Paskutinysis šviesuolis: Šiitai. Vartiklis

Viso pasaulio musulmonams Koranas yra Alacho knyga, kuri atskleidžia, kad tikroji Pranašo misija yra iškelti islamą virš visų kitų religijų - ir vieną dieną tas tikslas bus pasiektas:
„Tai tasai, kurs siuntė savo Pasiuntinį su nurodymais ir Tiesos religija, kad ji nustelbtų visas religijas, net jei stabmeldžiams tai nepatiks" (9:33);
„Žemė Alacho. Jis duoda ją kaip palikimą tiems, kuriems nori; ir gera baigtis bus teisuoliams" (7:128);
„Ir parašėme psalmėje [Zabur] po Priminimo, kad neabejotinai mano tikrieji tarnai paveldės žemę" (21:105) ir t.t.

Taigi, ateis metas, kai dievo skirtojo Kalifo karalystė klestės visuose pasaulio kampeliuose. Be Korano, labai gerbiami ir Pranašo pasisakymai. Vienas jų, pripažįstamas visų musulmonų, skelbia:
„Net jei visa pasaulio gyvavimo trukmė būtų pasibaigusi ir viena diena likusi ik Baisiojo teismo, Alachas pratęstų tą dieną tiek, kad užtektų asmens iš Ahlul-Bayt giminės, vadinamo mano vardu, karalystei įsigalėti. Jis žemėje įvestų taiką ir teisingumą, nes ji [tuo metu] bus pilna neteisybės ir tironijos" (Sahih al-Tirmidhi, 2:86 ir kt.). Mahdi atejimas

Taigi, tokia visuomenė bus sukurta žmogaus rankų, tačiau su Dievo pagalba. Ir jos vadovas bus vardu al-Mahdi (vadovaujantis) ir, žinoma, apsireikš ir Jėzus, kaip vienas al-Mahdi pasekėjų. Ir jis bus Pranašo palikuonis. Egzistuoja nemažai tradicijų, teigiančių, kad al-Mahdi yra vienuoliktojo imamo al-Hasan al-Askari (apie 846–874 m.) sūnus, kuris dingo, tačiau vėl pasirodys. Pranašas yra pasakęs Ali:
„Po manęs bus 12 vadovų, iš kurių pirmasis esi Tu, o Ali, o paskutinis bus al-Qa'im (Ramstis), kuris Alacho malone nugalės žemėje nuo rytų iki vakarų";
„Pranašas pasakė: Mahdi bus iš mano šeimos, iš Fatimos [Mahometo dukters] palikuonių" (Ibn Hajar al-Haythami „al-Sawa'iq al-Muhriqah" ir kitur).

8-asis imamas Ali al-Ridha pasakė, apie laiką, kai tasai turi pasirodyti: „Alachas vienas tai težino ir jis pasirodys, kai bus skirta". Musa al-Baghdadi sakėsi girdėjęs, kaip pasakė 11-as imamas Hasan al-Askari:
„Matau, kad po manęs ryšium su imamu atsiras skirtumų. Jei kas pripažįsta imamus po Pranašo, tačiau atmeta mano sūnų, tai tasai yra tarsi asmuo, kuris pripažįsta visus pranašus, tačiau atmeta Mahometą, Dievo Pranašą, kuriam ramybė ir šlovė.... Tikrai, mano sūnus bus pasislėpęs ir tuo metu žmonės suabejos, išskyrus tuos, kuriuos saugos Alachas".

Tiek šiitų, tiek sunitų apie al-Mahdi prirašyta dešimtys tomų. Tikėjimas juo nėra vien šiitų išskirtinumas. Geriausiai visų musulmonų tikėjimą al-Mahdi išreiškė istorikas Ibn Chaldunas, pats netikėjęs tuo atėjimu ir atmetęs su tuo susijusias tradicijas. Knygoje „al-Muqaddamah" jis rašė:
„Tebūnie žinoma, kad visų laikų visi musulmonai pasakoja, kad laiko pabaigoje būtinai pasirodys vyras iš Pranašo giminės, kuris sustiprins islamo pozicijas ir paskleis teisingumą; musulmonai paseks juo ir jis dominuos musulmonų karalystėje. Jis vadinsis al-Mahdi".

Vienas iškilesnių šiuolaikinių hadisų ir tafsirų žinovų, šeichas Ahmad Muhammad Shakir (m. 1958 m.), komentaruose apie Musnad Ahmad IbnHanbal, rašė:
„Tikėjimas al-Mahdi nėra išskirtinai vien šiitų, nes jis kilęs iš daugelio Pranašo bendražygių liudijimų, išsakytų taip, kad nė vienas negali suabejoti [jo] tiesa".

Mekoje 1976 m. spalio 11 d. „Musulmonų pasaulinės lygos" fatwa skelbia, kad per 20 Mahometo bendražygių paliudijo apie al-Mahdi:
„Prisiminusieji (Huffadh) ir haditų žinovai patikino, kad yra autentiški (sahih) ir priimtini (hasan) pranešimai apie tradicijas, susijusias su al-Mahdi. Dauguma tų tradicijų yra pateikiamos per daugelį autoritetų (mutawatir). Be abejonės, tų pranešimų statusas yra sahih ir mutawatir. [Jie taip pat patikino, kad] tikėjimas Mahdi yra privalomas ir kad jis yra vienas iš Ahlussunah wal Jama'a tikėjimų. Tik nepripažįstantys sunų ir novatoriai jį neigia".

Daugiau šiuo klausimu:
„Pranašas pasakė: Mahdi pasirodys iš mano Ummah. Jis pasirodys mažiausiai 7-iems ir daugiausia 9 metams; tuo metu mano Ummah patirs tokį pakilimą, kokio iki tol nebuvo. Bus gausu maisto, kurio nebus taupoma, ir turtų tokiais kiekiais, kad jei kas paprašys Mahdi duoti kažkiek, Mahdi sakys: Eikš čia! Imk!" (sunitų Sunan Ibn Majah).

Pastaba: anot šiitų, imamo al-Mahdi įkurta taika truks kelis šimtus metų iki Paskutiniojo teismo. Čia minimi 7-9 m., per kuriuos al_Mahdi užvaldys pasaulį.

Taip pat Sahih Muslim skyriuje „al-Fitan" yra įdomių teiginių apie tai, kas vyks paskutinėmis dienomis (kaip ir daugybėje kitų šaltinių):
„...Alacho Pasiuntinys pasakęs: bus Kalifas paskutiniu mano Ummah [laikotarpiu], kuris laisvai dalins žmonėms turtus, jų neskaičiuodamas";
„... girdėjau Alacho Pasiuntinį sakant: mano Ummah grupė kausis už tiesą iki pat teismo dienos, kai Jėzus, Marijos sūnus, nusileis ir jų vadovas prašys jį vadovauti, tačiau Jėzus atsisakys, tardamas: ‚Ne, iš tikro tarp jūsų yra vadovų; ir Jis suteikia tą dovaną jiems".

Sunitų mokslininkas Ibn Hajar al-Haythami rašė (al-Sawa'iq al-Muhriqah):
„Ahlul-Bayt yra tarsi žvaigždės, pagal kurias nustatom teisingą kryptį; ir jei žvaigždės nuimamos (ar paslepiamos) turime susidurti su Visagalio ženklais, kaip pažadėta [t.y. Prisikėlimo diena]. Tai nutiks, kai ateis Mahdi, kaip minėta tradicijose, ir pranašas Jėzus melsis už jo, Dadždžalas bus nužudytas ir vienas po kito rodysis Visagalio ženklai".

„Mesijaus" analogas arabų kalboje yra „al-Maseeh" (išvalytas, tyras) ir tas žodis naudojamas Korane kaip pranašo Jėzaus titulas. Tačiau kadangi anglų kalboje „mesijas" turi ir reikšmę „išgelbėtojas", tai kai kurie vertėjai „mesiją" pritaikė al-Mahdi „išgelbėtojo" prasme, kas neturi ryšio su arabų „al-Maseeh". Todėl klaidinga teigti (kaip daro Ahmadis ir Qadianis), kad al-Mahdi ir Jėzus yra vienas asmuo. Juk. Visų pirma, Jėzus nėra musulmonų imamas.

Šiitai tiki, kad imamas al-Mahdi yra vienintelis 11-ojo imamo Hasan al-Askari (apie 846–874 m.) sūnus Muhammad al-Hasan'as, gimęs 869 (255) m. šabano 15 d. Samaroje (Irakas). Jis tapo dievo palaimintu imamu, kai jo tėvas mirė kankinio mirtimi 874 (260) m. Imamas al-Mahdi pradingo ir vėl apsireikš Alacho valia.

Tuo tarpu dauguma sunitų netiki, kad jis yra gimęs! Jis gims prieš savo misiją ir jo vardas bus Mahometas. Vienas sunitų šaltinių priduria, kad jo tėvo vardas bus Abdula.

Tačiau religijos istorijoje yra tokių pavyzdžių. Ir vienas jų – Jėzus, kalbėjęs žmonėms tebebūdamas lopšyje:
„O ji nurodė kūdikį. Jie tarė: ‚Kaip galime kalbėtis su vaiku, kuris guli lopšyje?' Jis pasakė: ‚Bet aš esu Alacho tarnas. Jis man davė Raštus ir skyrė mane pranašu; ir jis mane palaimino, kur bebūčiau, ir įdavė man maldą ir zakatą, kiek begyvenčiau'" (Koranas 19:29-31).

Vos keli sakiniai prieš tai buvo minimas pranašas Jahya (Jonas Krikštytojas), kuriam Dievas pasakė:
„... mes skirsime jam [pranašavimą] vaikystėje" (19:12)

Trečiuoju pavyzdžiu galima paminėti Saliamoną (Sulayman), tapusį karaliumi dar nepasiekęs brandos. Nemažai pavyzdžių turi ir vėlesnė žmonijos istorija: John Stuart Mill'as, Blaise Pascal, Wolfgang Mozart'as ir kt.

Kiekvienas žmogus yra mirtingas. Kaip tada taip ilgai gyventi gali imamas al-Mahdi?

Iš tikro, visi, išskyrus Alachą, yra mirtingi, tad ir imamas al-Mahdi mirs. Tačiau skirtumas gyvenimo šiame pasaulyje trukmėje. Koranas ir pranašai liudija, kad kai kurie žmonės gyveno labai ilgai (pvz., Nojus – 950 m. [Koranas 29:14]). Argi nebėra tebegyvas Jėzus (o jam dabar per 2000 m., nors jis gyvena ir ne Žemėje)? O al-Khidr? Palei Koraną, jis buvo susitikęs su Moze, tad jam turėtų būti per 3000 m. hanafi mokslininkas Sibt Ibn al-Jawzi savo knygoje „Tathkirat al-Khawas al-Ummah" nurodo 22 žmones, kurie musulmonų tikėjimu gyveno 300-3000 m.

Imamas al-Mahdi dingo 874 (260) m. Paskutinį kartą jis matytas Samaroje (Irakas) savo tėvo namų rūsyje. Būtent todėl burnojama prieš šiitus, nes, atseit, šie mano, kad jis slepiasi oloje. Iš tikro, tai tėra paskutinė vieta, kur jis matyta, o jis būti gali bet kur.

Paprasčiausia atsakyti: taip norėjo Alachas. Tačiau tikslesnis atsakymas būtų - tai yra išbandymas. Tarkim, Alachas galėtų iškart perkelti žmones į Rojų, tačiau to nedaro, nes nori mus išbandyti. Tik pasirodę verti, ten paklius. al-Mahdi ateis, kai žmonės bus tam pasiruošę.

Šiitai teigia, kad al-Mahdi motina buvo vergė. Ar nėra gėdinga imamui būti tokios kilties?

Bet ar Hagara, Abraomo žmona, nebuvo vergė? Argi ji neišnešiojo Pranašo Izaijo, kurio palikuonims priklauso Mahometas?

al-Mahdi motina buvo Nardžisa, romėnų belaisvė, nupirkta imamo al-Askary ir vėliau tapusi jo žmona. Ji sapne buvo regėjusi Fatimą, kuri liepė jai keliauti netoli vietų, kur kovėsi musulmonų armija ir tapti belaisve ir būti parduotai imamo al-Askari agentui.

Mahometas nurodė Ali, kad jei jam lojalių žmonių skaičius viršys 40, jis privalo panaudoti jėgą ir atkovoti savo teisę, o jei ne, tai būti tyliu, nes kitaip vien religingi žmonės bus išžudyti, nesugebėję padėti islamui.

Kitas pavyzdys (al-Bihar, 47):
Sahl Ibn al-Khyrasani, buvęs vienu Ahlul-Bayt pasekėjų Irano provincijoje Khurasane, atėjo į Mediną, kad susitiktų su imamu Džafar al-Sadiq ir paklausė: „O Alacho Pasiuntinio sūnau! Jūs esate Ahlul-Bayt imamai. Kas trukdo jums pasiimti savo teisę [valdyti] jei galite turėti per šimtą tūkstančių šiitų, pasiruošusių kautis už jus?"
Imamas liepė jam sėstis, o tada pakurti krosnį. Kai krosnis tapo labai karšta ir paraudo, imamas paliepė:
„O Khurasanai, lipk į ją ir ten sėdėk".
Khurasanas atsiliepė: „Mano mokytojau, o Alacho Pasiuntinio sūnau! Nebausk manęs ugnimi ir neskaudink manęs".
Tuo tarpu į kambarį įėjo Harun al-Makki ir pasikeitus sveikinimams, imamas paliepė jam nusimauti batus ir atsisėsti krosnyje. Šis padarė ir imamas ėmė kalbėti Sahl, tarsi niekas nebūtų nutikę. Po kiek laiko imamas tarė:
„O Khurasanai, atsikelk ir pažiūrėk į krosnį"
Sahlas pažvelgė į krosnį ir išvydo Haruną, sėdintį sukryžiuotomis kojomis ugnyje. Tada imamas paliepė Harunui išeiti iš krosnies ir tasai išėjo sveikas, be jokių nudegimų ar pakenkimų sveikatai. Tada imamas paklausė Sahlo:
„Kiek pažįsti Khurasane žmonių, tokių kaip šis?"
Sahlas atsakė: „Prisiekiu Alchu, nė vieno".
Imamas tai patvirtino ir pasakė: „Mes nekilsime, kol neturėsime bent penkių pagalbininkų [kaip šis]. Mes geriau žinome, kada tinkamas metas".

Mahdi - paskutinis Mahometo įpėdinis, tarsi mesijas, pasirodysiantis prieš pasaulio pabaigą.Koncepcija neminima Korane, tačiau sutinkama hadisuose. Pradžioje Mahdi buvo tapatintas su pranašu Isa (Jėzumi), turėjusiu pranešti apie artėjančią pasaulio pabaigą, vėliau imtas apmąstyti kap savarankiškas „tikėjimo atnaujinimo“ (mudžadidas) vaizdinys. Šiitai tiki, kad Mahdi gyvas ir greitai pradės įvedinėti tvarką žemėje, o pagal sunitus tai tarsi neapibrėžtas asmuo, mitinis ateities simbolis.
Mahdi nenusileis iš dangaus kaip Isa, o bus kaip paprastas žmogus iš Mahometo palikuonių. Jis kartu su Isa kurs žemėje Dievo karalystę ir veiklą pradės su Dadžalio [Antikristo analagos islame] atėjimu, kartu su Isa kausis su juo ir nugalės.

Abu Zaid ibn Mahommed ibn Khaldunas (1332-1406) – arabų istoriografas ir istorikas, kilęs iš įtakingos Sevilijos šeimos, emigravusios į Tunisą, plačiausiai žinomas savo „Prolegomena“ (Įvadas). Laikomas arabų istoriografijos, sociologijos, ekonomikos ir demografijos pradininku. Nuo 1382 m. gyveno Kaire, ten buvo aukščiausiuoju malikitų aukščiausias kadi (šariato teisėjas). Jo laikais į Siriją įsiveržė Tamerlanas (Timūras) ir jis į ten lydėjo valdovą, kurį sužavėjo ir tasai leido jam grįžti į Kairą ir tęsti kadi pareigas. Savo „Šiaurės Afrikos ir Mukadimos musulmonų istorijoje“ (1375-79) aptaria visas arabų mokslo ir kultūros sritis.
Ibm Chaduni mintys apie ekonomiką tebeaktualios. „Prolegomena“ jis analizuoja tautų pakilimo ir nuopuolio priežastis. Jis pasisakė už išlaidų samdomai armijai mažinimą, buvo prieš mokesčių didinimą, nes tai trukdo prekybai. Jis atskleidė nemažai esminių ekonomikos sąvokų, įžvelgė darbo pasidalinimo naudą ir būtinybę.

Medina - miestas istorinėje Chidžazo srityje Saudo Arabijos vakaruose, apie 1,2 mln. gyv. Miestas yra musulmonų piligrimystės vieta. Jame uždrausta būti kitatikiams. Čia randasi garbinamas „žaliasis kupolas“ greta Pranašo namo, vėliau tapusio mečetės dalimi. Čia ir Pranašo, jo dukters Fatimos ir 2-ojo kalifo Umaro I kapai.

Anksčiau miestas vadinosi Jatribu ir buvo judėjų centru Arabijos pusiasalyje ir jo istorija siekia senovės laikus. Vėliau mūsų amžiuje į oazę ėmė atvykti arabai ir asimiliuotis su vietiniais žydais ir įsisavinti jų amatus, o taip pat raštą. 6 a. tarp jų sustiprėjo priešprieša ir pamažu dominavimas perėjo į arabų pusę. Vis tik, iki Mahometo atvykimo 622 m., dauguma gyventojų tebebuvo žydai, kurie imti varyti iš oazės, o 627 m. visi Kuraizo klano vyrai išžudyti, o moerys ir vaikai parduoti į vergiją. Medina buvo sostine iki 661 m., kai kalifatas persikėlė į Damaską.
1932 m. Medina įtraukta į Saudo Arabijos sudėtį.

Kerbela (Karbala) – miestas Irake 100 km į pietvakarius nuo Bagdado, netoli Milho ežero, Kerbelos provincijos centras, per 570 tūkst. gyv., šventasis šiitų miestas, nes čia 680 m. žuvo, nukirtus galvą, imamas Huseinas, Ali sūnus, Mahometo anūkas. 8 a. pabaigoje pastatytas mauzoliejus, laikomas Huseino kapu. Mieste apie 100 mečečių, kurių svarbiausia – Huseino, pastatyta 8 a., o atstatyta 10 a. Mieste veikia 23 medresės (religinės mokyklos). Čia gimė garsus poetas Fizulis.

Ašura (šiitų dar vadinama „šahsei-vahsei“) – islamo šventė (pas sunitus – savanoriško pasninko, o pas šiitus – imamo Huseino, 680 m. žuvusio Kerbeloje, paminėjimo). Tai viena šių sektų atsiskyrimo priežasčių. Plačiau žr. >>>>>

Sunitai remiasi savo chadisų rinkiniais, kad tądien sausumą pasiekė Nojaus arka, o Musa (tapatinamas su Moze) išsigelbėjo nuo Egipto faraono persekiojimo. Pasninko tradicija siekia Pranašo gyvenimo Medinoje laikus. Atvykęs į Mediną Mahometas sužinojo, kad ašura judėjams yra pasninkavimo diena susijusi su Mozės (Musos) išsigelbėjimu, jis tarė, kad musulmonams labiau tinka sekti Musos tradicija nei judėjams. Jis pats ėmė pasninkauti ir liepė tai daryti savo pasekėjams, o kad skirtųsi nuo judėjų, pasiūlė pasninkauti dvi dienas.

Bet žinoma, kad dar iki islamo arabai pasninkaudavo šią dieną. Viename chadise mininma, kad dar tebebūdamas Mekoje Mahometas per ją pasninkavo. Vis tik pasninkas tądien neprivalomas. Gali būti, kad jo privalamumas buvo atšauktas pradėjus pasninkauti Ramadano mėnesį.

Tuo tarpu šiitams tai gedulo, trunkančio pirmąsias 10 mucharamos (pirmo metų mėnesio; mūsų rugsėjo-spalio mėnesiais) mėnesio dienas („ašura“ - dešimt), tazijų apeigų, metas. Skaitomos istorijos apie Huseiną ir jo pasekėjus, lankomas jo kapas, gatvėse rengiamos procesijos, kurių metu kai kurie žalojasi grandinėmis ir durklais, daužo į krūtinę kumščiais. Apeigų metu pavaizduojamos Huseino kovos ir žūties scenos. Sadamo Huseino laikais ašuros šventimas buvo uždraustas.
Tuo tarpu sunitai Huseino žūtį pamini ramiai, jų gedulas nesiskiria nuo kitų gedulingų paminėjimų.