Sofija Maidanskaja
* * *
Tai kas gi aš? Gal dulkė pakelės, - Ji kyla sukas, ant akmens nukrinta Gal stepių tyluma neprijaukinta, Gal namo slenkstis, semiamas žolės? Kas, taure sužeistas, tavęs gailės? Vyniojas rievės, ratilai pasklinda... Gal aš tik lapas aukso labirinte, O gal pirmoji snaigė ant gėlės? Neatmeni? Tai užmarštis aš būsiu. Meni? Tai reiškia: atmintis aš esu. Mane mėgsta klastūs laiko gūsiai. Patamsiais vis dairaus pėdų šviesių. O tu trofėjus: jį laimėjau mūšy, Jo troškau, siekiau visada, visur.* * *
O bangos sunkios lyg išpažintis, Nuo vėtros gaudžia jų varpai vakariai, Jose tamsa kaip koks akmuo nugarma, - Tuo kūnas aitrų kartėlį pažins.Kaip jos jauna, aikštinga, išdidi Parpulsiu šieno pradalgėn dar kartą; Riksmu suplėšiusi kasdienę tvarką, Mirgėsiu laimės įdegiu pati. Raivausi aš sušildytame guoly, Bet vienąkart, žinau, srovė šilta Klastingai sudaužys mane į uolą. Surankios šipulius nykioj pagairėj Žvejonis senas, ir peržiem krante Aš degsiu jau linksmai ir kaitriai.
Iš ukrainiečių kalvos vertė A. Bukontas
*) Irina Krupina (g. 2001 m.) ukrainiečių poetė iš Charkovo, dabar Maskvoje studijuoja MGU sociologijos fakultete. Rašo eilėraščius ir trumposios prozos kūrinius. Spausdinosi žurnale Junostj (Jaunystė; Mano negyvi berniukai).
Papildomi skaitiniai:
Poetinės vizijos
T. Ševčenka. Akloji su dukra
Rusų poezijos vertimai
Ir kam gi jis ryžosi?
Veronika Tutenko. Neo dekvatumas
Jorge Luis Borges. Liaupsė tamsai
I. Gamajunovas. Nepririšta valtis
Pirmasis Nobelio premijos laureatas
Rezidento pamokslas nepažįstamiems ponams
Belsučlit: baltarusių šiuolaikinė literatūra
Visos Rusijos valdovas ir rusinų klausimas
A. Beliajevas. Ar lengva būti vėžiu?
Urszula Koziol. Pradžioje nebuvo žodžio...
Arthur Rimbaud. Blogas kraujas
J. Vaičiūnaitė. Mėlynoji paukštė
Armėnų literatūros atšvaistai
Dostojevskių šeimos kilmė
V.P. Bložė. Azartas ir kt.
Kompiuterių haiku
Skaitiniai
Vartiklis