Dažniausiai mes pagauname upines plekšnes. Jos pakančios gėlam vandeniui ir niekas nenustemba pagavę plekšnę Kuršių Mariose ar net Nemuno žemupyje. Žiemą plekšnės pasitraukia į jūros gilumą, kur pavasarį neršia. Išneršusios plekšnės patraukia maitintis į priekrantę. Pavasarinės plekšnės, priklausomai nuo oro, pradeda kibti nuo kovo mėnesio iki birželio. Aktyviausias pavasarinis plekšnių kibimas būna apie gegužės mėnesį. Vasarą plekšnės pasitraukia giliau ir vėl grįžta į priekrantę rudenį, atšalus vandeniui. Aktyviausiu kibimo mėnesiu laikomas spalis. Kibimas gali tęstis iki gruodžio ar net gruodžio mėnesį. Rudeninės plekšnės atmitusios, gerokai riebesnės nei būna pavasarį po neršto. Todėl dauguma žvejų labiau mėgsta rudeninę plekšnių žvejybą.

Geriausiai plekšnės kimba ankstyvą rytą ir vėlų vakarą. Daug patyrusių žvejų lieka porai valandų nusileidus saulei. Kelios naktinės plekšnių žvejybos valandos dažnai laimikiu aplenkia visos dienos laimikį.

Be to, plekšnė - smalsi žuvis, šviečiantys žaisliukai ją traukia. Beje, šviečiančiais barškalais domisi ir menkės. „Suveikti” šviesą po vandeniu galima keliais būdais: prie valo kabinant cheminius šviestukus, fluorescencinius karoliukus ir t.t. Kai kuriose žūklės parduotuvėse galima rasti fosforo tepalo, kuriuo patepus blizgę, masalą ar valą, kurį laiką tas daiktas švies žalsva spalva. Tepalo tūbelės užteks ilgam. Be to, nereikės specialiai rišti sistemėles, galima bet kada bet ką patepti ir pabandyti, ar padeda.

Plekšnes aktyviai gaudė nuo Palangos tilto, gaudė nuo abiejų Klaipėdos molų. Gaudė ir marių pabaigoje nuo akmenų. Jas galima gaudyti ir nuo kranto paplūdimiuose, nors ten kimba kiek prasčiau. Žvejybai reikia išrinkti gilesnes vietas. Mėgstamas nuo smėlio sąnašų akmenų saugomas ruožas prie Karklės. Gerose vietose būna gana didelė plekšnių koncentracija.

Daugelio žvejų nuomone yra besotės. Jos mėsėdės. Žvejojimui naudojamos virtos krevetės, įvairių žuvų mėsa. Geriausia mėsa laikomos strimėlės, skumbrės, - tik reikų stengtis imti kuo šviežesnę žuvį – pvz., ką tik sužvejotą kuoją. Plekšnės gana jautrios kvapams, todėl galima paeksperimentuoti su masalo mirkymu į kvapus.

Skrosdami tik pagautą plekšnę pastebėsite, kad jos mėsa skaidri. Tokios plekšnės skonis nepakartojamas. Praėjus kiek laiko plekšnės mėsa pabala, skoninės savybės kiek krenta, bet ne iki tokio lygio, kokią nupirksite supermarkete. Nuvežus šeimai tą pačią dieną pagautą, turėsite puikią kulinarinę šventę.