William’o Burroughs'o Cut-Up technika

William S. Burroughs (1914-1997) amerikiečių prozininkas, nenuilstantis literatūrinis išradėjas, ne mažiau garsus ir savo nonkonformistiniu permainingu gyvenimu. Vienas seniausių Allen’o Ginsberg’o ir Jack’o Kerouac’o bičiulių, o taip pat vyriausias iš trijų, William'as buvo „slaptuoju“ beat kartos įkvepėju ir autoritetu. Vėlai pradėjęs rašyti, niūrusis Amerikos intelektualas debiutavo autobiografiniu romanu „Dženkis: nepataisomo narkomano išpažintis“ (Junky: Confesions of an Unredeemed Drug Addict, 1953), privertusiu cenzūrą gerokai pasiraukyti. Dramatiškas Burroughs gyvenimas rungtyniavo su jo kūryba.

Surrealistiškas romanas „Apnuoginti pusryčiai“ (The Naked Lunch, 1959) dar labiau išgarsino „pogrindžio“ rašytoją ir Amerikos cenzūros buvo tiesiog uždraustas.

Fantastinė-mitologinė Nova’os trilogija, „Minkštinimo mašina“ (The Soft Machine, 1961), „Bilietas, kuris sprogo“ (The Ticket That Exploded, 1962) ir „Nova ekspresas““ (Nova Express, 1964) turbūt geriausiai atspindi autoriaus literatūrinius eksperimentus.

Burroughs’o kūryba neapsiedavo be grotesko, William'as buvo puikus skaitovas ir satyrikas, išleistas ne vienas jo garso kompaktinis diskas. William’o Burroughs’o rašymo stilius, ypač jo „žodinio koliažo“ technika cut-up atgaivino ne vieną šių dienų menininką.

William Burroughs „atrado“ cut-up^*) techniką 1959 metais, viešėdamas Paryžiuje pas savo draugą dailininką Brion'ą Gysin'ą^**). Pamatęs nuajausius Brian'o tapybos-koliažo eksperimentus, William'as nuščiuvo, - kaip tai panašu į jo sugretinimo metodą, išvystytą romane „Apnuoginti pusryčiai" (The Naked Lunch, 1959).

William'as taip pat pažymi, kad panašių literatūrinių eksperimentų gausu Gertrud’os Stein, T.S. Eliot’o, bei John Dos Passos^***) kūryboje.

Nuo 1960, iš dalies siekiant supažindinti skaitytoją su naujuoju stiliumi, Burroughs pradėjo publikuoti cut-up eksperimentus sukurtus bendrai su draugais Brion’u Gysin'u, bitniku poetu Gregory'iu Corso ir kitais. Galiausiai, ilgus metus rengtoje knygoje "Trečioji sąmonė" (The Third Mind, 1978) buvo surinkta cut-ups kolekcija kartu su manifestu, atspindinti metodo istoriją bei jo reikšmę autoriams Burroughs'ui ir Gysin'ui.

Cut-up - tai “mechaninis” sugretinimo metodas. William Burroughs tiesiogine to žodžio prasme iškerpa savo ar kitų autorių prozos gabalėlius ir modeliuoja juos, ieškodamas naujų kombinacijų, o neretai sudėliodamas iškarpas atsitiktine tvarka.

Ši rašytinio koliažo technika vystėsi ir buvo naudojama kitose išraiškos srityse. Burroughs’as aprašo garso juostos kombinacijas ir pakartotinus filmo montažus, bei mišrios medijos derinius (garso juostų montažo derinimas su video, filmų su tikrais įvykiais ir pan.). Iš tiesų tai amerikiečių kompozitorius, minimalizmo pradininkas Terry Rilley supažindino savo tautietį su garso juostų “kilpomis”, kai jiedu atsitiktinai susipažino gyvendami Paryžiaus Beat motelyje. Riley’io garso fragmentų pakartojimas, sukeitimas vietomis buvo kaip tik tai, kas sukosi Bill’o galvoje.

Burroughs sėkmingai išbandė cut-up metodą ir kino mene, bendradarbiaudamas su anglų režisieriumi Antony Balch'u filmuose "Bokštai atveria ugnį" (Towers Open Fire), "Montažai" (Cut-Ups) ir "Bilas ir Tonis" (Bill and Tony).

Eksperimentuodamas su nauja technika, William Burroughs išsamiau suformavo cut- up teoriją, kuri tapo jo "žalingų įpročių pseudomokslo" dalimi. Prie tokių, priklausomą žmogaus natūrą liudijančių įpročių kaip narkotikai, seksas ar buvimas valdžioje William'as priskiria “kalbos, laiko ir erdvės priklausomybę”, - ilgus metus analizuotą fenomeną valdančią žmogiškąsias būtybes.

Narkotikai, seksas ir visos žemiškosios jėgos valdo žmogaus kūną, o "žodžio ir vaizdo" užraktas kausto jo protą, uždaro mus tam tikro suvokimo ir mąstymo ribose, tuo determinuodamas mūsų kiekvieno santykį su aplinka ir visuomene.

Cut-up - tai vienas iš būdų demaskuoti "žodžio ir vaizdo" kontrolę, tokiu būdu išsilaisvinant iš jų, - patirti sąmonės permainą, kuri nutinka tiek teksto autoriui, tiek skaitytojui.
(William Burroughs)

Burroughs'ui, kaip menininkui cut-up yra abstraktus įkvėpimo bei išradimo metodas, o taip pat ir organizavimo būdas, kuris apibrėžia meno darbą, kaip procesą, įmanomą komunikuojant su kitais - tai net nėra tik menininkų nuosavybė. Burroughs'o cut-up tekstai giminingi su vyksmo tapyba (action painting), hepeningais (happening) bei atsitiktine muzika (alietory musics).

Cut-up teorija siejasi ir su kitomis literatūrinio avantgardo priemonėmis, kaip kad struktūralizmas bei dekonstrukcija.

Pats William Burroughs pasakoja apie metodą:
Teksto puslapiai yra karpomi ir dėstomi ieškant naujų žodžių ir vaizdų kombinacijų. Rašydamas paskutinius du savo romanus "Nova Ekspres" (Nova Express) ir "Bilietas, kuris sprogo" (The Ticket That Exploded) aš panaudojau išplėstinį cut-up metodą, kurį pavadinau "įvyniojimo" (fold up) principu. Mano paties ar kieno nors kito teksto lapas sulenkiamas pusiau ir uždedamas ant kito lapo. Taip sukomponuotas tekstas skaitomas - pusė vieno, pusė kito. Toks "lankstinio" metodas atveria galimybę rašyme sukurti "prisiminimų", t.y., praeities scenų pakartojimą, įprastai naudojamą filmuose. Rašytojas gali judėti pirmyn - atgal savo laiko bėgiais. Pavyzdžiui, jai paimsi pirmą puslapį ir "įvyniosi" jį į puslapį 101-ą, - ir šių dviejų lapų derinį pateiksi kaip puslapį dešimtą - skaitytojas dešimtame puslapyje iš tiesų bus perkeltas į ateitį ir tuo pat metu nukeliaus laike atgal į pirmąjį puslapį. Tokiu būdu galima sukurti deja vu fenomeną ( šis metodas be abejonės gerai pažįstamas muzikoje, kur mes keliaujame laike muzikinės temos, leitmotyvo bei variacijų pagalba).

Pasitelkdamas "įvyniojimo" metodą aš redaguoju, išmetu nereikalingą dalį ar sukeičiu vietomis, kaip ir bet kokiu kitu komponavimo būdu. Aš ne kartą esu patyręs tokį dalyką - parašau keletą puslapių tiesioginio pasakojimo teksto, kurie po to yra įlankstomi tarp kitų būsimos knygos lapų - ir mano nuostabai, įsitikinu, kad lankstiniai yra kur kas labiau suprantami bei švaresni negu kad pirminis tekstas. Idealiai aiški pasakojamoji proza gali būti parašyta pasitelkus "įvyniojimo" metodą. Na, o kaip taisyklė, geriausi rezultatai yra pasiekiami kombinuojant lankstymo būdu puslapius, kuriuose lyginamuoju būdu kalbama apie tuos pačius dalykus.

Cut-up metodas pateikia rašytojams koliažo metodą, kurį dailininkai naudoja jau septyniasdešimt metų. O taip pat, tai paplitę kino filmavime bei fotografavime. Iš tiesų visi gatvės gyvenimo fiksavimai kamera yra nenumatomų faktorių išdava, priklausanti nuo praeivių veiksmų, o taip pat - sugretinimo bei perstatymo vietomis, taigi, cut-up. Fotografai pripažįsta, kad labai dažnai geriausi jų darbai yra atsitiktinumai... rašytojai pasakys tą patį. Geriausi rašymo darbai yra sukuriami "taip, kaip šauna į galvą", beveik atsitiktinai. Sąmoningai neišskiriant cut-up metodo tai ir visą rašymą galima laikyti “karpinių” dėstymais (cut-up). Iš tiesų negali “paliepti” spontaniškumui, bet gali sukurti nenumatytą spontaniškumo faktorių, pasitelkęs į pagalbą žirkles.

Metodas iš ties paprastas. Štai vienas būdas jį atlikti. Paimkite lapą, kaip kad ir šį, kurį laikote rankose. Iškirpkite jo vidurį. Gausite paskiras dalis, vieną, antrą, trečią… Dabar pertvarkykite popieriaus juostas sukeisdami pirmą su ketvirtąja, tračią - su antrąja, ar dar kitaip. Ir jau turite naują puslapį. Kartais turinio esmė liks daug maž tokia pat. Kartais - visiškai pasikeis.

Karpyti politikų kalbas - iš tiesų yra įdomus užsiėmimas, - kaip besudėliosite, kiekvieną kart atrasite, kad tie tekstai vis vien kažką išsako ir yra ganėtinai apibrėžti.

Bet paimkite rašytoją ar poetą apie kurį tiesiog svajojate. Jo eilės jūsų skaitytos jau daugelį kartų. Žodžiai prarado prasmę ir gyvybę per tą ilgametį kartojimą. Dabar paimkite poemą ir perspausdinkite atskirus pasažus. Užpildykite puslapį tomis ištraukėlėmis. Po to, sukarpykite puslapį. Išsklaidykite. Jūs turite naują poemą. Tiek poemų, kiek tik patinka. Tiek Shakespeare’o, tiek Rimbaud’o eileraščių kiek tik norite. Tristan Tzara pasakė, “Poezija yra kiekvienam”. Ir už tai Andre Breton išbraukė jį iš poetų sąjūdžio, pavadinęs policininku. Bet, ištarkime tai dar kartą, “Poezija yra kiekvienam.”

Poezija - tai vieta, ir visi turi laisvę karpyti bei dėlioti Rimbaud žodžius, ir atsidurti tokiu būdu Rimbaud’o vietoje.

Cut-ups yra kiekvienam. Bet kas gali tuo užsiimti. Tai eksperimentiška, ta prasme, kad jautiesi galįs kažką atlikti. Čia ir dabar. Ne aptarinėti ar ginčytis dėl ko nors. Graikų filosofai remdamiesi logiką nustatė, kad objektas, dvigubai sunkesnis už kitą, kris dukart greičiau. Jiems tai nereiškė tikrai nustumti du objektus nuo stalo ir stebėti, kaip jie krenta. Shakespeare, Rimbaud - gyvybė yra jų žodžiuose. Iškirpk eilutę - ir tu išgirsi jų balsus.

“Karpiniai” dažnai apsireiškia kaip užkoduoti pranešimai, turintys ypatingą prasmę karpančiajam. Stalo telegrafas? Gal būt. Bent jau tikrai geriau už įprastinį apgailėtiną ryšį su poetu medijos pagalba. Rimbaud'as numatė, kad sulauks kankinančiai blogos pasekėjų poezijos. Sukarpykite Rimbaud žodžius ir įsitikinsite, kokia gera gali būti poezija, ar net asmeninis apsireiškimas.

Visas rašymas iš tiesų yra cut-ups. Žodžių koliažas, kurį mes skaitome ir girdime pakartotinai. Kas dar? Žirklės atgaivina ir padeda išplėsti temą, varijuoti, suteikia procesui aiškumo. Sklandi klasikinė proza gali būt sukurta vien tik „karpinių“ dėstymu. Žodžiais užpildyto puslapio karpymas ir pertvarkymas įveda naują matą rašyme, leisdamas autoriui rikiuoti vaizdinius sinematiniu būdu. Žirklės perkelia pojūčius, iš užuodžiamų vaizdinių į garsų reginius, į garso garsą, į kinestetiką. To paties siekė ir Rimbaud su savo „balsių spalvomis“. Ir jo „sistemiškas pojūčių supainiojimas“. Kaip ir meskalino haliucinacijos: regėti spalvas, paragauti garsus, pakvėpinti formas.

Cut-up be abejonės gali būti pritaikytas ne tik rašyme, bet ir daugelyje kitų sričių.

Daktaras Neumann'as savo „Žaidimų ir išskaičiuotų veiksmų teorijoje” pritaiko cut-up metodą žaidimo bei karinei strategijai: „tarkime, kad atsitiko blogiausia, - veikite atsižvelgdami į tai“. Jei jūsų strategija bus iš dalies paremta nenumatyto veiksmo faktoriumi, tai jūsų oponentas neįgaus pranašumo net ir išsiaiškinęs jūsų strategiją, nes negalės sužinoti paties veiksmo.

Cut-up metodas gali būt panaudotas vystant ir tobulinant mokslo žinias. Kiek išradimų buvo padaryta atsitiktinumo dėka? O atsitiktinumo neįmanoma išgauti nustatyta tvarka.

Cut-up gali suteikti naują matą kino menui. Sumontuokite lošimo sceną su tūkstančiais visų laikų lošimo scenų. Sukeiskite vietomis. Iškirpkite pasaulio gatves. Sukarpykite ir permainykite filmų vaizdą ir garsą.

Nėra reikalo paklūsti antrarūšiui produktui, kai gali turėti geriausią. O geriausias yra kiekvienam. Poezija yra kiekvienam.

Parengė ir iš anglų kalbos vertė Lukas Vangelis  

---

^*) cut up (angl.) - pažodžiui reiškia „sukarpyti“, „sutraukyti į dalis“, „sukapoti“

^**) Brajonas Gaisinas (Brion Gysin, 1916-1986) – anglų kilmės dailininkas siurrealistas, rašytojas, performansų atlikėjas, eksperimentinių prietaisų gamintojas, V. Berouzo draugas, pradėjęs naudoti cut-up (T. Tzaros įvestą 3-me dešimtm.) techniką. Tačiau didžiausias pastangas skyrė kaligrafiniams darbams įkvėptiems japonų kursyviniais „žolių“ ir arabų rašmenimis. Į Paryžių persikėlė 1934 m. Žinomas ir kaip „sapnų mašinos“ (eektrofono pagrindu sukurto stroboskopinio prietaiso, mirgančio maždaug 20,8 Hz dažniu) išradėjas. Jis sukurdavo vizualią stimuliaciją paveikdamas smegenų alfa-ritmus. Skirtas meno kūrinių „žiūrėjimui“ užsimerkus. Yra kelių knygų autorius.

^***) Džonas Dos Pasosas (John Roderigo Dos Passos, 1896-1970) – portugalų kilmės amerikiečių rašytojas, žinomiausias trilogija „JAV trilogija“ („42-oji lygiagretė“, 1930; „1919-ieji“, 1932 ir „Dideli pinigai“, 1936), kurioje parodė pirmųjų dešimtmečių JAV. Trilogijoje panaudoja eksperimentinę techniką – laikraščių iškarpas, biografijų ir autobiografijos faktus, įsivaizduojamą realizmą... Iš Madeiros į JAV atsikėlė 1830 m. Jaunystėje aikėsi kairiųjų pažiūrų, TSRS aiškinosi komunizmą, tačiau nuo komunizmo atšalo aplankęs Ispaniją pilietinio karo metu. Antroji jo trilogija vadinosi „Kolumbijos apskritis“ (1939-49). Parašė ir daugiau knygų.

Tylos kalba
Prerafaelitai
Dendis ir dendizmas
Ignalinos krašto legenda
Susitikimai BLITZ klube
Dailininkai: Algis Lankelis
Andy Warhol: portretas su datomis
Priešskausmis: futurizmo manifestas
Keliautojo autostopu gidas po galaktiką
Carlos Santana: Meilė, atsidavimas ir išlikimas
Psichodelinės eros atspindžiai: Amerikos pionieriai
Paul Gauguin - pirmykštės idilės ieškotojas
Beat kartos tėvas susitinka roko karalaitį
Prancūzų impresionistas Paul Cezanne
Menininko ir jo kūrinių klajonės
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Jim Morrison, Amerikos poetas
Dailė fiziko akimis
Naujoji banga
Fantastikos skiltis
L. Vangelio poezija
Išmagnetintojas
Vartiklis