Kabalos šaknys
Jas atsekti galima iki pat didžiųjų pranašų: Abraomo, Izaako ir Jakobo. Jų išmintis ir įžvalga, kilę iš artimo ryšio su Dievybe, buvo perduodama jų vaikams, Izraelio gentims. Jos užgimė Sinajaus kalne tarp griausmų savo šlovėje nusileidus Viešpačiui (skaitykite apie tai Išėjimo knygoje). Jis ne tik apsireiškė tautai, bet ir perdavė slaptąją tiesą, kuri buvo patikėta tik keliems išrinktiesiems. Tik Mozė pakilo į kalną ir paniro tirštame debesyje (Iš. 19-24). Tik keliasdešimt asmenų regėjo Viešpatį jo šlovėje.
Viešpats jam perdavė egzoterines (niglah, atskleistąsias, kuriomis judėjai vadovavosi amžių amžiais) ir ezoterines (nistar, slaptąsias) žinias. Ir šios antrosios tarsi koks slaptas siūlas įsiaudė į žydų istoriją.
Išskiriamos dvi Kabalos atmainos:
Kabbalah iyunit (kontempliatyvioji Kabala, kuriai priklauso dauguma pasaulyje vaikščiojančių raštų) ir
Kabbalah ma'asit (praktiškoji).Kontempliatyvioji Kabala bando paaiškinti, kaip sukurtoji realybė pradėjo nepriklausomą egzistenciją (pagal Sutvėrėjo valią) kalbantis Tvėrimui ir Dieviškajam šaltiniui, iš kurio ji kilo. Tvėrimo tikslas buvo sukurti gyvenamąją vietą žemesniosiose karalystėse perliejant dieviškąją šviesą į tankesnius žmogiškųjų minčių, jausmų ir poelgių indus, o iš jų - į materialiąją būtį. Priešingai Kabalai, chasidai sukoncentravo dėmesį į būtų esančią anapus olamot (pasaulių, erdvės ir laiko), t.y. į nešamot (sielų).
Gilesnėje plotmėje aiškinimasi paradoksas, kai dievas lieka nekintantis ( žr. komentarus Fuko švytuoklei) ir tuo pačiu aktyviu Tvėrimo metu. Dieviškosios realybės esmę bandoma suvokti medituojant (kavanot) ir kontempliuojant Dieviškuosius vardus, hebrajų raidžių permutacijas ir kokias būdais sefirotai (skaitykite čia) dera ir sąveikauja.
Net ir siekiant tikkun hanefeš (dvasinio tobulėjimo) Kabbalah iyunit meditacijos (be jokio teosofinio atspindžio) leidžia išgryninti įtaką sąmonei bei aplinkinei realybei. Tačiau praktiškosios Kabalos veiksmingumas yra daug didesnis. O atnaujinta 16 amžiaus Prahoje golemo (humanoido) rėdymo praktika įkvėpė didįjį kontempliatyviosios pakraipos interpretatorių rabiną Judah Loew.
Tikroji "praktinė" Kabala apima priemones, skirtas gamtos reiškinių valdymui, pvz., Dieviškųjų vardų dainavimas arba tų vardų (ar angelų) išraižymas specialiuose amuletuose. Ją praktikuoti gali tik "šventieji" - ir tik žmogaus ar Tvėrimo gerovės labui. Tačiau nuo pat šventojo Ari (XVI a. vidurys) minimi piktnaudžiavimo šiomis galimybėmis atvejai. Pats Ari ragino savo mokinius atsisakyti šių metodų, nes Šventykloje neįmanoma pasiekti šių ritualų atlikimo švarumo. Pagrindinis ritualas buvoAukščiausiojo šventiko šventojo 4-ių raidžių Dievybės vardo (skaitykite apie Dievo vardus) ištarimas virš Yom Kippur.
Skelbiama Chochmah (Išminties) pirmenybė prieš nevuah ("pranašystę") prašviesėjimo kelyje - "Kabbalah" įvertis - 137; Chochmah - 73; nevuah - 64 - "protingas žmogus didingesnis už pranašą".
Chasidų atšaką pradėjo 19 a. šventasis ir gydytojas rabinas Israel Ba'al Shem Tov, pradžioje gydęs žmones gamtos ir antgamtinėmis galiomis. Jo mokymas sustiprina tas žmogaus dalis, kurios sąveikauja su antgamtiškomis galiomis. Jis nustatė ryšį tarp sefirų ir žmogaus psichikos. Pasakojama, kad kartą Ba'al Shem Tov Dievo vardo pagalba įveikė nepraeinamą upę - vien tam, kad atgailautų už beprasmį dieviškosios galios panaudojimą. Po daugelio metų jis vėl atsidūrė ties to putojančio srauto ir tąkart įveikė jį vien paprasto tikėjimo dėka.
Tai galios, prieinamos kiekvienam žmogui - ir nereikia išskirtinių praktinės Kabalos jėgų naudojimo. Tad klasikinė Kabala gali būti laikoma chitzoni (lėkšta) lyginant su chasidais.
Papildomi Kabalos skaitiniai:
Kabalos istorija
Mistinė kabala
Teisuolis Visatos pagrindas
Sefer Yetzirah - Sukūrimo knyga
Viduramžių žydų filosofija. Kabala
Knyga A arba Ginklai, nr.412
Mošė Maimonidas - kas jis?
"Didysis sprogimas" ir Kabala
Sefiros ir jų pasauliai kabaloje
Kabala ir Tantra santykis
Apipjaustymas: 8 dienos svarba
Seksualumas kabalos požiūriu
Biblijos puslapis
Atlantidos puslapis
Pasaulio sukūrimo puslapis
Vartiklis