Įvadas į Vedantos principus

1. Įvadas

Maždaug prieš 5000 m. arijai gerbė knygas, kurias vadino „Vedomis“ (Žinių knygos). Jose buvo žinios apie astronomiją, aritmetiką, šaudymą iš lanko, menus, architektūrą, mediciną, muziką ir statybas. „Vedų himnai perteikia Saulės arba [deivės] Aušros sugrįžimą po ilgo laiko, daugelio tamsos mėnesių“[1]. Nenuostabu, kad B. Tilakas tiki [2], kad Vedos buvo sukurtos prie Arkties vandenyno (žr. Šiaurės Atlantida).

1870 m. Alex Roger'is atliko geologinius tyrinėjimus Indijos vakaruose, Radžastane ir nustatė, kad kadaise vanduo iš Pandžabo (šiaurės vakaruose) tekėjo į Kutčo Rann'ą (Gudžrato regione). 1996 m. prof. K. Valdiya*) patvirtino, kad tai buvo Sarasvati upė, minima Vedose. 1997 m. Rao ir Kulkarni paėmė vandens mėginius iš gilių šio rajono šulinių ir, atlikęs tričio tyrimus, nustatė, kad jo amžius yra 4000-8000 m. [3]. Prie Sarasvati krantų rasta 1200- 1600 arijų gyvenviečių iš 3000-1600 m. pr.m.e. laikotarpio, kai Sarasvati jau pradėjo džiūti. RigVedoje, seniausiame arijų kūrinyje, tai dar neminima. O ši upė buvo pagrindinis vandens šaltinis. Arijai ją vadino „Sarasvati, aukščiausioji motina, aukščiausioji upė ir aukščiausioji deivė“. RigVedoje sakoma: „Tavoji neišsenkanti krūtis, Sarasvati, nešanti milžiniškus gyvybės vandens resursus, kuriuos naudoji pagirdyti mus visus..“

Toji civilizacija vadovavosi „Sanatan dharma“, amžinąja religija, kurią vystė išminčiai, šventieji ir pranašai. RigVeda sako: „Amžinybė yra dangus, amžinybė yra oras, amžinybė yra tėvas ir sūnus, amžinybė yra visa, kas egzistuoja; Amžina yra sąmonė, amžini visi, kurie gimė ir dar gims“. Taip yra, nes egzistuoja neapsireikęs amžinasis visa tai palaikantis Brahmanas, Aukščiausioji tikrovė. Visa kilo iš Jo ir viskas susijungs Jame. Mirtis tėra iliuzija.

Yra 4 Vedos: RigVeda, Sama Veda, Adžur Veda (iš dviejų dalių: Šukla ir Krišna) ir Atharva Veda. Filosofiniai klausimai aptariami upanišadose (tai Vedanta arba Vedų pabaiga, anta). Etimologiškai, upanišada reiškia "sėdėti greta" (upa – netoli, ni – žemai, sad – sėdėti) [4, 5, 6]. Tiesa, Šankaračarja (788-820 m.) pateikė kitokį iššifravimą: Upa+ni+sad+kvip, kur „sad“ reiškia panaikinimą; ir iš čia upanišados reiškia „nežinojimo panaikinimą“.

Adžur Vedoje minima 108 upanišados. Šankaračarja parašė komentarus 10-čiai, daugelio laikomomis pagrindinėmis upanišadomis:
- iš RigVeda – Aitarėja upanišada;
- Iš Sama Veda – Čandogija ir Kena upanišados;
- Iš Šukla Adžur Veda – Brihadaranijaka ir Iša upanišados;
- Iš Krišna Adžur Veda – Taittiriya ir Katha upanišados;
- Iš Atharva Veda – Prašna, Mundaka ir Mandukija upanišados.

Visų upanišadų pagrindas yra Brahmanas, lyginamas su Kosmine Sąmone, kuri persmelkia visa – mažiausią iš mažiausių ir didžiausią iš didžiausių. Tai vienovė skirtybėje, amžinoji visų elementų, gyvų ir negyvų, harmonija. Jis niekada neapsireiškiantis. Brahmanas mumyse yra „Aš“. Kai žmogus tai supranta, jis pastebi dieviškume visame kame, persiima rūpesčiu ir užuojauta.

Austrų mokslininkas Šriodingeris,  Nobelio premijos laureatas, pateikė puikų įrodymą, kad "Aš" egzistuoja [7]: "imkim du žmogaus kūnus A ir B. A tegu būna ten, iš matyti sodas, o B – tamsiame kambaryje. O tada juos sukeiskime vietomis. Jei laikysime, kad du "aš" neegzistuoja, sukeitimas neturės įtakos. Tačiau jei A yra mano kūnas, po viso to nematysiu sodo. Taigi, greta pasaulio turi egzistuoti "Aš".

Subatominiame lygmenyje randami neįprasti laukai; jie vadinami kvantiniais laukais. Anapus jų – kvantinis vakuumas. Gali būti, kad tariamai tuščią vietą užima kažkokia neaptinkama terpė. Ar čia nėra ryšio su tuo, kas vadinama Brahmanu?

2. Vedantos filosofijos pagrindai

Šri Ramakrišna (1836-1886), būdamas praktiškai beraštis, pasiekė Brahmano būseną ir paaiškino Vedanta pagrindus suprantama kalba [8].

Pradžia ir visuotinumas

Aitarėja upanišada teigia: "Pradžioje tebuvo Absoliutus Aš. Nieko kita nebuvo… Jis sutvėrė tuos pasaulius… Jis yra Brahma [Kūrėjas]. Jis yra Indra. Jis yra Pradžiapatis. Jis yra visi tie dievai. Jis pasireiškia penkiuose didžiuosiuosi elementuose kaip kietas kūnas, oras, erdvė, skystis ir šviesa. Jis randasi akimirksniui sumaišytame [cheminių medžiagų] tirpale. Jis yra gimusiuose iš sėklos kaip judančios ir nejudrios būtybės. Jis yra gimusiuose iš kiaušinio, įsčiose, drėgmės ir ataugų. Jis yra žirguose, karvėse, asmenyse ir drambliuose. Kokia kvėpuojanti būtybė bebūtų, judanti, skraidanti ar nejudri [, jis yra jose]" .

Švetasvatatara upanišada teigia: "Jis, Vienas ir Neskaidomas, kuris daugkartiniu savo galių panaudojimu pradžioje sutvėrė daiktus ir būtybes tikslu, kuris niekada netaps žinomu, ir pabaigoje suims visatą į Save, tikrai yra Savaime švytintis [Aukščiausiasis]:.

Taittirya upanišada teigia: "Aukščiausioji būtybė, esanti jumyse, ir Aukščiausioji būtybė, esanti Saulėje, yra ta pati… Nušvitusysis nebijo nieko pažinęs tą Brahmano palaimą… Brahmanas sukūrė Visatą įeidamas į kiekvieną daiktą. Ir įėjęs į ten, jis tapo įformintu ir beformiu, apibrėžtu ir neapibrėžtu, maitinamu ir nemaitinamu, juntamu ir nejuntamu, tikru ir netikru".

Čia "įformintas" reiškia fizikos pasaulį, o "beformis" – metafizikos; "apibrėžtas" – priklausomybę nuo priežastinių ryšių, "neapibrėžtas" – nepaaiškinamus reiškinius (kaip pavyzdžiai: Heizenbergo neapibrėžtumo principas, biologinių reiškinių nesuskaičiuojamas kiekis, imunitetas ligoms ir kt.). Visi neapibrėžtumai ir prieštaravimai pasibaigia Brahmane.

Mundaka upanišada sako: "Jis dieviškas ir niekas. Jus be nieko ir niekame, negimęs, jame nejuda energija ir nėra mąstymo, tyras ir aukštesnis, nei aukščiausias nejudrusis. Iš jo radosi energija, mąstymas, visi jutimų organai, erdvė, oras, šviesa, vanduo, žemė ir visa, kas yra Visatoje, palaikymas".

Brahmanas – tai Aš

Brihadaranijaka upanišadoje šventasis Jadžnavalka sako: "Negalite matyti pranašą regint, girdėti girdintįjį klausant, mąstytoją mąstant, suprantantį suprantant. Jisai yra jūsų Aš esantis visuose daiktuose".

"Sielos sostas ir sąmoningų veiksmų valdymas, faktiškai, nervų funkcijos bendrąja prasme, matomas širdyje. Smegenys yra mažesnės svarbos organas", Aristotelis

Vedantoje sielos sostas yra Aš, ir lyginant su juo, smegenys irgi būtų "mažesnės svarbos organas".

Katha upanišada teigia: "Žinok, kad kūnas yra tarsi vežimas, protas važnyčiotojas, mąstymas vadžios ir Aš yra vežimo viešpatis".

Brihadaranijaka upanišada teigia: "Aham Brahmasmiti", kas reiškia "Esu Brahmanas ir tai paskutinis žodis" bei "Ayam atma Brahman", kas reiškia "Tasai Aš yra Brahmanas". Mandukya upanišada pratęsia: "Sarvam etad Brahman", t.y., "Visi tie yra Brahmanas". Alatasanti Prakarana tvirtina: "Kiekvienas Aš savo prigimtimi yra nušvitusysis nuo pat pradžių ir jo savybės tiksliai apibrėžtos. Kiekvienas Aš nuo pat pradžių yra tylus, negimęs ir savo prigimtimi prie nieko neprisirišęs, lygus ir neskaidomas".

Advaita Prakarana teigia: "Didžiausia palaima yra kiekvieno savame Aš. Jis yra tylus, kartu su išsivadavimu, anapus apibūdinimo ir gimimo. Per aukščiausiąjį pažinimą sužinoma, kad Brahmanas yra visaapimantis".

Aš supratimo klaidingumas

Pagal Vedantą, Aš arba Brahmanas yra Absoliutas – vienintelė Tikrovė. Tačiau Advaita Prakarana įspėja: "Kaip virvė, kurios kontūrai gerai neįžiūrimi tamsoje, gali būti palaikyta gyvate, vandens srovele ir pan., taip Aš gali būti palaikomas skirtingais dalykais [nežinančiųjų]. Vedų tyrinėtojai priskiria Tikrovę Vedoms, kaip aukojantys priskiria tai aukojimams. Atsidavę [fiziniams] malonumams laiko tai Tikrove, nes pažįstantys malonumų objektus tokiais juos laiko. Susiję su subtiliaisiais dalykais tokia laiko Tikrovę, o susiję su grubesniais laiko ją tokia. Garbinantys vaizdinius laiko juos Tikrove, tuo tarpu kiti Tikrovę laiko beforme… Savaime švytintis Aš pažįsta save panaudodamas savo paties galią. Aš yra visų dalykų pažinėjas. Tai Vedantos nurodymas".

Išminčiai laikė klaida Tikrovę priskirti Vedoms, kurias laikė Aukščiausia tiesa, nes pačios Vedos savaime nėra Tikrovė. Kai tik asmuo suvokią Tikrovę, jam Vedos daugiau nereikalingos. Pvz., žmogui, išmokusiam daugybos lentelę, ji daugiau nereikalinga. Aš charakteringa ypatybė yra ta, kad jis transcendentalus. Iša upanišada aiškina: "Visa, kas egzistuoja šioje besikeičiančioje Visatoje, turėtų gaubti Brahmanas… Tai Tas, kurs persmelkia visa, Tas, kurs ryškus ir bekūnis, be bruožų ir gyslų, tyras ir nesuteptas blogio; kuris visažinis, visur esantis, transcendentalus ir nesukurtas…"".

Nei Būtis, nei Nebūtis

Prieštaravimai egzistuoja jutimų pasaulyje. Transcendentiniame pasaulyje visa susilieja į vieną Tikrovę. Švetasvatara upanišada dėsto: "Ten nesant nei tamsos, nei dienos anei nakties, nei būties anei nebūties, tik tyrasis Brahmanas beegzistuoja. Jo forma nėra matymo objektas, niekas neregi jo akimis. Tie, kurie grynuoju protu ir vienybės pažinimu per refleksiją, atranda jį širdyje, tampa nemirtingi. Pažinęs Brahmaną, esantį visiška Palaima, be galo subtiliu, tarsi plėvelė atsirandanti išvalyto sviesto paviršiuje, ir besislepiančiu visuose daiktuose, žinantys Spindinčią dievybę, vienintelį, kuris persmelkia Visatą, išsilaisvina iš visų grandinių".

Alatasanti Prakarana mini: "Kad ir kas gimsta, tasai jau egzistuoja, neegzistuoja arba kartu egzistuoja ir neegzistuoja". Subala upanišada tęsia: "Jis [Brahmanas] nebuvo egzistuojantis, nebuvo neegzistuojantis, nei egzistuojantis, nei neegzistuojantis ". Nadasiya Sukta mums nurodo, kad pradžioje "nebuvo nei neegzistuojančio, nei egzistuojančio, nei žemės, nei pagrindo ir nieko kita nei Jis nebuvo".

Visa tai atrodo taip painu, ir Kena upanišada priduria: "Kam Jis nežinomas, tas jį žino. Kam jis žinomas, tas jo nežino. Jo nesupranta Jį suprantantys. Jį supranta Jo nesuprantantys". Švetasvatara upanišada atkartoja: "Jis, nedualusis Brahmanas, viešpataujantis visur, iš kur valdomos visos formos ir šaltiniai… Jis yra kita, nei žinojimas ir nežinojimas". Todėl Šri Ramakrišna ir sako: "Reikia pakilti virš žinojimo ir nežinojimo, kad pasiektumėt Brahmano būseną".

Ar bereikia stebėtis, kad nulio sąvoka įvesta Indijoje, kur absoliučios tuštumos ir nebūties apmąstymai būdingi jos filosofijai? [9]

Brahmano pažinimas

Advaita Prakarana teigia: "Kai mintis nepasimeta ir nesiblaško, kai lieka nejudri ir neatsiranda objektų forma, ji susilieja su Brahmanu". Tai neprisirišimo principas. Mandukya upanišada įspėja: "Negali pasiekti tobulumo turintys polinkį gausai, jie visada eina dualumo keliu ir kalba apie įvairovę. Tie žmonės verti gailesčio".

Katha upanišada aiškina toliau: " Jo forma nėra matymo objektas, niekas neregi jo akimis. Jį galima pažinti tik atskleidžiant Jį laisvu nuo abejonių protu ir nuolatine meditacija. Kai 5 pažinimo įrankiai [jutimai] nurimsta kartu su mintimis, ir kai protas tampa nejudrus, tai vadinama Aukščiausiaja būsena. Tas stiprus jausmų valdymas vadinamas joga. Bet kuris tada tampa budrus. Visi pasauliai nukreipti į Jį, nė vienas negali prašokti Jį". Mundaka upanišada patvirtina: "Aš nesuprantamas akimis, bei aprašymu, nei jutimais. Jis negaunamas per askezę nei [Vedų] apeigas".

Brahmanas yra šviesa

Mundaka upanišada tvirtina: "Aukščiausiame, Brahmanas yra ryškiausia aukso šviesa be jokios dėmelės ar suteršimo. Tai grynas spinduliavimas žinomas žinančiam Aš. Tas spinduliavimas nėra kaip Saulės ar Mėnulio ir nei kaip žaibo tvykstelėjimas. Kokia ugnis dega ten? Visa švyti Jo dėka. Visa apšviesta Jo Šviesa".

Maitrėjos upanišada teigia: "Yra du Brahmano pateikimai: vienas su vaizdiniu ir bitas be jokio vaizdinio. Tas su vaizdiniu yra netikras. Kitas, kurs tuščias, yra tikras. Brahmanas yra švytėjimas. Tai kondensuotas spinduliavimas panašus į Saulės… Jis yra tasai švytintis šviesos luitas duodantis šilumą matomai Saulei, nuostabi bedūmės ugnies šviesa, kaip ir ugnis skrandyje, kuri virškina maistą. Tasai ugnyje, tasai širdyje ir tasai Saulėje – jis yra Viena. Kas tai žino, ateina prie vieno vienatinumo. Tai šviesos vandenynas. Reikia medituoti su OM [Brahmanu] tą beribę šviesą ".

(bus tęsiama)         


*) Kadgas Singhas Valdiya (Khadg Singh Valdiya, g. 1937 m.) - indų geologas, žinomas indėliu į geodinamiką. Apie 14 knygų autorius, rašė mokslo populiarinimo straipsnius (apie 40). Nustatinėjo Sarasvatės upės vietą („Sarasvatė: upė, kuri dingo“, 2002).

Literatūra:

  1. D. Frawley. Gods, Sages and Kings: Vedic Secrets of Ancient Civilization, 1991
  2. B.G. Tilak. The Arctic Home in the Veda Poona, 1983
  3. S. Kalyanaraman. Sarasvati River Cicilization// Revisiting Indus-Sarasvati Age and Ancient India, ed. Bhu Dev Sharma, Nabarun Ghose, 1998
  4. S. Radhakrishnan. The Principal Upanisads, 1994
  5. Swami Nikhilananda. The Upanisads, 1962
  6. Swami Gambhirananda. Eight Upanisads, 1990
  7. W. Moore. Schrodinger Life and Thought, 1989
  8. Swami Nikhilananda. The Gospel of Shree Ramakrishna, 1976
  9. V. Sanford. A Short History of Mathematics, 1930

Mandana Mišra
Kelias link vedantos
Patandžali. Joga sutra
Advaita Vedanta principai
Adi Šankara gyvenimas
Senoji Indijos istorija
Senieji sankskrito raštai
Požiūriai į arijų įsiveržimą
Šri Ramakrišna ir panteizmas
Krišnamurti ir ezoterizmas
Krišnamurti teosofų šviesoje
D. Bohm ir Krišnamurti
Džainizmo filosofinės prielaidos
Kaip suprantu indų filosofiją?
Dasanami sampradaja – vienuolynų tradicija
Vaišešikos mokyklos "gamtos filosofija"
Kibernetikos istorijos etiudai
Adivasi kultūra ir civilizacija
Mitas apie arijų įsiverżimą
Upanišados bei Buda ir budizmas
Ajurveda. Himnas laikui
Ganapati Upanišada
Kena upanišada
Kandogija upanišada Harapos civilizacija
Mitologijos puslapis
Vartiklis