta į save (tokie tik 5 ir 6). Svarbiausios savybės siejamos su 5 yra susitaikymas, kaita, vedybos, nemirtingumas, atsargumas, garsai...

6. … pasaulio tvėrimas. Tai vienintelis tobulas skaičius nuo 1 iki 10. Gali simbolizuoti santuoką, nes sudarytas iš dviejų trikampių, vieno vyriško ir vieno moteriško. O taip pat išreikšti 3-io lygio dualizmą. Siejamas su laiku, pasauliu, pusiausvyra… ir pan.

7. … pitagoriečių laikytas „vertu pagarbos“. Anot jų, buvo 7-ios dangaus sritys, 7-ios dangiškosios dvasios ir pan. Taip pat laikoma nekaltybės, Minervos (nes gimusios iš tėvo galvos, ir taip siejamos su Daat) simboliu. Siejamas su sėkme, galimybe, sprendimu, sapnais, balsais ir tai, kas veda į užbaigimą. 7 išreiškia dvasios (arba skaičiaus 3) nusileidimą į materialųjį pasaulį (arba skaičių 4). Be to, gamtos skaičius 4 sudėtas su 7 duoda 11 – išmintį, Daat...

8. ... ogdoadas ... kuris šventasis, nes tai pirmojo kubo skaičius ir 4 padvigubinimas. Siejamas su meile, ketinimais, sveiku protu, įstatymais ir komfortu. Tai ir graikų Eleusino misterijų bei kabeirų⁴⁾ skaičius. Bet jis greta tobulo skaičiaus 10, tad yra kraštinis arba ribojantis, nes yra ir 9 nėštumo mėnesiai.

9. … anot pitagoriečių, tai pirmasis nelyginio skaičiaus kvadratas tad yra blogis, siejamas su nesėkme ir defektais. Siejamas su vandenynu ir horizontu. Kartu beribybės simbolis, nes virš jo nėra nieko, o tik „begalinis“ 10. Laikomas blogiu, nes yra apverstas „tobulas“ 6. Anot Eleusino misterijų, tai sferos, per kurias pereina gimdama sąmonė. Anot Vedų numerologijos, 9 susijęs su destrukcija, sunykimu, naikinimu... ir paprastai yra silpnumo ir ligos skaičius. Buvo devinta valanda, kai Jėzus garsiai sušuko: „Mano Dieve, kodėl palikai mane?”.

¹⁾ Artūras Pirsonas (Arthur Tappan Pierson, 1837-1911) – amerikiečių presbiterių pastorius, misionierius ir rašytojas. Viena reikšmingiausių knygų – „Jėzuje Kristuje“ (1898).

²⁾ Frederikas Grantas (Frederick William Grant, 1834-1902) – Plimuto brolijos Biblijos tyrinėtojas. Parašė nemažai knygų, o 1880 m. įsteigė ir iki mirties redagavo mėnesinį žurnalą „Help and Food“. Didžiausias veikalas – 7 t. „Biblija skaičiais“ (1882-1904).

³⁾ Dorotėjas iš Gazos (apie 505-565 m.) - krikščionių šventasis, Palestinos ava (tėvas). Kilęs iš pasiturinčios šeimos, jaunystę praleido Gazoje, studijavo pasaulietinius mokslus. Seridos vienuolyno vienuoliu tapo ne iš karto, kodėl ir kada neaišku. Po 10 m., mirus vienuolyno vyresniajam, pasitraukė ir, kai aplink jį ėmė rinktis daugiau vienuolių, prie Gazos įsteigė savą vienuolyną. Žinomas savo pamokymais (21), laiškais (10) bei užrašytais Varsanovijaus Didžiojo bei Jono Pranašo atsakymais į klausimus (87) – jie laikomi asketinės literatūros klasika. Jis laikytinas viena iš hesichazmo ištakų – jis moko Dositėją pakaitomis kartoti dvi formules: „Viešpatie Jėzau Kristau, pasigailėk manęs!” ir „Dievo Sūnau, padėk man!”.

⁴⁾ Kabeirai - graikų mitologijoje grupė samotrakiečių enigmatinių chtoninių dievybių, kurios laukiniais misterijų šokiais garbino deives Demetrą, Persefonę ir Hekatę. Anot Herodoto, juos graikai pasiėmė iš pelasgų. Buvo siejami su metalo darbais ir vadinami Hefaisto sūnumis bei siejami su Hefaisto kultu. O kadangi jų motina buvo deivė Kabeira, todėl, kaip ir ji, jie buvo ir jūros dievai, saugoję jūreivius. Teigiama, kad Kabeirai buvo dvyniai, tačiau esama šaltinių, tvirtinančių, kad jų buvo trys.