Naujoji banga  

Kiekviena gera laiko mašina privalėtų turėti savo sistemoje garso įrangą ir, tikriausiai pačiu tikriausiu transporteriu būtų klavišinis sintezatorius. Su šio instrumento (arba taip vadinamo skambesio) įsigalėjimu siejasi viena radikaliausių muzikinių revoliucijų, plačiau įsiliepsnojusi maždaug nuo 1980-ųjų ir gavus bendrą pavadinimą – naujoji banga.

Terminas new wave dažniausiai priimamas labai plačia prasme, po savo stogu apjungiantis nemažai tuomet besivystančių muzikinių stilių: new romantics, electro pop, goth, ska, white reggae ir kitus, pakankamai skirtingus žanrus. Visus juos apjungė panašios idėjos ir ištakos, siekiančios tiek pankų sukilimus, tiek banalios disko muzikos įsiviešpatavimą (kas vyko beveik tuo pat istoriniu laikotarpiu!). Nauja mąstysena prasidėjo lyg kažkur per vidurį – atrinkdama tai, kas geriausia buvo išsakyta pankiškos muzikos lozunguose, persvarstant nihilizmą, sušvelninant iššūkius, bet nugriebiant gyvą ekspresiją. O taip pat, iš disko muzikos perimamas nenuilstantis ritmas, praturtinamas sinkopėmis ir išradingiausiomis bosinėmis partijomis bei elektroniniais efektais. Žinoma, ne viskas taip paprasta ir tuomet niekas tiesiogiai nesugalvojo minėtos „formulės“ - naujosios bangos muzika vystėsi drąsiuose eksperimentuose, kuriuos panašiu metu pradėjo įvairiausios muzikinės grupės Didžiojoje Britanijoje bei JAV.

Dauguma grupių buvo vienaip ar kitaip dalyvavę pank scenoje ir dabar vystėsi toliau, tobulindamos skambesį, bet neprarasdamos sveikos satyros, o kartais... prarasdamos ir pereidamos tikrą pop metamorfozę. Tačiau svarbu, kad bendras muzikantų požiūris tapo labiau futuristinis nei nihilistinis, taip pat buvo atsižadėta brutalaus santykio su aplinkiniu pasauliu. Gal būt čia pradėjo atgyti dainingi ekologijos, aplinkos bei gyvybės apsaugos manifestai, taip skambiai pražydę būtent devinto dešimtmečio populiarioje kultūroje.

Kaip žinia ir pačioje pankų kultūroje 1980-aisiais užgimė netikėta nauja apraiška, vadinama straight edge arba žymima trijų raidžių ženklu sXe, deklaruojanti susilaikymą nuo alkoholio, cigarečių ir atsitiktinių seksualinių santykių. Tokia buvo savotiška reakcija prieš hedonizmą ir savidestrukciją, kas buvo lyg ir neatsiejama pank dalis nuo pat 1977-ųjų.

Viena ankstyvųjų naujosios bangos atšakų vadinosi post punk, įtraukianti gal rupesnio skambesio, griežtesnio bei išradingesnio pobūdžio muzikantus kaip kad grupę XTC, dainininką ir prodiuserį Nick Lowe*) ar klavišininką Gary Numan. Tuo tarpu elektro-populiarioji banga reiškė kur kas "švelnesnę ausiai" aranžuotę ir suprantamesnes dainas. Tačiau žvelgiant iš šiandieninės dienos – dauguma net ir „lengvesnio“ žanro grupių buvo netikėtai novatoriškomis.

Išradingumas, nuoširdus naujumo siekis aiškiai buvo privalomas bet kuriam artistui 1980-aisiais.
Besibaigiant 1981-iesiams tapo aišku - "sintezatorinis" sprogimas nesustabdomas. Tuo pačiu išryškėjo, kad naujosios bangos skambesio istorija siekia kur kas senesnius laikus, pradedant maždaug 1974-ais. Tuomet pasirodė išradingos Vokiečių grupės, kuklaus dueto Kraftwerk Toyah plokštelė Autobahn. Pradėję nuo pakankamai sudėtingos, neretai disharmoniškos elektroninės muzikos, grupė darėsi vis labiau ritmiška ir netikėtai numatė naujosios populiarios muzikos ritminį standartą. Jau 1977-aisiais, kaip tik gyvendamas Berlyne, David Bowie buvo apžavėtas Kraftwerk'ų muzikavimu ir kartu su Brian Eno'u jie įrašė nemažai kūrinių, įtakotų tuomet dar mažokai žinomos vokiečių grupės. O 1979-ais metais pasirodęs Kraftwerk albumas Man Machine šovė tiesiai į hit paradus,didžiam pačios grupės, dabar jau kvarteto, nustebimui.

Kraftwerk dainavo "mes esame robotai", ironiškai išpranašaudami elektronikos įsigalėjimą ir savotiško "muzikinio atšalimo" – sintetiško skambesio pavojų. Tačiau ankstyvajame naujosios bangos laikotarpyje nuoširdumas, lyrizmas ar geras humoras labai pagelbėdavo. O gal būt ir tai, kad esmė vis dar buvo ne pačiam sintezatoriuje, bet kūryboje, galimybėje šviežiai panaudoti įvairių žanrų elementus.

Naujajai bangai buvo svarbi, turbūt jokiu instrumentu ar skambesiu neapibrėžiama "stiliaus kalba". Artistiškumas tapo ypač reikšmingu įsigalėjus vaizdo klipams. Kažkoks naujumas tiesiog stebuklingai išskyrė "bangos" grupes, tai galėjo būt, pavyzdžiui guvus trijo Police - ne iš tolo negrojanti sintezatoriais, bet išvien su Sting'u tapusi viena esminių devintojo dešimtmečio grupių, nemažai prisidėjusių prie "baltojo" reggae stiliaus formavimo. Panašiai kaip ir kita "gitarinė", amerikietės Chrissie Hynde'ės, Londone suburta grupelė Pretenders, be galo mėgiama, nors, atrodytų skambanti visai nepanašiai, sakykim į duetą Eurythmics. Šalia to, narių gausa pasižymintys kolektyvai Madness ir Specials lyg kvailiodami atgaivino ska stilių, "užsukdami" milijonus klausytojų. Tas ir buvo puiku spalvingais devinto dešimtmečio laikais, kad tiek hit-parade, tiek festivaliuose ar televizijoje sukėsi ypač įvairios, o tuo pačiu savitos grupės ir atlikėjai. Ir, panašiai kaip pank klestėjimo laikais, beveik visi muzikuojantys staiga galėjo išleisti plokštelę.

Pankų judėjimui dar tik prasidedant, išradingos amerikiečių grupės kaip Talking Heads, Television bei Richard Hell And The Voidoids galėjo skambėti ne tik kaip to paties pank roko prototipai, bet puikiai tinkančios pakrikštyti naująją bangą. Kažkas atlikimo manieroje, balse, visam stiliuje darė jas tiesiog nenuspėjamo laikotarpio grupėmis. Ironiška, - išsilaikiusiomis neilgai, tačiau palikusiomis svarbių darbų, kaip kad Television albumas Marquee Moon (1977) - visuotinai pripažintas vienu kertiniu, įtakojant naująją bangą, ir iš tiesų tai plokštelė, galinti skambėti šviežiai bet kuriais metais.Gal šiek tiek tam nusipelno ir tai, kad prodiuseriu buvo minėtasis Brian Eno, vienas eksperimentinės muzikos grynuolių, pradėjusių grupėje Roxy Music, vėliau išvystęs, kartu su Robert Fripp'u (King Crimson) ištisą naują muzikos žanrą – ambient'ą.

Naujosios bangos "išjudinimui" reikšmingi ir kiti jauni novatoriai – sąmoningai komiškos išvaizdos dainų autorius ir atlikėjas Elvis Costello bei stulbinančio šmaikštumo grupė Devo. Keletas amerikiečių studentų pradėjo muzikuoti ir pokštauti, pradžioje menkokai mokėdami groti, užtai puikiu sąmoju pašiepdami sukomercintą gimtąją kultūrą. Gal ir nemanė jie, kad netrukus grupės prodiuseriu taps Brian Eno, entuziastingai padėdamas 1978-ais išleisti debiutinį albumą "Q: Are We Not Man? A:We Are Devo!" – "Kl: Ar mes ne žmonės? Ats: Mes esam Devo!". Grupės šmaikšti pasaulėžiūra sukėsi apie "naują tiesą", kad homo sapiens išgyvena kultūrinę bei genetinę de-evoliuciją. Devo buvo turbūt patys ankstyviausi vaizdo klipų kūrėjai ir viena iš nedaugelio visiškai mėgėjiškų grupių plačiausiai išpopuliarinusi savo 1980-ųjų dainą "Whip It" dėka vidurinio amerikiečio mentalitetą išjuokiančio video klipo, verčiančio kikenti nenustojamai.

Tačiau tai buvo kur kas rimtesnė amerikiečių grupė Blondie, susibūrusi apie žavią blondinę dainininkę Debby Harry, išgarsėjusi Anglijoje ir pripažinta pirmąja naujosios bangos grupe. Iš tiesų Debby įdėjo visą įmanomą sarkazmą į pavadinimą "Blondinė", pavargusi nuo užkabinėjimų gatvėje, neretai palydimu būtent šiuo titulu.

Na o patys išradingiausi "banguojantys" perversmai išpuolė, neabejotinai, patiems anglams. Čia formavosi ryškiausias new wave žanras – naujieji romantikai. Viskas prasidėjo 1980- aisiais, Londono "pogrindžio" klubuose, kaip "Billy'io klube herojams", vėliau pervadintame "Blitz", paliekant II-ojo pasaulinio karo vaizdus ant sienų.

Iš čia atėjo ir terminas new romantics (kurį paleido į pasaulį Richard James Burgess, grupės Spandau Ballet prodiuseris). Šiame pavadinime, neabejotinai primenančiam literatūros sąjūdį neo romantizmą, sutilpo ne tik fantasmagoriški spalvingi kostiumai, ryškios "pokario" stiliaus šukuosenos, tiek pat ryškūs makijažai bet ir futuristinė kosminė tematika, neramios dainos apie susvetimėjimą ir gėrio bei meilės ilgesį.

Pats sintezatorinis pulsavimas jau dvelkė "kosmine" novacija ir ypač dėrėjo prie mokslinės fantastikos išpuoselėtų filosofavimų bei kostiumų, kas iš dalies atgaivino ir pratęsė aštunto dešimtmečio pradžios glam rock'ą su "žvaigždžių žmogumi" Ziggy Stardust'u priešakyje. Adam Ant

Dygstančios lyg grybai grupės ieškojo savitumo. Adam And The Ants, atsiskyrusi nuo chaotiškos pank scenos, apsirėdė piratų-husarų kostiumais, išsidažė veidus indėniškom karo juostom ir apstulbino visus tiek pat išradinga ir ekspresyvia muzika. Kings Of The Wild Frontier (1980) bei Prince Charming (1981) - du sėkmingi albumai iš eilės padėjo įkelti jauną grupelę į Britanijos šlovės viršūnę. Grupės siela ir balsas Adam Ant, išeivis iš meno koledžo, tapo ir vienu iš siužetinių vaizdo klipų pradininkų.

Netrukus žurnalistai pasigavo sėkmingą naują "romantikų" etiketę ir puolė lipdyti beveik kiekvienam naujam artistui, kuris vien laku supurškė plaukus. Tačiau laimei, daugumos atlikėjų, net ir "vienos dainos genijų" lygis nenuvylė. Tarytum radijo eterį būtų užvaldžius neo romantinė dvasia, įkvėpusi kūrybai, be to atgaivinusi tokias geras tendencijas, kaip tikrų jausmų siekį, tyrumą bei atsidavimą. Taip pat buvo pradėtos puoselėti lyčių, rasių lygybės ir žmogaus laisvės nuotaikos iki tol neregėtu mastu.

Iš Britanijos, nematomais laivais pajudėjo romantiški karžygiai link Amerikos, taipogi, ritmiška muzika atgaivindami ir Europą. Iškiliausios anglų grupės tapo visuotinai mėgiamos abejuose Atlanto pusėse, tai – melodingieji, kartais melancholiški Duran Duran, Ultravox, Orchestral Maneuvres In The Dark, Human League, Thompson Twins, Eurythmics su naujos bangos moters etalonu Annie Lennox, taip pat dainininkė Toyah, Kim Wilde, mieli ir keistoki Kaja Goo Goo su dainininku Limalh'iu, Frankie Goes To Hollywood, masyvaus skambesio Simple Minds, klasiką bei retro gaivinantys Classix Nouveaux ir Taco, talentingi dainininkai Nik Kershaw bei Howard Jones. Grupės, kurios dainininkas keldavo diskusijas vaikinas čia ar mergina - Culture Club– daina "Karma Chamelion" pasiekė ir daugelio Lietuvos moksleivių ausis bei šokių sales (dažniausiai buvusias tiesiog mokyklose). Lygiai taip pat svaigino ir kito naujojo romantiko F.R. David'o dainelė "Words" – abi pasirodžiusios 1983-aisiais. Tais pat metais Lenkijos radijas neabejotinai pamilo dainininko Gazebo melodingąją "I Like Chopin". O pagrindinė Varšuvos radijo stotis tuomet buvo svarbiu "langu į pasaulį" Lietuvos klausytojams, jei ir nesupratusiems kalbos, tai pažinusiems muziką. Naujasis skambesys sudrebino ir įkvėpė gausybę muzikantų pačioje Lenkijoje, kurioje pasigirdo puikios originalių naujos bangos grupių dainos, o ir Lietuvoje keli moksleiviai 1983-ais susibūrė į grupelę "Foje"...

Tuo tarpu naujieji romantikai galėjo ne taip jau gyvybingai išsilaikyti savame Vakarų pasaulyje, kai nemažai kritikų bei šou biznio bosų juos laikė vienadieniu mados kaprizu. Lyg išsigelbėjimui, 1981-ųjų vasarą televizijos eteryje debiutavo naujas kanalas MTV – muzika 24 valandas per parą buvo nesuvokiamu reiškiniu ir begaline drąsa. Jauna kompanija, atvira naujovėms mielai pasitiko visą legioną "bangos" grupių, o naujieji romantikai, kaip taisyklė, buvo sukūrę vaizdingiausius, spalvingiausius ir stilingiausius dainų klipus. Be to,daugiausiai tai buvo pradedančios grupelės ir jų kūrinių autorines teises galima buvo nebrangiai supirkti. Pirmąja kanalu transliuota daina tapo grupės Buggles pranašiška ironiška kompozicija "Video Killed The Radio Star" - "Video nužudė radijo žvaigždę". O toliau – muzika sukosi nesustabdomai... ir po šiai dienai, jei nepataikysit ant begalinių reklaminių pertraukų.

Galiausiai, naujųjų romantikų įtaka tiesiog išsisklaidė kibirkštimis per visą muzikinę bei populiarią kultūrą ir judėjimas tarytum ištirpo. Tačiau įliejo naujo kraujo savo "idealams" – David Bowie 1983-ais išleido stulbinančiai sėkmingą albumą Let's Dance, kurio skambesys aiškiai "bangavo", atsikūrusi Roxy Music ne tik tapo pilnaverte "jauna grupe" iš vien su nesenstančiu Brian Ferry'iu, bet įrašė vieną geriausių albumų visoje roko istorijoje Avalon (1983), galinčiu būti ir naujųjų romantikų skambesio kanonu. Ypač žaviai transformavosi į naujosios bangos sceną dar vienas, tuomet jau antrą dešimtmetį skaičiuojantis kvartetas Queen, sukrėtęs radijo stotis kruopščiai parengtu dinamišku albumu Works (1984).

Naujos muzikinės srovės neužgožė, bet įkvėpė nemažai patyrusių muzikantų bei autorių, ir kai kada jiems pavykdavo ne tik atgaivinti savo skambesį, bet ir patekti į hit paradą. Visą devintąjį dešimtmetį išliko populiariu trio Genesis. Anksčiau pasižymėjusi kaip įmantri meniško roko grupė, visiškai pasikeitusi tačiau nepraradusi puikių melodijų ir skambesio tikrumo ji išleido puikius albumus Duke (1980), Abacab (1981), be pavadinimo, tiesiog Genesis (1983) bei Invisible Touch (1986). Tam laikui kuklus grupės būgnininkas Phil Collins virto dainininku, solo artistu, nepamirštamų dainų autoriumi bei pasauline žvaigžde.

Eurythmics Dar vienas gražus atgimimas išpuolė grupei Yes, kuri atsikūrė, pasak visų dalyvių -"tik per plauką to galėjo neįvykt" būdu, įrašė neatpažįstamo (pagal savo ankstesnius laikus) skambesio plokštelę 90125 (1983) - bet tai buvo ne tik ta pati stipri grupė Yes, bet dar ir siūlanti naujai bangai pažangiausias garso naujoves, įkvėpianti visapusišku meistriškumu. Daina "Owner Of The Lonely Heart" 1984-ųjų pradžioje šovė į Britanijos populiariausiųjų dešimtuką, o šito devintame dešimtmetyje Yes nariai ir sapnuoti negalėjo, visad žinomi, kaip sudėtingiausiai grojantys muzikantai.

Be naujosios bangos būtų neįmanomi ir Michael Jackson'o vaizdo klipai, multi milijoniniam albumui Thriller (1982), be kurio neįsivaizduojama Amerikos devintojo dešimtmečio populiarioji kultūra.Vėliau pats Scorcese režisavo Jackson'o vaizdo klipą dainai Bad iš albumo Bad (1987), kuri, beje gali nustebinti savo didaktika ir geromis intencijomis.Tuo pat metu, naujoji banga iškėlė dar vieną tamsaus gymio žvaigždę vardu Prince, kurio muzika buvo daug tikresnė ir ekspresyvesnė. Taip pat, lyginant su Michael Jackson'u, Prince buvo piešiamas, kaip "blogiukas", pernelyg seksualiai provokuojantis (tuomet nieks nenumanė, kokie skandalai ateity lydės vadinamąjį rock'n'roll'o karalių Michael'ą).Tuo tarpu Prince išleido ne tik puikią plokštelę Purple Rain (1984), bet nusifilmavo to pat pavadinimo filme, iš dalies autobiografiškame, dramoje, kur taip netikėtai atsiskleidė skaudžios šeimos konfliktų, meilės, egoizmo, tikrų gyvenimo vertybių temos, pasirodė nelaukta ir graži pagrindinio herojaus ir paties dainininko jautrioji pusė, tikra Prince'o muzikinė siela."Purpurinis lietus" – albumas, filmas ir daina tuo pat metu laikėsi JAV populiariausiųjų dešimtukų viršūnėje, o tokie trys "Nr.1" vienu metu buvo išpuolė tik grupei The Beatles.

Vaizdas ir muzika devintame dešimtmetyje tiesiog susigiminiavo, kiekvienas video klipas jau buvo trumpu filmuku.Tokie naujosios bangos moteriškieji balsai, kaip Madonna bei Cindy Lauper tapo ir įvaizdžio etalonais bei madų propaguotojais. Tačiau svarbu paminėti, kad šios dainininkės, nors ir su savo muzikantų, prodiuserių pagalba, bet pačios rašė muziką. Vėlesniais laikais, nepakankamai įvertinta (lyginant su Madonna), lyriškesnė žavioji Cindy Lauper 1984-ais išleido į šviesą nenusakomo jausmingumo dainą "Time After Time", kurios grožį pastebėjo net pats džiazo korifėjus triūbininkas Miles Davis, savo koncertuose pradėjęs groti šios dainos "koverį", papildytą improvizacijomis. Visad atsinaujinantis Miles Davis devintame dešimtmetyje tiesiog atgimė.

Apie 1984-85-uosius išpuolė visų įdomiausių naujosios bangos pasiekimų kulminacija. Į šviesą iškilo visai nauja kultūra, kuri turėjo iš ties gerų romantinių grožybių - nuoširdų žavesį pažanga, pajėgia paversti pasaulį geresniu. Vaizdo kameros ir magnetofonai, skeitbordai, plačios kelnės ir kedai, fluorascentinės spalvos (tačiau jokių mobilų telefonų ir laiškai vis dar rašomi ranka). Buvo gerokai perkratytos asmeninės bei pasaulinės vertybės - su nihilistiškų, roko destruktyvaus herojų pasitraukimu į šalį, nauji spalvingi ritmai skleidė daugiau vilčių. Tapo madinga pasirūpinti savo bei draugų sveikata, geru elgesiu, kas netrukus įgavo ir kraštutines formas – gimnastikos salių bei aerobikos kultą. Bene ryškiausiai tai tapo apdainuota Olyvia Newton-John pranašiškame single "Fiziškas" iš to paties pavadinimo albumo Physical (1981), išsilaikiusio JAV hit parado pirmoje vietoje dešimtį savaičių.

Tačiau tikras rūpestis iš tiesų pasireiškė visuotinai. Muzikos jėga pradėjo rodyti save, kai pasitinkant 1984-uosius ryškiausios Britanijos žvaigždės susirinkę kartu įrašė jaudinantį singlą „Do They Know It's Christmas? “ – „Ar jei žino, kad tai Kalėdos?“, skirtą pagelbėti Etiopijos badaujantiems vaikams. Šią akciją inspiravo grupės Boomtown Rats dainininkas Bob Geldof bei Midge Ure iš grupės Ultravox. Geras pavyzdys buvo labai sėkmingai pakartotas amerikiečių žvaigždžių iniciatyva pagelbėti Afrikai. Daina „We Are The World“ - „Mes esam pasaulis“, kurią parašė Michael Jackson'as su Lionel Richie'iu, gavosi tokia skambi, kad aidi iki šiol, primenanti, kaip rimtai ir toli gali nueiti populiarioji muzika ir kokį gėrio užtaisą skleisti. Daina buvo išleista ir kaip projekto USA for Africa (1985) dalis. Galiausiai, altruistiški siekiai išsivystė į neregėto mąsto renginį, „Live Aid“ - koncertą, skirtą pagelbėti Afrikos (daugiausia Etiopijos) badaujantiems, kurių gausa bei tragiškos mirtys sukrėtė paprastos Londono pankų grupės narį Bob Geldof'ą. Iš kažin kur atsiradusia nenuilstama energija ir savo sunkiu organizaciniu darbu Bob Geldof su vis gausėjančių bendraminčių būriu surengė didžiausią koncertą viso pasaulio istorijoje. 1985-ųjų liepos 13-tą dieną, transliuojamą iš dviejų kontinentų, Londono Wembley'io bei Niujorko J.F. Kennedy'žio stadiono, daugybę valandų trunkantį reginį galėjo stebėti arti dviejų milijonų žiūrovų. Pasirodymuose dalyvavo ryškiausios to meto ir nemažai legendinių roko žvaigždžių, kaip Paul McCartney, Elton John, Tina Turner, Eric Clapton, Daryl Hall and John Oates, The Who ar U 2. Buvo pakviesti ir keletas Woodstock'o festivalio dalyvių - Crosby, Stills And Nash bei Joan Baez, kuri Londono stadione pratarė: „Matau, jūs surengėte čia savąjį Woodstock'ą“. Ir sulyginimas turi prasmę, pamąsčius, kaip pacifistiškoji dvasia prasitęsia ir atgimsta per muziką bei gerą valią.

Tai įvyko ir 2005 liepos 2-ąją, tas pat Bob Geldof ir daug senųjų nepamainomų dalyvių susirinko į dar masyvesnę koncertų seriją „Live 8“ vienu metu vykstančių daugelyje miestų, dabar įtraukiant ir Maskvą, 1985-ais neįsivaizduojamą tokiame renginyje. Tema, deja, ta pati - vis badaujanti Afrika. Statistika šiurpi - kas tris sekundes pasaulyje nuo bado miršta vaikas.

Kad politikai ir pinigų skirstytojai galėtų tiek nuveikti, kiek šie muzikantai, senai tapę tikrais visuomenės veikėjais.Galima drąsiai teigti, kad geriausia iš naujosios bangos nepamirštama ir netgi naujai vertinama. Tai patvirtina ir faktas, kad renginio „Live 8“ koncertuose Berlyne bei Romoje garbingiausiomis grupėmis buvo laikomos dvi žymiosios „romantikės“ Roxy Music bei Duran Duran.

Tekstas: Lukas Devita    


*) Nikas Lou (Nicholas Drain Lowe, g. 1949 m.) – britų daininkas ir boso gitaros muzikantas, iškili britų pub-roko ir naujosios bangos figūra. Žinomiausias kompozicijas parašė būdamas „Brinsley Schwarz“ grupėje, pvz., „(What’s So Funny 'Bout) Peace, Love, and Understanding“ ar „Cruel to Be Kind“. 1975 m. perėjo į grupę „Rockpile“, o naujajai bangai ėmus slipti, 9-o dešimtm. pradžioje perėjo prie labiau tradicinės muzikos. Jo paskutinių metų solo kūryboje dominuoja baladės su kantri, soul, ritmenbliuzo, amerikietiško rutsroko motyvais.


Susitikimai BLITZ klube
Pastabos apie kūrybiškumą
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Burroughs'o Cut-Up technika
Jim Morrison, Amerikos poetas
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Peržvelgiant lietuviškąją PANK erą
Auksinis balsas arba gimus Kambodžoje
Sadomazochizmas „Užsispyrėlės sutramdyme“
Daina gyvenime: David Bowie ir "Space Oddity"
Psichodelinės eros atspinžiai, indiškos spalvos ir angliški vakarėliai
Beat kartos tėvas susitinka roko karalaitį
Sadistiniai Hičkoko potraukiai blondinėms
SUN RA: atviro kosmoso muzika
Caritas Romana pateikimas mene
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
A. Warhol - nuobodulio karalius
Rock poetika: Jimi Hendrix
Pranašiškas Aldous Huxley
Aklieji vargonų virtuozai
Velso atominė bomba
Odisėjas visapusiškas
Fantastikos skiltis
Meno skiltis
Vartiklis