Meškeriotojo kertelė
Gražių meknių galima ištraukti ir vėlų rudenį
Prieš žiemą aktyvesnės
Meknės jau jaučia artėjančią žiemą, todėl stengiasi sukaupti maisto atsargų. Kadangi vandenyse sumažėja natūralaus pašaro, žuvys godžiau griebia joms siūlomą masalą.Rudenį meknių pasitaiko tokiose neįpratose vietose, kur kitais metų laikais jos paprastai negyvena. Gaudyti šias žuvis dabar sudėtingiau. Atsitiktinis klaidžiojimas nežinomais paupiais gali baigtis nesėkme. ... Jau po pirmųjų šalnų šios žuvys nyra į ramiausius vandens plotus, giliausius duburius - ten nedidelėmis grupelėmis praleis visą žiemą....
Meknė - šapalo sesuo
Meknė šapalui kaip sesuo, tiktai dailesnė, nors jos "apdarai" tamsesni... Maitinasi dumbliais, moliuskais, kirmėlėmis, vabzdžiais. Kaip ir šapalai, gaudo nuo vandens paviršiaus karkvabalius, laumžirgius, žiogus ir kitus gyvius.Meknės gyvena būriais upėse ar pratekančiuose vandens telkiniuose. Laikosi šalia vandens sūkurių, srovės ir stovinčio vandens sankirtoje, po pakrančių krūmais, netoli mažų upeliukų žiočių. Jos užauga iki 80 cm ilgio ir 8 kg svorio.
Žvejui žiemą
Manote, kad prie jūsų eketės yra žuvies, bet ji nekimba arba kimba vangiai (vos pajudindama sargelį). Atsigulate ant ledo ir pažvelgiate į eketę: štai jie visas būrys raudonpelekių ešerių. Gal jie nemato masalo?
Atsargiai pakišate ešeriui prie pat nosies avižėlę su uodo trūklio lerva jokio susidomėjimo. Tokiu atveju padeda paprastas triukas: ant kabliuko užmautai uodo trūklio lervai nugnybkite uodegos galiuką ir vėl nuleiskite avižėlę į eketę. Rezultato ilgai laukti nereiks pajutęs kraujo kvapą neg flegmiškiausias ešerys griebs avižėlę. Beje, nereikia laikyti lervą su nugnybta uodegėle ant kabliuko ilgiau nei 2-3 min. pakeiskite ir vėl nugnybkite uodegėlę.
Žiemos pradžioje žuvys, ypač kuojos, raudės, ešeriai ir lydekos, vengia srovės ir ima ieškoti duobių (kur giliau). Bet antroje sausio pusėje žuvų reikėtų ieškoti ten, kur yra bent menkutė srovė, nes ten daugiau deguonies.
Žvejys ir barometras
Seniai pastebėta, kad žiemą žuvys geriau kimba per atlydį. Mat tuo metu per eketes ir ledo įtrūkimus patenka daugiau deguonies. Bet kodėl vieną dieną jos geriau kimba viename gylyje, o kitą kitame?
Dėl to kaltas oro slėgis. Kurį žuvys junta plaukiojimo pūsle. Staigūs slėgio pokyčiai (ypač žiemą, kai vandenyje mažiau deguonies), nemaloniai veikia žuvį. Kylant slėgiui ji leidžiasi žemyn, o jam krentant kyla į paviršių.
Jos dažniausiai sukiojasi upės viduryje, arčiau pakrančių ir seklumose pasirodo tik po didesnių liūčių, kai labai susidrumsčia vandenys. Slepiasi už akmenų, kerplėšų, slenksčių. Nuolatines buveines įrengia ten, kurias pridengia pakrančių augmenijos šešėliai. Galima šių žuvų pagauti net avižėle ar spiningu. O taip pat ir žiemą.
Kada geriausiai kimba?
... Aišku pavasarį, be to tada jos plaukioja didesniais būriais.
... Vasarą geriau nerti ant kabliuko šutintą kvietį ar žirnį, duonos ar tešlos minkę.
Neprošal įsidėti ir virtą bulvę... Pravartu keletą dienu pajaukinti tuo pačiu maistu.
Tinka ir sliekas, ir duona...
Masalui galima pabandyti ir vikšrus, o vakare - karkvabalius ir kitus vabzdžius.
Žvejojant meknes reikia slėptis.Įdomiausia žvejoti plūdine
Gaudomos įvairiomis meškerėmis... Rudenį galima pabandyti ir dugnine. Plūdinės plūdė būtinai persišviečianti, 0,15-0.2 skersmens (geriausia - bespalvis) valas. Masalč stengtis nuleisti iki pat dugno.Meknės ima nevienodai: kartais vos virpina plūdę kaip mažyčiai ešeiūkščiai, kartais stveria kaip plėšriosios žuvys. Masalą retai išspjauna - bet vistiek reikia pakirsti. Užkibęs laiminis smarkiai spurda, stambesnis nesiduoda ištraukiamas iš vandens. Šių žuvų yra ne tik Kauno ar Kuršių mariose, Nemune ar Neryje, Jų nemažai yra ir mažuosiuose upeliuose...
Naktinė žūklė: vėgėlė
Šamus pažadina perkūnija
Šalvių šokis gražiausias patekėjus saulei
Plekšnių audros, plekšnių vėjai
Piktam museliautojui nepavyks
Kiršiname beržalapes ir ūsorius
Dojo Tofu pragaras žuveliokams
Patiekalų iš žuvies receptai
Miškinis skudutis - ir vaistas, ir maistas
Augalai - namų augintiniai
Rajos - gyvūnų atradimas
Vartiklis