Svedenborgas. Pokalbiai su angelais  

Šis nedidelis tekstas Svedenborgo parašytas 1766 m., o paskelbtas po mirties. Tai buvo tezės planuojamai knygai.

1. Vien tik blogis savyje apina nesuskaičiuojamą kiekį geismų, vidinių ir išorinių, apie kuriuos žmogus nieko nežino. Visus tuos geismus pašalina Viešpats, tiek kiek žmogus į žiūri į jį ir vengia blogio tarsi savaime. Parodyti tai įvairiais pavyzdžiais iš žmogaus anatomijos – tais, kurie susiję su skrandžiu, inkstais ir dauginimosi organais. Žmogui nebūtina apie visa tai žinoti. Blogis žmogui iškyla kaip kažkas vientisa, kai jame sava seka randasi visi geismai, vidiniai ir išoriniai, nors pačiame blogyje jie glūdi vienu metu. Tai irgi reikia parodyti. Jei žmogus vengia blogumų vien dėl pilietinių ir moralinių priežasčių, jis nuo jų neapsivalo, nes tada jis apsivalo tik savo išoriniuose praduose, tačiau ne vidiniuose. Tokiu būdu, niekas neapsivalo dabartiniu tikėjimu, kuris savo pagrindu yra tik pilietinio, moralinio ar socialinio pobūdžio.

2. Pagal įsitikinimą laikantys Viešpaties Žmogiškumą panašiu į bet kurį žmogų, Viešpatį dalija pusiau. Širdyje jie Socianiečiai*) ar Arianai, kuriuose nėra Bažnyčios. Į tai atveda tikėjimas be gailestingumo.

3. Vien tikintys be gailestingumo negali išsilaikyti nuo Dievo padalijmo į tris; ir atvirkščiai, kas dalija Dievą į tris, tiki be gailestingumo.

4. Ir Viešpats, ir žmogus vienodai myli artimą savo. Šios meilės pagrindu ir įvyksta susijungimas. Kad yra šioje meilėje – myli Viešpatį.

5. Žmogus, savo sieloje laikantis vienokį ar kitokį blogį leistinu, pamažu jį daro. Tada siekis daryti tą blogį kiek galima ilgą laiką įsikuria ne tik jo prote, bet ir jo kūne. Tas siekis yra valios veiksmas, kuris sulaikomas tik išorinėmis priežastimis.

6. Vidinis žmogus sudarytas ne vien iš supratimo, mąstymo ir žinojimo, bet ir trokšta to, ką supranta, mąsto ir žino. Iš to galima matyti, koks vidinis žmogus, atskirtas nuo išorinio, ir koks, jei neatskirtas. Viskas, kad dvasinga, randasi mąstyme, kylančiame iš valios, o mąstymas be valios dalyvavimo yra kažkas išoriška, tarsi kiemas šalia namo.

7. Yra trys dalykai, sekantys vienas kitą ir sudarantys vienį: gailestingumas, tikėjimas ir geri darbai, kaip kad valia, supratimas ir veiksmas. Jei vieno jų nėra, kiti sumąžta arba dingsta visai.

8. Žmogus privalo elgtis ir mąstyti dėl dvasinių reikalų taip, kad tarsi jis veikia visiškai savarankiškai. Kitaip jis nebus žmogumi. Ši savybė – Dievo atvaizdas žmoguje. Tai nuolat jam dovanojama Viešpaties. Tai dovanojama dėl abipusės meilės ir iš čia sekančiu susijungimu. Priešingu atveju Žodis būtų niekam nereikalingas. Priešingu atveju neliktų jokios religijos.

9. Viskas [, kas dvasiška,] suteka į žmogų taip, kad jis tarnauja tik priimančiu organu. Jis, kas liečia sielą, yra organas, viską priimantis iš dangaus, o kas liečia kūną – priimantis viską iš pasaulio. Panašiai, kaip akis tarnauja šviesos imtuvu, ausys – garso imtuvais, ir tas pats kitomis kūno dalimis, taip protas tarnauja dangiškos šviesos, t.y. išminties, o valia – dangiškos šilumos, tai reiškia, meilės. Žmoguje nėra nieko be suvokimo galimybės; parodyti ant kūno organų koks šis sugebėjimas. Gamtos objektai kūno organų priimami taip, tarsi jie būtų juose; taip pat ir dvasiniai objektai – tarsi jie rastųsi sieloje, nors jų ten nėra. Iš šių pajutimų ir kyla klaidos.

10. Klaidos kyla iš klaidų, prieštaraujančių Tvarkai: taip, galvoja apie Dievą pagal Jo Veidus, o ne iš Esmės; sprendžia apie artimą pagal jo asmenybę, t.y. pagal išorinį elgesį, o ne pagal jo tikrą charakterį; galvoja apie Dangų kaip apie vietą, o ne pagal meilę ir išmintį, apie Bažnyčią pagal išorines apeigas, o ne iš gailestingumo ir tikėjimo, kylantį iš gailestingumo; ir aplamai apie įvairius dalykus – pagal džiaugsmus ir malonumus, o ne pagal meiles, iš kurių tie gimsta.

11. Žmogaus būsena, kas liečia jo valią ar meilę, nesikeičia po mirties, nes jie sudaro patį jo gyvenimą, ir taip pat gailestingumo. Žmogaus būsena, kas liečia jo supratimą, keičiasi, tačiau keičiasi priklausomai nuo tos meilės, kuri randasi jo valioje. Pasaulyje žmogus gali galvoti, kad jis, pagal savo supratimą, randasi Danguje, nors iš tikro taip nėra. Tad rezultate visa, kas jo supratime liečia tiesą ir gerovę, atimama iš jo, nes nedera su meile, esančia jo valioje.

12. Absurdai dėl tikėjimo, akimirksniu nusileidžiančio žmogui, ir, tokiu būdu, apie akimirksninį išsigelbėjimą. Taip pat apie betarpišką Dievo malonę, nes jis sudaro vienį su akimirksniu gaunamu tikėjimu. Tada kaip iš tikro žmogus žingsnis po žingsnio keičiasi ar atgimsta iki gyvenimo pabaigos ir po jos – amžinai. Ir jis niekad negali būti visiškai atgimęs, nebent tai liečia bendriausius dalykus, ir kai kuriuos bendrus dalykus, esančius žemiau tų.

13. Dvasinių dalykų supratimas prarastas toje dvasininkijos dalyje, kuri savyje įtvirtino dabartinio tikėjimo klaidingumuose. Jis neprarastas tarp pasauliečių, nes jie tų klaidingumų nepatvirtina. Kiek dvasininkija užtrenkė savo dvasinių dalykų supratimą ir taipogi jų supratimą pasauliečiams. [Klaidingumų] patvirtinimas uždaro jį; paaiškinti, kodėl. Kiti patvirtinimo tipai. Patvirtinimas savu gyvenimo būdu yra blogiausiu.

14. Kaip dingsta betarpiška [Žodžio] prasmė jam pakylant į Dangų ir tampant dvasiniu. Betarpiška prasmė nusiplėšia, atskleisdama vidines tiesas. Bandymai, parodantys, kad kai žmoguje yra paslėpta, jos betarpiška prasmė aiškiai atskleista Danguje, ir atvirkščiai, [esant klaidingam supratimui,] jis subyra, kartais su garsiu triukšmu. O jei už betarpiškos prasmės slepiasi patvirtinta meilė blogiui, atsiranda tarsi ugnies blyksniai ir įvyksta sprogimas. Kiekviena betarpiškos prasmės detalė susisiekia su visu Dangumi. Todėl Žodis tarnauja Dangaus ir Bažnyčios sujungimu. Tie dalykai negali būti suprasti be atitikimų žinojimo.

15. Dvasiniuose dalykuose klaidingos pirminės priežastys veda prie visų kitų dalykų falsifikacijos. Tokiu būdu, Žodyje jie apmeluoja viską. Taip įvyksta net jei žmogus, skaitantis Žodį, to nežino. Klaidingumai iš tikro įsibrauna į kiekvieno Žodžio detalę, iš šonų arba į vidurį. Tokie klaidingumai nematomi, kol neatsiduria žmogaus protinio dėmesio židinyje.

16. Tiesos nefalsifikuoja Žodžio, kada jį beskaitytų, nes jos visada abipusiame ryšyje. Gyvenimo gerumas nefalsifikuoja Žodžio, nes ji glūdi kiekvienoje jo smulkiausioje detalėje. Todėl betarpiška Žodžio prasmė gali būti skirtingai suprantama žmogaus, esančiose tiesose, sudarančiose mokymą, ir gyvenimo gerume.

17. Tikintiesiems be gailestingumo visi geri darbai ir net atgaila tampa dėl paslaugos. Kas savyje patvirtino tikėjimo klaidingumus, falsifikuoja visą žodį, nors to ir nežino. Apie Liuterį. Dievas yra visų dalykų šaltinis. Tai gali būti pailiustruota viskuo, kas atitinka žmogui, o taipo pat angeus supančioms sferoms. Gailestingumas ir tikėjimas sudaro vienį panašiai kaip jausmas ir mintis, todėl veiksmas, labiau priklausantis vienam nei kitam, neįmanomas. Jausmas be minties neturi sąmonės ir priešingas jai; tas pat su gailestingumu. Aprašymas to, į ką panašus tikėjimas iki tol, kol neatgaivintas gailestingumu; tai istorinis faktas...


*) Socianializmas - krikščioniška antitrejybinė doktrina, vadinama pagal italų Socinių (dėdės ir sūnėno). Jis buvo paplitęs Žečpospolitoje ir LDK (pagrindinis centras buvo Rakobe), laikytas unitarizmo atmaina. Jam priklausė ir įtakingi lietuvių sidikai, pvz., Vilniaus kapelionas Janas Kiška. Juo sglobojo net kunigaikštis K. Ostragiškis. Jų mokymo pagrindas – Šv. Raštas, tiek kiek tai neprieštarauja žmogaus protui ir supratimui; tačiau į Senąjį testamentą jie žiūrėjo nerūpestingai, nes laikė, kad viskas, ko reikia žmogaus išgelbėjimui, yra Naujajame testamente. Jie neigė pirmąją nuodėmę, o taip pat žmogaus polinkį vien į blogį – jis gali laisvai rinktis kaip elgtis. Jų organizacija panaši į kalvanistų.

Angelai
Merkaba kabaloje
Raselo arbatinukas
Svedenborgo nežemiečiai
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Puolę angelai ir Nefilimai
Ar angelai turi valios laisvę?
Laisva valia ir determinizmas
Antikristas: daugiau nei žmogus
Abadonas - dienos ir nakties demonas
Apie vampyrus ir kitas paklydusias sielas
Sfinksai, cherubai ir Zodiako ženklai
Mito ir mokslo susidūrimas
Demiurgai tveria pasaulį
Šv. Jokūbas, durininkas
Kur gieda angelai?
Didysis darbas
Airių elfai
Religijos skiltis
Vartiklis
NSO.LT