Antonas Pavlovičius Čechovas. Skraidančios salos
1882 m.

1 skyrius. Kalba

Anton Chekhov / Antonas Pavlovičius Čechovas - ... Aš baigiau, džentelmenai! – pasakė misteris Džonas Lundas, jaunas Karališkosios geografų draugijos narys, ir, išsekęs, sudribo į krėslą. Susirinkimo salė pratrūko audringais aplodismentais, šūksniais "bravo" ir sujudo. Ponai vienas po kito ėmė eiti prie Džono Lundo ir spausti jam ranką. 17-ka džentelmenų savo nuostabos vardan sulaužė 17-a kėdžių ir išsinarino 8-is ilgus kaklus, priklausančius 8-iems džentelmenams, kurių vienas buvo 100009 t. keliamosios galios "Katavasijos" jachtos kapitonas...

- Džentelmenai! – ištarė sujaudintas misteris Lundas. – Laikau švenčiausiąja pareiga padėkoti jums už tą pragarišką kantrybę, kuria klausėtės mano kalbos, trukusios 42 val. 32 min. ir 14 sek.! Tomai Bekai, - jis kreipėsi į savo senąjį tarną, - pažadinkite mane po 5 min. Pamiegosiu tuo metu, kai džentelmenai atsiprašinės už tai, kad drįstu miegoti jiems esant!!
- Klausau, sere! – pasakė senasis Tomas Bekas.

Džonas Lundas užvertė galvą ir iškart užmigo.

Džonas Lundas kilme buvo škotas. Jis niekur nesimokė, tačiau viską žinojo. Jis priklausė toms laimingos natūroms, kurios viską, kas gražu ir didinga, pasiekia savo protu. Susižavėjimas, kurį jis sukėlė savo kalba, buvo visiškai užtarnautas. 40 val. jis ponams džentelmenams dėstė didingą projektą, kurio užbaigimas Anglijai suteiktų didžią šlovę ir parodytų, kaip daug apimti gali žmogaus protas! "Mėnulio pergręžimas galingu grąžtu" – štai kokia buvo misterio Lundo kalbos tema!

2 skyrius. Paslaptingas nepažįstamasis

Seras Lungas nepamiegojo nė 3 min. Kažkas uždėjo sunkią ranką jam ant peties ir jis prabudo. Prieš jį stovėjo 48 ½ sprindžių aukščio džentelmenas, plonas kaip segtukas ir liesas kaip džiovinta gyvatė. Jis buvo visai plikas. Apsirengęs vien juodai, ant nosies 4 akinių poros, o ant krūtinės ir nugaros po termometrą.

- Eikite paskui mane! – balsu kaip iš kapo ištarė plikšis.
- Kur?
- Eikite paskui mane, Džonai Lundai!
- O jei neisiu?
- Tada būsiu priverstas pragręžti Mėnulį anksčiau už jus!
- Tokiu atveju, sere, esu jūsų paslaugoms.
- Jūsų tarnas seks mus!

Misteris Lundas, plikšis ir Tomas Bekas paliko susirinkimų salę ir visi trys nužingsniavo apšviestomis Londono gatvėmis. Ėjo jie labai ilgai.

- Sere, - Bekas kreipėsi į misterį Lundą, - jei mūsų kelias toks pat ilgas, kaip ir šis džentelmenas, tai dėl trinties dėsnių neteksime padų!

Džentelmenai pamąstė ir, po 10 min. nustatę, kad Beko žodžiai šmaikštūs, garsiai nusikvatojo.
- Su kuo turiu garbę uoktis, sere? – paklausė Lundas plikšio.
- Turite garbę eiti, juoktis ir kalbėtis su visų geografų, archeologų ir etnografų draugijų nariu, visų egzistavusių ir esamų mokslų magistru, Maskvos meno būrelio nariu, Southamptono karvių akušerių garbės globėju, "Iliustruotojo nelabojo" prenumeratoriumi, geltonai-žaliosios magijos ir įvadinės gastronomijos profesoriumi būsimajame Naujosios Zelandijos universitete Viljamu Bolvaniusu. Vedu jus, sere, į ...

Džonas Lundas ir Tomas Bekas sulenkė kelius prieš didį žmogų, apie kurį buvo tiek daug girdėję, ir pagarbiai nukeido galvas...

- Vedu jus, sere, į savo observatoriją, esančią už 20 mylių. Sere! Man reikia draugužio mano įstaigoje, kurios svarbą galite suvokti tik abiem savo galvos smegenų pusrutuliais. Aš pasirinkau jus... Po savo 40 val. kalbos vargu ar panorėsite leistis į kokias nors kalbas su manimi, o aš, sere, nieko taip labai nemyliu, kaip savo teleskopą ir ilgą tylėjimą. Jūsų tarno liežuvis, tikiuosi, užsiriš jūsų, sere, nurodymu. Tegyvuoja pauzė!!! Aš vedu jus... Dėl to neprieštaraujate?
- Nė kiek, sere! Man lieka gailėtis, kad neturime septynmylių batų ir po pėdomis yra padai, kurie kainuoja pinigus.ir ...
- Nupirksiu jums naujus batus.
- Dėkoju, sere.

Jei kai kurie skaitytojai užsidegs noru artimiau pažinti misterį Viljamą Bolvaniusą, tegu jie perskaito jo įspūdingą kūrinį Ar egzistavo Mėnulis iki Tvano? Jei egzistavo, tai kodėl nenuskendo ir jis?" prie to veikalo pridėta ir uždrausta brošiūra, jo parašyta metai iki mirties: "Būdas, kaip, patiems nežūstant, sutrinti Visatą į miltelius". Šiuose kūriniuose geriausiai atsiskleidžia didžiausio iš žmonių asmenybė.

Beje, ten aprašoma, kaip jis dvejus metus gyveno Australijos dykynėse, maitinosi vėžiagyviais, tina ir krokodilų kiaušiniais ir tuos dvejus metus neregėjo ugnies. Būdamas dykynėse, jis išrado mikroskopą, panašų į mūsų įprastą mikroskopą ir rado nugarkaulį pas žuvis, priklausiančias rūšiai "Žuvis". Grįžęs iš savo ilgalaikės kelionės, jis įsikūrė kelios mylios nuo Londono ir pasišventė astronomijai. Būdamas padorus moterų niekintojas (buvo 3 k. vedęs, todėl ir turėjo trejus nuostabiai šakotus ragus) ir nenorėdamas anksčiau laiko pasiskelbti, gyveno kaip asketas. Turėdamas aštrų ir diplomatišką protą, jis įsigudrino užsitikrinti, kad observatorija ir jo darbai tebūtų žinomi tik jam vienam. Visų palankiai nusiteikusių anglų nelaimei, šis didis žmogus nesulaukė šių metų. Pernai jis tyliai užgęso: besimaudantį Nile jį prarijo trys krokodilai.

3 skyrius. Paslaptingos dėmės

Observatorijoje, į kurią jis nusivedė Lundą ir senąjį Tomą Beką (čia seka ilgiausias ir nuobodžiausias observatorijos aprašymas, kurio vertėjas vietos taupymo tikslais nesivargino išversti)... buvo Bolvaniuso patobulintas teleskopas. Misteris Lundas priėjo prie jo ir ėmė žiūrinėti Mėnulį.

- Ką ten regite, sere?
- Mėnulį, sere.
- O prie Mėnulio ką regite, misteri Lundai?
- Turiu garbę matyti vien tik Mėnulį.
- O ar nematote tų blyškių dėmelių, judančių palei Mėnulį?
- Velniai griebtų, sere! Pavadinkite mane asilu, jei nematau tų dėmelių! Kas tai per dėmelės?
- Tai dėmelės, matomos tik per vienintelį mano teleskopą. Pakaks! Palikite teleskopą! Misteri Lundai ir Tomai Bekai! Privalau, noriu sužinoti, kas tai per dėmės! Netrukus būsiu ten! Vykstu pas tas dėmes! Jūs vyksite su manimi!
- Valio! Tegyvuoja dėmės! – sušuko Džonas Lundas ir Tomas Bekas.

4 skyrius. Skandalas danguje

Po pusvalandžio ponai Viljamas Bolvaniusas, Džonas Lundas ir škotas Tomas Bekas jau skrido link tų dėmių su 18-ka aerostatų. Jie sėdėjo hermetiškai užsandarintame kube, kuriame buvo sutankintas oras ir deguonį gaminantys preparatai(*). Šio grandiozinio, iki tol neregėto skrydžio pradžia buvo 1870 m. kovo 13 d. pūtė pietvakarių vėjas. Magnetinė rodyklė rodė NWW (čia eina nuobodžiausias kubo ir 18-os aerostatų aprašymas)... Kube tvyrojo gili tyla. Džentelmenai gaubėsi apsiaustais ir rūkė cigarus. Tomas Bekas, išsitiesęs ant grindų, miegojo, tarsi būtų namuose. Termometras(**) rodė žemiau nulio. Per pirmas 20 val. nebuvo ištarta nė žodžio, o ir nieko ypatinga neįvyko. Balionai paniro į debesų zoną. Keli žaibai nusivijo balionus, tačiau nepavijo, nes tie priklausė anglui. Trečią dieną Džonas Lundas susirgo difteritu, o Tomą Beką apėmė splinas. Kubas, susidūręs su aerolitu, įgavo stiprų postūmį. Termometras rodė –76.

- Kaip jūsų sveikata, sere? – pagaliau tylą sutrikdė Bolvaniusas, 5 d. kreipdamasis į serą Lundą.
- Dėkoju, sere! – atsiliepė sujaudintas Lundas. – Jūsų dėmesys mane jaudina. Aš nepaprastai kenčiu! O kur mano ištikimasis Tomas?
- Jis dabar sėdi kampe, žiaumoja tabaką ir stengiasi būti panašus į žmogų, vedusį iškart 10 moterų.
- Cha, cha, cha, cha, sete Bolvaniusai!
- Dėkoju, sere!

Nespėjo misteris Bolvaniusas paspausti ranką jaunajam Lundui, kaip nutiko kažkas siaubinga. Pasigirdo baisus traškesys.... Kažkas trūko, pasigirdo tūkstančiai patrankų salvių, pasklido ūžimas, nežmoniškas švilpimas. Varinis kubas, patekęs į išretėjusią erdvę, neišlaikė spaudimo, trūko, ir jo nuolaužos išsilakstė į beribę erdvę.

Tai buvo siaubinga, vienintelė tokia Visatos istorijoje minutė!!

Misteris Bolvaniusas įsitvėrė į Tomo Beko kojas, šis pačiupo Džono Lundo kojas, ir visi trys žaibo greičiu nulėkė į dangaus bedugnę. Balionai atsiskyrė nuo jų ir, išsivadavę nuo svorio, ėmė suktis ir triukšmingai susprogo.

- Kur mes, sere?
- Eteryje.
- Hm... Jei mes eteryje, tai kuo kvėpuosime?
- O kur jūsų valios galia, misteri Lundai?
- Ponai! – sušuko Bekas. – Turiu garbę pranešti, kad kažkodėl lekiam ne žemyn, o aukštyn.
- Hm... Šimtai velnių! Vadinasi, jau nesame Žemės traukos zonoje... Mus traukia mūsų tikslas! Valiooo! Sere Lundai, kaip jūsų sveikata?
- Dėkoju, sere! Matau iš aukštai Žemę, sere!
- Tai ne Žemė, o viena iš mūsų dėmių! Netrukus išsitėkšime į ją!

Traaaach!!!

5 skyrius. Kunigaikščio Meščerskio sala

Pirmasis atsigavo Tomas Bekas. Jis pasitrynė akis ir ėmė žvalgytis po vietovę, kurioje gulėjo jis, Bolvaniusas ir Lundas. Jis nusimovė kojinę ir ėmė ja trinti džentelmenus. Šie netruko atsipeikėti.

- Kur mes? – paklausė Lundas.
- Jūs saloje, priklausančiai skraidančiųjų grupei! Valiooo!
- Valiooo! Sere, pažvelkite aukštyn! Mes nustelbėme Kolumbą!

Virš salos skraidė dar kelios salos (čia eina vaizdo aprašymas, suprantamas tik anglams)... Išėjo apžiūrėti salos. Jos plotis buvo ... ilgis ... (skaičiai, vieni skaičiai... Dievai su jais!) Tomui Bekui pavyko rasti medį, kurio sultys priminė rusišką degtinę. Keista, kad medžiai buvo žemesni už žolę (?) Sala buvo negyvenama. Nė vienos gyvos būtybės koja dar nelietė jos dirvos...

- Sere, pažiūrėkite, kas čia? – misteris Lundas kreipėsi į serą Bolvaniusą, pakeldamas kažkokį gniužulą.
- Keista... Nepaprasta... Sukrečiama... - murmėjo Bolvaniusas. Anton Chekhov. Flying Island / Antonas Čechovas. Skraidanti sala

Gniužulas pasirodė besąs kažkokio kunigaikščio Meščerskio kūriniais, parašytais viena barbariškų kalbų, berods, rusų.

Kaip į čia pateko tie kūriniai?

- Prrrakeikimas! – sušuko misteris Bolvaniusas. – Čia buvojo iki mūsų?!!? Kas galėjo patekti čionai?! Pasakykite – kas, kas? Prakeikimas! Oooo! Suskaldykite, dangaus žaibai, mano didingas smegenis! Paduokite jį man! Paduokite jį! Prarysiu jį kartu su jo kūriniais!

Ir misteris Bolvaniusas, iškėlęs aukštyn rankas, baisiai nusi\kvatojo. Jo akyse blykstelėjo įtartina ugnelė. Jis išprotėjo.

6 skyrius. Sugrįžimas

- Valioo! – šaukė Havro gyventojai, užplūdę Havro krantines. Orą skardeno džiaugsmingi šūksniai, skambinimai ir muzika. Juoda masė, visiems grasinusi mirtimi, leidosi ne ant miesto, o į įlanką... Laivai paskubėjo išplaukti į atvirą jūrą. Juoda masė, tiek dienų dengusi saulę. Lydima džiugių miestelėnų šūksnių ir muzikos dundesio išdidžiai (pesamment) šleptelėjo į įlanką ir aptaškė visą krantinę. Nukritusi į įlanką, ji nuskendo. Po minutės įlanka buvo vėl tuščia. Bangos šiaušė ją visomis kryptimis... Įlankos viduryje plakėsi trys žmonės. Tai buvo išprotėjęs Bolvaniusas, Džonas Lundas ir Tomas Bekas. Nuskubėjo juos paimti į valtį.

- Mes 57 d. nevalgę! – sumurmėjo liesas kaip koks alkanas dailininkas misteris Lundas ir papasakojo, kas nutiko.

Daugiau nėra kunigaikščio Meščerskio salos. Jis, priglaudęs visus tris narsius vyrus, pasunkėjo ir, palikęs neutraliąją zoną, buvo prisitrauktas Žemės, kur ir nuskendo Havro įlankoje.

Pabaiga

Džonas Lundas dabar užsiėmęs Mėnulio pergręžimo klausimu. Jau arti tas metas, kai Mėnulis ims puikuotis skyle. Skylė priklausys anglams. Tomas Bekas dabar gyvena Airijoje ir verčiasi žemės ūkiu. Jis augina vištas ir plaka savo vienintelę dukrą, kurią auklėja spartietiškai. Jam nesvetimi ir mokslo reikalai: jis baisiai pyksta ant savęs, kad iš Skraidančios salos pamiršo paimti medžio, kurio sultys primena rusišką degtinę, sėklų.


(*)Chemikų sugalvoti kvepalai. Sako, kad be jų negalima gyventi. Niekai. Tik be pinigų negalima gyventi. – vertėjo past.
(**) Toks instrumentas egzistuoja. – vertėjo past.

Versta iš: A.P. Čekov. Polnoje sobranije sočinenij I pisem v 30-ti tomach, t.1, 1983  

Papildomi skaitiniai:
Fantastikos skyrius
Baikonūro tremtyje
Volteras. Mikromegas
S. Lemas. Mokomasis skrydis
Francis Godwin. Žmogus Mėnulyje
Ankstyvosios kelionės į Mėnulį
Keista Ciolkovskio filosofija
A. Abramovas. Baltieji pradeda...
Atgalinė kelionė prie pasakų
Gaskonas, dueliantas ir fantastas
B. Rudenko. Medžioklė su licenzija
Terra Incognita ir Terra Fantastica
Gogolis. Vakarai vienkiemyje prie Dikankos
Edgaras Alanas Po. Kažkokio Hanso Pfaalio nepaprasti nutikimai
Strugackiai. Pirmieji žmonės pirmajame plauste
Apie: A. Tolstojus. Inžinieriaus Garino hiperboloidas
Fitz-Džeimsas O‘Brajenas. Kas tai buvo?
Toji kosminė 19-ojo amžiaus antra pusė
Ch. Šaichovas. Deimanto spindesys
I. Rosochovatskis. Gerieji gyvūnėliai
O. Korabelnikovas. Sparnų prisilietimas
Ant sparnų bei dievų valia
Noutbukas planetininkui Bykovui
A. ir B. Strugackiai. Narcizas
Koks tas mūsų palydovas?
Svajokliai prieš imperiją
Mėnulis: Pirmoji raketa
Mėnulio kronikos kine
Mėnulio urvų pabaisos
H. Velso pranašystės
V. Lobovas. Įsimylėję
Daugiaveidis Marsas
Poezija ir skaitiniai
NSO svetainė