Meškeriotojo kertelė

Šamus pažadina perkūnija

Šamų meškeriojimas – lėtas darbas. Dugninės meškerės valandų valandas nė nekrusteli. Nors paskutiniais metais dažniau kimba 1-3 kg šamiukai, bet tai mailius. O suaugę šamai yra vienišiai, laikosi ežerų, upių gelmėse, sietuvose, kur slapstosi tarp kerplėšų ir šiekštų. Medžioja aplink savo nuolatines buveines, kartais išplaukia į seklumas ir rėvas. Būtina žinoti šamų nuolatines buveines, medžioklės takus.

Šamai labai vislūs. Patelės gegužę-birželį išleidžia iki pusės milijono ikrų. Juos nerštavietėje kurį laiką dar saugo patinai. Tačiau daugumą ikrų suėda kitos žuvys, ypač unguriai ir vėgėlės. Au 3-4 m. šamiukai yra lytiškai subrendę ir turškiasi vandens telkinių pakraščiuose. Jų palikuonys iš pradžių minta augalija, bet jau pirmaisiais metais nusitaiko ir į kitų žuvų mailių. Šamiukams augant, didėja jų plėšrumas, jie pradeda stverti ir smulkius žinduolius, vandens paukščius, ryja savo gentainius.

Šios žuvys kantriai lūkuriuoja vienoje vietoje, kol tinkamas grobis kliudo ūsą. Tad ėdrūs ir tingūs šamai nespėja pasisotinti per trumpą vasaros naktį, nebent aplink knibždėtų vandens žiurkių ar vėžių. Kai šamai medžioja dieną, grobio jie tyko dažniausiai seklumose, kur plaukioja būriai kuojų, raudžių, šapalų. Vakarais maitinasi energingiau. Tuomet užkimba ir ant gyvos žuvelės, gaudant kitas plėšrūnes. Ir net sunku patikėti, kad toks galiūnas kartais susigundo musės ar uodo trūklio lerva, slieku ar vėžiagyviu.

Šamų gaudytojai labiausiai mėgsta vasaros naktų žūklę. Gražiausia laimikiai būna po vidurnakčio. Auštant jau galima vyniotis meškeres. Šamai geriausiai kimba, kai rugpjūčio naktys šiltos, dangus apsitraukęs debesimis ir drebina perkūnija. Griaustinis tarsi išjudina duburiuose tinginiaujančius šamus. Tuo tarpu nei mėnulio fazės, nei vėjo kryptis šamų kibimui neturi įtakos.

Mažai kas eina gaudyti specialiai šamų; tik įgudę, žinantys jų buveines žvejai. Daugelis šamų gaudytojų tenkinasi naktiniais sliekais – ant paties didžiausio kablio užneria visą jų puokštę. Mėgstantys eksperimentuoti, ūsuotuosius vilioja gaidžio žarnomis ar varlių šlaunelėmis. Sibiro žvejai, kurių upėse šamai karaliauja, didžiausiu jų skanėstu laiko žaliąsias varles.

Šamų žūklės sezonas prasideda jiems išneršus – apie liepos vidurį. Kimba iki ankstyvųjų šalnų, o po jų prasideda "didysis pasninkas". Šamai nueina į giliausius duburius, jų apdarai patamsėja, jie snaudžia it nuskendę medgaliai. Kai kuriais metais šamai nesidomi masalais jau rugpjūčio pabaigoje. Bet jei ruduo gana šiltas, galima jos meškerioti ir visą rugsėjį.

Vėžių paradas
Naktinė žūklė: vėgėlė
Turite kūdrą - užveiskite vijūnų
Plekšnių audros, plekšnių vėjai
Šalvių šokis gražiausias auštant
Gražių menkių galima ištraukti ir rudenį
Piktam museliautojui nepavyks
Kiršiname beržalapes ir ūsorius
Patiekalų iš žuvies receptai
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Miškinis skudutis: vaistas ir maistas
Dojo Tofu – pragaras žuveliokams
Delfinai: afalinos ir orkos
Augalai - namų augintiniai
Rajos - gyvūnų atradimas
Vartiklis