Meškeriotojo kertelė

 

 

 

Turite kūdrą - užveiskite vijūnų

Dažnai šalia sodybos yra kūdra, natūrali ar iškasta. Reiktų pasirūpinti, kad joje ne vien varlės kurktų. Dažnas joje priveisia auksinių arba sidabrinių karosų, kuriems nereikia labai švaraus, gausiai deguonies turinčio vandens. Jie ir dumble, kūdrai išdžiūvus, kurį laiką gali gyventi. Karpiai - kur kas lepesni ir jiems reikia didesnio tvenkinio. Papildomai juos maitinant bus skanios žuvies.

Tačiau patarčiau neužmiršti ir vijūno, galinčio gyventi visur, net labai dumbliname vandenyje, nes moka kvėpuoti ir ištrauktas ant kranto. Lietuvoje jų šeimai priklauso sližys (šližikas, šmerlė), kirtiklis (akmengriaužė, piktakiukas) ir vijūnas (pyplys, čiplys), kuris taip vadinamas, nes sugautas dažnai cypia (skleidžia garsus panašius į pupsėjimą). Jaunos žuvys labai panašios ir nežinantis sunkiai jas beskiria. Tikslus požymis - ūselių kiekis prie žiočių: 5 poros - vijūnas, 3 - kirtiklis ar sližys.

Sližių ir kirtiklių auginti neverta, nes jie neužauga dideli (10-12 cm,o kirtiklis dar mažesnis). Vijūnas užauga iki 30 cm. Jo šonai plokštoki, rusvai gelsvi, dėmėti. Šonuose ž plati tamsi juosta, abipus jos yra ir siauros juostelės. Pelekai dėmėti, apvaliais kraštais. Galva maža, apatinės žiotys apsuptos ūselių. Akys mažos, gelsvos, žvynai maži. Žuviena pikantiško skonio ir labai vertinama Japonijoje.

Auginti vijūnus nesunku. Jų mailius minta zooplanktonu, o paaugęs - bestuburiais ir detritu - gyvąja ir negyvąja vandens smulkme. Žuvis subręsta per dvejus metus. Tada gali daugintis. Neršia gegužę-liepą, kai vandens temperatūra yra apie 16 laipsnių.

Vijūnas vislus ir padeda iki 150 tūkst. ikrų. Tad veisimu rūpintis nereikia. Žinotina, kad patinų krūtininio peleko antrasis spindulys ilgesnis ir storesnis nei patelių. Vijūnus mėgsta lydekos, vėgėlės, upėtakiai ir kitos plėšrios žuvys. Taigi jį galima naudoti ir kaip jauką.

Gudrus meškeriotojas pasitelkia į talką ir žuvis

Gyvasis orų indikatorius yra vijūnas (Misgurnus fossilis), užaugantis iki 25-30 cm ir gyvenantis lėtos tėkmės uždumblėjusiuose vandenyse. Jis gali kvėpuoti ne tik žiaunomis, bet ir per žarną. Pakilęs į vandens paviršių, pro analinę angą paima oro į žarną. Po kurio laiko jį išpučia, išleisdamas savotišką garsą, dėl ko ir pramintas čypliu.

Uršulė Tamošiūnaitė. Dainuška apie Kupiškį [ ... ] Ročiupjo upėlys par laukus vingiuoja, Išsirungįs kaip vijūnas sau Kupon ringuoja. Aukštupjo upėlys skardžiais vingiais sukas, Par Piliakalnį sau šniokšdamas unt Lavenį brukas... Netoli už miesto možas ežerėlys, Sausoj vietoj, unt kalnalių gražus beržynėlys – Slaunas suvėjimas apylinkės krošto, Ti suplaukia daug jaunimo garsaus ir unt rošto. Oi, Kupiškio miestas yra viseip slaunas – Niekai prėš jį plati Ryga ir Vilnius, ir Kaunas.

Slėgiui keičiantis vijūnas darosi neramus, blaškosi. O upėse, įsirausęs į dugno smėlį gyvena kirtiklis (Cobitis taenia, piktakiukas, akmengraužė), retai užaugantis iki 12 cm (dažniausiai tėra 5-6 cm). Ir jo kūnas suplotas iš šonų, išmargintas tamsiomis dėmėmis, kartais susiliejančiomis į juostas. Galva, kaip ir visas kūnas, plokščia, be žvynų, akys gelsvos. Po akimis yra po dyglį, kuris gali pasislėpti odos raukšlėse, o pavojaus metu - išlįsti. Dėl tų savotiškų ragelių lenkai jį vadina „ožka“ (kozka, Lietuvoje ožka vadinama visai kita žuvis). Jis irgi gali kvėpuoti ne tik žiaunomis.

Vokiečiai jį praminė „orų žuvimi“ (Watterfisch), nes krentant slėgiui ji irgi kyla į vandens paviršių, blaškosi, nors šiaip ramiai tūno prie dugno.

Kartais pagaunamas šližis (Nemacheulus barbatulus, šližikas, šmerlė), užaugantis iki 12-15 cm, kurio kūnas apvalesnis. Jis gyvena upėse ir slapstosi po akmenimis, šiekštais, dugno augmenija. Neršdami išplaukia į atviresnes vietas. Kūnas išmargintas tamsiomis dėmėmis. Kartais šližiai sugriebia gružliams (kilbukams) siūlomą slieko gabaliuką, galima jų sugauti kaišiojant masalą po akmenimis, kur dienomis dažniausiai ir tūno.

Visos minėtosios vijūninių šeimos žuvys, keičiantis atmosferos slėgiui, kyla į paviršių, nerimauja. Gražiai šios šeimos žuvys atrodo akvariumuose (yra ir specialių rūšių).
Beje, vijūnai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, tad juos gaudant galima sulaukti nemalonumų.

Pagal Vytautą Žeimantą ir Ričardą Adomonį  

Vėžių paradas
Ryklių miegamieji
Naktinė žūklė: vėgėlė
Plekšnių audros, plekšnių vėjai
Šalvių šokis gražiausias patekėjus saulei
Gražių menkių galima ištraukti ir rudenį
Dojo Tofu – pragaras žuveliokams
Piktam museliautojui nepavyks
Kiršiname beržalapes ir ūsorius
Patiekalų iš žuvies receptai
Miškinis skudutis: ir vaistas, ir maistas
Augalai - namų augintiniai
Rajos - gyvūnų atradimas
Lietuvos drugiai
Vartiklis