Bendra kosmoso ir rock'n'roll'o istorija (II)
Rock poetika: Jimi Hendrix

1 dalis: Kosmosas ir muzika      3 dalis: Ziggy Stardust     

„Kai meilės jėga nugalės meilę jėgai,
pasaulis pažins taiką“

                  Jimi Hendrix

Tikriausiai niekam nereikia pristatinėti Jimi Hendrix'o kaip gitaros novatoriaus ir vieno įtakingiausių XX a. antros pusės muzikantų. Tačiau jei dainininkai, autoriai, grupių lyderiai, kaip Bob Dylan'as, Jim Morrison'as ar Marc Bolan'as tapo "savi" ir poezijos lentynoje, kartais net visai atskirai nuo savo muzikinės kūrybos, Hendrix nebuvo laikomas pasižymėjusiu poetu. Nors ir smarkiai išpuoselėjęs ir praplėtęs bliuzo skambesį, Jimi Hendrix liko ištikimas dainos formai, kuri, nepriklausomai nuo stilistinių įmantrybių, suprantama, turi vieną svarbią dalį - tekstą.

Dainos kompozicijos ypatumai įtakoja ne tik temą, bet ypač rašymo pobūdį, žodžių išdėstymą, nutolstant ar priartėjant prie „įprastinio“ eilėraščio. Dainos tekstas visgi yra atskiras žanras, anglų kalboje apibūdinamas terminu lyrics ir tarytum "neskamba" vien matomas popieriuje, ar šiandieniniame kompiuterio ekrane. Dažniausiai susidomėjimas juo yra antrinis žingsnis gavus prieš tai muzikinį poveikį ar intrigą, vėliau siekiant išsiaiškinti „nenugirstą galą“, sakykim dainoje anglų kalba, kurios gali gerai ir nesuprasti (nors galima nesuprasti dainų ir gimtąją kalba, bet tai jau kita istorija).

Pamenu laikus, kai dainų tekstai buvo ranka perrašomi nuo plokštelių vokų į sąsiuvinius, ir tai nebuvo neva mergaitišku užsiėmimu ar kultinio gerbėjo aktu, o galėjo būt visai ir ne poetiško bernioko laisvalaikiu, kol vyksta muzikos įrašas iš plokštelės į magnetofono juostelę. Pažinusių šį užsiėmimą tikriausiai nestebintų, kad dainose išsakyta patirtis ar išmintis gali tapti nesąmoningu kelrodžiu, įtakojančiu pasaulėžiūrą, ar elgesio motyvaciją. Akivaizdu, kaip sėkminga tuomet yra pasirinkti gerą muziką. Turbūt banalu papildomai minėti, kad "neatpažinti", praleisti pro ausis (į smegenis) dainos žodžiai yra spraga ne tik kūrinio, muzikanto bet ir savo asmenybės pažinime.

Nepaprastai gausios interneto duomenų bazės skirtos dainų tekstų paieškai (ir atradimui) visgi leidžia manyt, kad žodžių vertinimas neišblėsta, ir senos dainos žodžiai neužsimiršo sudilus plokštelės vidiniam vokui.

Curandera

Kas skatina dar sykį peržvelgti Jimi Hendrix'o užrašus?

Būsimo gitaristo tėvas prisimena, kad jaunas moksleivis Jimi pradėjo rašyt eilės anksčiau nei muzikuoti, kai dar tik žaisdavo grojantį gitara savo kambaryje nusitvėręs šluotą.

Vėliau, atsidūręs Niujorke, akompanuodamas garsiems dainininkams, Hendrix apibūdinamas kaip išugdęs savitą grojimo manierą, vertinantis bliuzą, soul dainos tradiciją ir Bob Dylaną, ne itin mėgiamą tuometinėje Amerikos juodaodžių terpėje.

Nuo to momento, kai buvęs "britų invazijos" grupės The Animals bosistas, Chas Chandler "atrado" gitaros talentą aprūkusioje Grinvič Vilidž kavinėje, prasideda Jimi Hendrix ryšys su Anglija, šalimi, kurioje, pažodžiui cituojant patį Jimi'į, jam "tai pavyko ".

Londonas pasitiko Jimi Hendrix'ą su šiluma, tolerancija bei žavesiu, padėjo visapusiškai atsiverti, gauti kūrybinį paskatinimą. Vien jau ką reiškė pamatyti savo koncerte to meto įžymybes, kurių vardai svaresni už epitetus, kaip kad Paul McCartney'į ar Eric Clapton'ą, Jimi'io gerbiamą iš toli. Per kelias naktis pasaulis apsivertė aukštyn kojom ir Jimi skambino telefonu namo, pasakodamas, kaip tuoj eis groti svarbiausioje Anglijos TV muzikinėje laidoje "Ready Steady Go".

Greitis, įkarštis,skubotumas ar susierzinimas tapo būdingi visai tolimesnei Jimi Hendrix grupės, taikliai pavadintos Patirtimi - Experience, istorijai. Kaip ir įtampa, stimuliacija ar nuovargis, galiausiai nualinęs visus tris gabius Jimi Hendrix Experience muzikantus. Gal tai iš dalies atsispindi Hendrix'o ankstyvajame dainų rašyme,savotiškai minimalistiniam požiūryje į dainos tekstinę išraišką. Grupės pradžioje niekas nenorėjo dainuoti, bet bičiuliai ypač grupės bosistas Noel Redding pastūmėjo Jimi Hendrix'ą šiam vaidmeniui, jausdamas, kad žemas, sodrus ir kartu mielas Jimi'io balsas puikiai derėtų šalia jo gitaros griausmingo ir tuo pat švelnaus skambesio. Pradžioje Hedrix specialiai pagarsindavo gitarą, kad užgožti savo balsą, bet palaipsniui įsidrąsino.

Tad ir dainų tekstai išpuolė Jimi Hendrix'ui, kas buvo tikriausiai natūralu, "bliuziška" dainuojant tapti ne tik muzikos, bet ir žodžių autoriumi, ypač žodžių, - šios intymesnes, arčiau lūpų esančios dalies, - nes muzikoje bosisto Noel Redding'o bei būgnininko Mitch Mitchell'o dalyvavimas buvo labai aktyvus, kartais pilnai įtakojantis galutinį dainos skambesį, kaip kad dera tikroje grupėje.

Jimi Hendrix dainų pasakojimai debiutiniame albume "Ar esi patyręs" (Are You Experienced, 1967) rodos, iš esmes seka artimos Hendrix'ui bliuzinės muzikos tradicija, minint apgaulingas moteris, kaip "Laputė" (Foxy Lady) nesibaigiančias romantines variacijas bei kitus vargus. Visai nereiškia, kad tokiuose paprastuose tekstuose neapsireiškia gero jumoro, linksmų asociacijų, ar kitų "kabliukų", kas tampa bet kokios geros (ar ne taip geros) rock dainos išsigelbėjimu. Toks momentas taikliai emocionaliai perteiktas bliuze "Raudonas namas" (Red House), kur herojus eina link mylimos merginos, matomai raudonų plytų, namo, bet palaipsniui pradeda įtarti kad kažkas netvarkoje, ypač, kai randa duris uždarytas ir užgriuvus nykiam jausmui, kad "vaikelis" jo nebemyli, tampa aišku, kad tikrai, tačiau nušvinta ir papildomas aiškumas, kad "...jos sesuo pamils".

Kur kas labiau išgarsėjusią, ugningą dainą "Fire" taip pat priskirtume meilės temai, bet jos esminė eilutė "leisk man pastovėti šalia tavo ugnies" , kaip pamenama, buvo Jimi'io pasakyta ne kam kitam, o Noel Redding'o mamai, lankantis jų namuose, kambaryje, kur degė židinys.

Anglijos muzikinis gyvenimas "svinguojančiame Londone", o taip pat ir poezija, folklioras, gyvenimo būdas buvo Hendrix'ui savaimine edukacija. Ilgą laiką, nuo 1968-ųjų jis gyveno Londono bute Brook gatvėje, name kuris šiuo metu yra kompozitoriaus Hendelio muziejumi. Tuomet sužinojęs, kad toje pat vietoje prieš 200 metų gyveno klasikas, Jimi net gi nusipirko artimiausioje parduotuve Hendelio plokšteles, tame tarpe "Vandens muziką". Šiame bute jis gyveno su drauge Cathy.

Kita svarbia Jimi'io Britanijos mergina vėliau tapo Monika, kurios Londono bute tragiškai nutrūko Hendrix'o gyvenimas. Šio namo sieną prieš kelis namus papuošė prestižinė Anglijos mėlynoji lentelė (English Heritage), "čia gyveno...", pirmoji skirta rock žvaigždei.

Tačiau dar tikresnės žvaigždės suspindi išlikusiuose Jimi Hendrix'o apmąstymuose, nenuilstamai skambančiuose iš jo dainų ir po šiai dienai. Unikaliai elektrifikuotas gitaros skambesys davė pradžią garso eksperimentams, padėjo nuversti bliuz-roko stiliaus barjerus link avangardo. Pradžioje grupė juokais pristatė savo muziką, galima sakyti, kaip "elektrinę-bažnytinę" (electric church music). O netrukus, akimirksniu atpažįstamas Jimi'io gitaros "braižas" tapo vadinamas tiesiog "kosminiu". Skambesius, kuriuos, kaip teigia gitaristas, jis ištisai girdėdavo giliai viduje ar sapnuose, ryte atbudęs bandydavo kiek įmanoma tiksliau atgaivinti ne visada tobula žemiška garso įranga. Tokia grynoji muzikinė kalba gal būt buvo Jimi Hendrix'ui kasdieniu ilgesiu, o taip pat ir tikėjimu aukštesne, tobulesne tikrove. Žodžiai šiame garsų ir tylos mąstyme galėjo vėliau nurodyti klausytojui kryptį, išgyvenimo temą. Žodžių Hendrix'o dainose visuomet yra ne perdaug, tiek kiek reikia.

Jau pirmojo albumo finaline pjesė "Ar esi patyręs?" galėtų atspindėti drąsų, provokuojantį autoriaus iššūkį įprastinėms kasdienybės sampratoms:

"Jei tik sukaupsi mintis ir ateisi pas mane/ laikysimės rankom susikibę ir stebėsim, kaip saulė pakyla iš jūros dugno/bet pirma, / ar esi patyręs ? / ar kada buvai patyręs ? / Taip, aš buvau / Žinau, žinau, greičiausiai tu cypsi ir verkšlensi, / kad tavo mažytis kiautas neišleidžia tavęs / bet tam vargingam pasaulėlyje, kam gi tu įrodysi, kada esi iš aukso ir negali būt parduotas / Patikėk manim, gal būt negirdi, kaip mus kviečia, bet išgirsi, tik paimk mano ranką / Ar esi patyręs ? / Kalba ne apie svaiginimąsi, apie grožį".

Jimi Hendrix'o dainų rašymas vystėsi tiesiog šuoliais. Nuo triukšmingų trumpų singlų iki vizionistinių pasakojimų, kaip kad ilgasis epas Voodoo Chile. Per tris metus buvo įrašyti ir išleisti keturi albumai, koncertuojant skersai-išilgai išvažinėta Anglija ir Amerika. Nuovargis, išsekimas ar vienatvė buvo palydovais šioje spalvingoje kelionėje, tai ir nestebintų. Bet juos nurungė pašėlęs Hendrix'o būdas, nenusakomai atvira vaizduotė bei jumoras. Šiandien gali nustebinti vos 25-metį viršijusio jaunuolio Hendrix'o sąmoningumas, įžvalga, dvasinė gelmė, visuomenės gyvenimo permanymas, tos miesčioniškos būties, kuri atrodė jam nyki ir suvaržyta. Manyčiau, tai iš dalies pateisintų dažnai minimą Jimi Hendrix'o agresyvumą, kas galėjo būt susierzinimo bei nusivylimo išdava. Vidinės taikos siekis Hendrix'o kūryboje prasklaido menkesnius nežabotus jausmus, nesantaikos ir karo beprasmybė vis labiau atsispindi dainų tekstuose.

Antrasis grupės albumas "Ašis: drąsus, kaip meilė" (Axis: Bold As Love, 1967) paliudija kaip intensyviai ir tikrai drąsiai atsivėrė Hendrix'o poetika.

"Žemė sukas apie savo ašį ir taip keičiasi jos veidas, įsigali naujos civilizacijos, ateina visai naujos eros... taip pat veikia meilė, jei katinas [ t.y. "vaikinas" Hendrix'o tarme] ar mergina įsimyli - tai gali visiškai permainyti jų pasaulį..."

Plokštelė prasideda netikėtu šmaikščiu išpuoliu: imituojamoje radijo laidoje, pokalbiui apie NSO problemą, pristatomas pašnekovas,"savotiškai atrodantis džentelmenas" Paul Corusoe. "Pone, gal pateiktumėte savo nuomonę apie visas nesąmones, susietas su nežinomais kosminiais laivais ar net būtybėmis". Į ką ponas Corusoe atsako Hendrixo balsu, "Ačiū, kaip žinia, jūs negalite patikėti viskuo,ką matote ir girdite,ar ne taip? O kol kas atsiprašau, bet turiu keliauti..." ir čia pasigirsta fantasmagoriškas "gitarinis" skrydis, pranešėjas beišgali tik mikčioti, " Bu, e, be, negaliu tuo patikėti..."

Grakščiai pereinama į sekančią pjesę, kur Jimi vienu šuoliu gali iškilti kažkur į dausas, iš ten žvelgti ir apmąstyti žmonių gyvenimą, lyg matant iš šalies visą planetą:

"Norėčiau tik pakalbėti su jumis, tikrai neskriausti / Norėčiau sužinoti įvairius gyvenimo dalykus šioje žmonių fermoje / Girdėjau, kad kai kurie jūsų turit šeimas, gyvenate narvuose, aukštuose ir šaltuose/Kai kurie ten ir liekate, virstate dulkėmis, sulaukę senatvės/ Ar tai tiesa? Pakalbėkit su manim.

Norėčiau sužinoti apie tai, kas slypi už jūsų proto/Ar matau ten vakuumą, ar tiesiog apakau?/ Rodos ten tik atgarsiai ir liekanos iš senųjų laikų, iš tų "Mylėk pasaulį" ar " Leisk fantazijai lietis laisvai"/ Ar tai tiesa ? Pakalbėkim, pakalbėkim apie tai... "
Jimi Hendrix "Žvelgiant iš dangaus" (Up From The Skies)

Jimi Hendrix, reik manyt, jautėsi atklydusiu iš neaprėpiamo žvaigždžių pasaulio, ar atsiūstu skleisti kosminio atbudimo vėją, o ir tiesiogine prasme Jimi anksti išvydo pasaulį iš dausų, gerai pažino skrydžio pojūtį šokinėdamas parašiutu, tarnaujant armijoje. Bet visom prasmėm Jimi Hendrix'ui nesunku buvo pasijusti iškritusiu iš kito pasaulio, ar sunkiai pritampančiu. Būsimo gitaristo senelė buvo grynakraujė Cherokee indėnė, tėvai – afro-amerikiečiai. Tokiu būdu ir nesąmoningas dingusių civilizacijų, pražuvusių karalysčių ilgesys tikriausiai slypėjo kraujyje. Jimi minėjo, kad klausydavosi vaikystėje senelės indėniškų legendų ir pasakojimų, taip pat ji pasiuvo anūkui tautinius rūbus, bet visi tik juokėsi, kai jais apsirėdęs Jimi nuėjo į mokyklą.

Tačiau išraiškingų drabužių metas atėjo, svaiginantis, spalvingas, taikliai sutapęs su Jimi Hendrix'o kūrybiniu atsiskleidimu. Dainininkas atvirai atstovauja savo autentiką, kaip kad kūrinyje "Jei 6 būtų 9". Jei ir hipiai nusikirptų plaukus, jie požiūriai, tradicijos keistųsi "aš turiu savo pasaulį prieš akis, ir nemanau jūsų mėgdžioti". O suvaržyti konservatyvūs tipai pirštu beda į Jimi Hedrix'ą, tikėdamiesi, kad tokių pažiūrų veikėjai greit užsibaigs, tai "pirmyn, Ponas Biznieriau, tu negali apsirengt kaip aš/ Dainuok Broli, grok, būgnininke..."

Baladė "Smėlio pilys" (Castles Made Of Sand) atspindi kaip plačiai atsivėrė Jimi'io meninė vaizduotė. Pasakojimas suskirstytas epizodais. Įžangoje, "ji" užtrenkia duris "jam" prieš apgirtusias akis, "jis" nusiminęs tik šūktelia, "Ar išprotėjai, kur dingo ta saldi meilė, kuria patyrėme?", tačiau lieka už durų ir "jo ašaros rieda, degindamos žaliąjį sodą". Ir pasigirsta leitmotyvo eilutė, "smėlio pilis, galiausiai, nuskalauja jūra". Toliau, drąsus indėnų berniukas, žaidimuose puoselėjantis svajonę tapti bebaimiu Indėnų Vadu. Daug mėnulių praėjo, kol jo svaja virto brandžiu ketinimu ir štai atėjo naktis prieš pirmąjį tikrą mūšį, kur jis užtrauks karo dainą...bet kažkas pasisuko ne taip. Netikėtas priešų išpuolis įvyko dar prieš aušrą ir jaunuolis žuvo miege, net nepabudęs..."smėlio pilis, galiausiai, nuskalauja jūra". Ir buvo jauna mergina, kurios širdis suveržta nevilties, nes ji buvo suluošinta visam gyvenimui, taip, kad nė žodžio negalėjo pratarti. Ji taip troško, net meldėsi, kad gyvenimas pasibaigtų... Štai ji apsisprendė, privažiavo invalidiniame krėsle prie pat aukšto kranto skardžio, šypteldama savo kojom "daugiau jūs manęs neskaudinsit", Bet staiga, ženklas danguje švystelėjo nematytas, taip apstulbindamas, kad ji pašoko, atsistodama ant kojų ir šūktelėjo, "Pažvelkit, auksu žėrintis laivas lekia mano pusėn!" ..." - Ir jis neturi sustoti, jis privalo judėti... taigi smėlio pilis, nuskalauja jūra, galiausiai".

Antrasis Experience albumas įtraukė ir psichodelinę poetiškai-tapybišką impresiją "Drąsus, kaip meilė" (Bold As Love), kur emocijos išreiškiamos sąryšyje su spalvomis. Archetipiška sunkaus roko kompozicija "Ispanijos pilių magija" (Spanish Castle Magic) pristato vieną iš Hendrix'o transporto priemonių: "Tai toli be galo/ užtruktų pusdienį ten nulėkti/ jei keliaut mano... laumžirgiu" "Tai visai ne Ispanijoj/ Tiesiog geras pavadinimas/ ir tinkamas vėjas(...)"

Šmaikšti dinamiška daina "Palauk iki rytojaus" (Wait Until Tomorrow) pasakoja apie herojų, šalantį auksiniam sodelyje, parėmusi kopėčias prie merginos lango, laukianti, nes "šiąnakt sutarta, kad pabėgsi kartu su manim". Bet pasigirsta atsakymas, "Gal geriau palaukim iki rytojaus". Ir taip kelissyk iš eilės, kol merginos tėvas nušauna pasakotoją iš pasalų.

Bet turbūt įsimintiniausia išliks trumpa baladė, viena iš gražiausių, dažniausiai atliekamų Jimi Hendrix'o dainų "Mažas skraiduolis" (Little Wing),

"Štai, ji eina padebesiais/ išblaškyta mąstysena kiaurai pučiama/drugeliai ir zebrai/ ir pasakų mėnesiena/ - viskas apie ką ji galvoja/ raita ant vėjo/

Kai man būna liūdna/ ji ateina pas mane/su tūkstančiais šypsenų, už kurias nereik mokėti/ viskas šaunu,gera, - sako ji/ imk ką nori iš manęs, ką tik nori/ skrisk polėkų sparneliais"

Trečiasis Jimi Hendrix'o trijulės kūrinys, "Elektrinė šalis-mergelė" (Electric Ladyland, 1968) jau neišsiteko vienoje plokštelėje ir pasirodė dvigubu albumu. Vien tokia apimtis tuo laiku buvo stebinanti naujovė. Leidinys turėjo pritrenkti ir drąsiu viršeliu (įamžinančių nemažą būrį apnuogintų gerbėjų - "elektrifikuojančių" mergelių), kurio cenzūra tuomet nepraleido. Tačiau esminė albumo dalis - tai novatoriška, praturtinto skambesio muzika (įrašų sesijose dalyvavo svečiai iš Britų grupės Traffic, įgroję fleita, elektriniais vargonais ir kt.).

Kertinė pjese tapo epiško ilgio - penkiolikos minučių bliuzas "Voodoo Chile", bei penketos minučių "sugrįžimas" prie temos albumo gale. Savotiškai autobiografinis sielos polėkis, ir bene pirmasis šamanistinių pažiūrų apreiškimas roko kultūroje. Vėliau paslaptingas žodelis voodoo masins ne vieną dainų autorių, taps "burtų" sinonimu, o pagal kilmę, ekių kalba (Vakarų Afrika) reiškiantis globojančią dvasią ar genijų. Chile - atitiktų child -" vaiką" afroamerikiečių bei havajiečių tarme.

"Tąnakt kai gimiau, prisiekiu, mėnuo ugnim nusidažė raudonai" (...)"kalnų liūtai atrado mane, laukiantį/(...) ir pasodino ant erelio sparnų/ Jis nunešė mane į begalybės pakraštį/o kai atskraidino atgal / davė Veneros kerėtojos žiedą (...)"

Toliau galima pagauti šmaikščią šamanistinės patirties astraliniame pasaulyje paralelę su žiniasklaidos įsigalėjimu:

„Mylėsiu tave, be skausmo (atleisk, Viešpatie)/ nes esu už milijonų mylių/ bet tuo pat metu - čia prieš tavo akis, paveikslo rėmuose“ ir pasikartojantis: "nes esu Voodoo Chile“.

„Mano strėlės iš aistrų nulietos/ iš tolimųjų Jupiterio sieros kasyklų/ (Ten, netoli Metano Jūros (...)“

Mėgiamos astrologinės temos įpinamos, jumoristiškai bet ir giliaprasmiškai tuo pat metu. Albumo garsuose ir vizijose nemažai nuojautų, o ypač paskutinioji daina, tos pat „Vudu vaiko“ slight return - „nežymus" tęsinys:

„Štai dabar stoviu, lygus su kalnu/ ir trupinu jį delnais/(...)/ surinksiu daleles ir salą sudarysiu/ išaukštindamas kiekvieną smiltelę /

(...) Jei nesusitiksim daugiau šiame pasaulyje / tai iki pasimatymo sekančiame/ nevėluok / Viešpats mato, esu Vudu vaikas (...)“

Užburtas Jimi Hendrix'o pasakojimo, nesunkiai gali lengvai įžvelgti šamanizmo sąsajas su roko muzikos kūrybos bei atlikimo samprata. Išlieka savotiškas abipusis ryšys, nes muzika šamanų praktikoje turi nenusakomą svarbą - „dainos galia mus veda per šią dykumą“ - gieda Altajaus šamanas-gydytojas. Žodžiai kuria tikrovę ir išreiškia burtininko valią, bet tikriausiai tik tuomet, kai yra išsakyti su nuoširdžia jėga. Piers Vitebsky, knygos „Šamanas" (The Shaman, 1995) autorius, teigia, „kad šamano veikla priklauso nuo jo (jos) gebėjimo pakerėti žiūrovus vaidinimu, kuris turi paveikti tiek publiką, tiek patį šamaną“. Nuotaikos sukūrimui bei pasakojimo perdavimui naudojami įmantriausi drabužiai, paukščių plunksnos, būgnų bei skambučių garsai, muzikiniai efektai ir žinoma poetinė kalba. Rodos, geriau nesumanysi šitai skirdamas idealiam roko atlikėjo paveikslui. O jei kas ir pritapo arčiausiai, visam laikui susiliejo su šamano įvaizdžiu, tai neabejotinai Jimi Hendrix bei Jim Morrison.

Nuoširdus tikėjimas antgamtinėmis jėgomis,lyg savaime suprantamas nežemiškų civilizacijų egzistavimas, jų pasiuntinių apsilankymai, švytinčių objektų (kelis syk net paties Jimi Hendrix'o koncerto metu) ar angelų sapnuose pavidalu susiliejo Jimi Hendrix'o gyvenime su kasdienine žemiška rutina, pasilinksminimais siekiant atsipalaidavimo, ar nuoskaudomis, žvelgiant į žmonių pasaulį aplinkui. Viena socialiai aštriausių, antikarinė daina „Automatas“ (Machine Gun) suskambo Vietnamo karo įkarščio metu, sekančioje plokštelėje, pavadintoje tiesiog „Čigonų grupelė“ (Band Of Gypsies, 1969). Pirmoji grupė Experience jau buvo iširus, Band Of Gypsies gyvavo neilgai ir vienintelė jų plokštelė gavosi neypatinga. Jimi Hendrix kūrė ir įrašinėjo dainas sekančiam sumanymui, gal būt, vėl dvigubai plokštelei, darbiniu pavadinimu „Pirmieji tekančios Saulės spinduliai“ (First Rays Of The New Rising Sun, išleista 1997), kurios pasirodymo savo gyvenime Jimi'iui neteko sulaukti.

Viena iš gražiausių, įsigalėjusių temų Hendrix'o dainose, turbūt pradedant nuo fėjos, kuri vaikšto padebesiais („Mažasis skraiduolis“), - dieviškų globėjų ir vadovų pasirodymai, pamokymai ir bendras aukštesnės būties ilgesys. Dvi, tiek muzikaliai tiek idėjiškai giminingos dainos, „Angelas“ (Angel) ir sąlyginiai vadinama „Patekančios saulės šalis“ (Hey Baby; Land Of The New Rising Sun), pratęsia pasakojimą:

„Ei, iš kur tu atėjai?“/ Nieko sau, ji tik žvilgtelėjo į mane, šypteldama/ mosteldama į kosmoso erdvę/ „Ateinu iš patekančios saulės šalies“/ tuomet tariau, „tai kur gi tu keliauti ketini?“/ ji atsakė, „pasisukinėsiu, skleisdama aplink ramybę/ ir meilės gausybę tau, tau ir tau...“

„Ei, mergaite, norėčiau eit kartu“/ „tikrai norėtum?"/ „o taip,kad ir dabar“

„Ir gal galėčiau bent valandėlei įžengti į pasaulį tavo“/ „taip, tu galėtum“ - ji atsakė/ „eikš paskraidyt kartu“/ „judėsim skersai Jupiterio saulės/ir matysim visus žemiečius kiaurai/ kiekvienam padėt bandysim jau dabar/ tuo aš čia ir užsiimu“

"Tuomet keliaukim, būtinai"

Šitoks, akivaizdžiai nežemiškas kontaktas, magiškas,bet gyvas ir paprastas pokalbis įkvėpia atsiskleidimui. Kaip kiekvienas didelis poetas, Jimi Hendrix ne tik apreiškia savo likimo nuojautas dainų žodžiuose, bet drąsiai išreiškia siekius, žodžiais, lyg įgaunančiais stebuklingą jėgą, jis pakylėja, kad taptų nemirtingu.

Angelas nusileido/vakar iš dangaus/ ir pabuvo užtektina/kad išvaduot mane/

Ir apreiškė man vakar pasakojimą/ apie šviesią meilę/mėnulio ir mėlos jūros gilios

"Tuomet suplasnojo sparnais aukštai virš manęs/tardama, „sugrįšiu aplankyt tavęs rytoj...“

Ir šūktelėjau, / „skrisk, mano mielas angele/ per visą dangų/skrisk mano mielas angele/ rytoj būsiu šalia tavęs“/

Ir tikrai, ji grįžo/ sidabru tviskančių sparnų siluetas vaikiško saulėtekio fone/

Ir mano angelas tarė/ „šiandien atėjo diena ir tau pakylėt“/„imk mano ranką ir būk mano mintimis“/ ir ji kilstelėjo mane aukštai į tolius...

Ir šūktelėjau, / „skrisk, mano mielas angele/ per visą dangų/skrisk mano mielas angele/ rytoj būsiu šalia tavęs“/

1 dalis: Kosmosas ir muzika    3 dalis: Ziggy Stardust     

Tekstas ir vertimai: Lukas Devita    


Išsilaisvinę poetai
Apie ufologiją kine
Pranašiškas Aldous Huxley
Jim Morrison, Amerikos poetas
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Paganini: Kiekvienas turi savo paslaptį
Andy Warhol: portretas su datomis
Keliautojo autostopu gidas po galaktiką
Psichodelinės eros atspinžiai, indiškos spalvos ir grynai angliški vakarėliai
Beat kartos tėvas susitinka roko karalaitį
SUN RA: muzika iš atviro kosmoso
Paul Gauguin ieškojo pirmykštės idilės
Don Campbell. Mozarto muzikos galia
Žiūrovo nuostaba kūrinio suvokimui
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
Aldous Huxley. Suvokimo durys
Į žvaigždes – pas kitus protus
Aklieji vargonų virtuozai
Dendis ir dendizmas
Fantastikos skiltis
Meno skiltis
Vartiklis