„Kabala“ pradžioje naudota Talmude ir ankstyvųjų rišonimų [11-15 a. rabinų po gaonų laikotarpio iki „Šulhan Arucho“ surašymo] kaip nuoroda į viešą žydų mokymą. Ta prasme ji atitiko žodinę tradiciją. Su laiku ji tapo ezoteriniu mokslu apie Dievą, pasaulio sutvėrimą ir visatos dėsnius, o taip pat keliu tų dalykų pažinimui. Dabar ji yra okultinis Toros priesakų bei įvykių ir sutvėrimo dvasinių sferų, Dievo tvarkymosi Visatoje aiškinimas.
Anot nuo 13 a. besitęsiančios žydų tradicijos, tas pažinimas atėjo kaip apreiškimas išsrinktiesiems gilioje senovėje ir buvo išsaugotas tik nedaugelio privilegijuotųjų.


Kūrėjas ir kabala    

Čia pateikti yra iš praeities ištrauktų konspektų fragmentai...

Dievas – tai žodis, gąsdinantis nemažai žmonių.
Per amžius, daugybė skirtingų prasmių buvo susieta su juo. Dievu tėvai gąsdino vaikus. Suaugusiems jis išreiškė jų kaltės jausmą. Juo teisinti karai ir politinės ambicijos. Jis virto žodžiu, žyminčiu galingą ir nenusakomą esybę, egzistuojančią kažkur anapus metafizinės erdvės – būtybę, apie kurią sunku ką nors pasakyti išskyrus tai, kad jis ar ji (arba jis-ji) skiriasi nuo mūsų. Mums sakė, kad „dievo ašara“ yra geras dalykas; ir yra tokių, kurie buvo vadinami „dievobaimingais“.

Pirmajį Toros sakinį - „Pradžioje Elohim sukūrė dangų ir žemę“ - dažnai verčia su žodžiu „Dievas“. Kabaloje Kūrėjas įvardijamas Ein Sof, kuris dažnai verčiamas kaip „begalybė“ arba „nesuvokiamas“).
Arba jį vadina tiesiog Kūrėju (arba paprasčiausiai Jis, trumpinant).

Kabala moko, kad nėra skirtumo tarp vyriškųjų ir moteriškųjų energijų. JIS trancendentiškai aukščiau lyčių ir sutalpina abi energijos formas. Jis yra teigiamosios energijos begalinis šaltinis – be pradžios ir be pabaigos. Visų vilčių, troškimų, palaimos, malonumo ir užbaigtumo esmė. Visos kūrinijos ištaka, išstojanti prieš sumaišties ir chaoso galias, prieš kančią ir skausmą. Begalinis Šviesos šaltinis – neįvardijamoje belaikėje [ nepavaldžioje laikui ] būtyje.

Bet patys šie atributai yra Kūrėjo tvariniai. Kūrėjo visuotinybė yra nepažini ir už mūsų suvokimo ribų. Spraga tamsoje

Kūrėjo didžiausias noras yra pasidalinti su mumis ramybe, malone ir meile – ir tai persmelkia visą gamtiškąjį pasaulį – tiek fizinius daiktus, kaip stalas ar miškas, tiek tokius neapčiuojamus, kaip jausmas, švelnumas ar ištikimybė. Per šiuos ir daugybę kitų materijos apraiškų ir jutimų mes pajuntame Kūrėjo prigimties nežymią dalelę – bet tik nykstamai mažą dalelytę.

Sakoma, kad rabinas Izaokas Lurija, pasivadinęs Ari, liūtu, taip įžvelgdavo į žmonių sielas, kad galėjo tiksliai perduoti mokymą pagal kiekvieno individo reikmę konkrečiu metu.

Gyvenimas yra siekimas. Pasaulyje siekiama skirtingų dalykų: vieni - materialios gerovės; kiti - žinių, treti šlovės ir pripažinimo. Tačiau visa tai tėra išorinės apraiškos - pirmapradžio vidinio malonumo. Kabala siekia to kaip išbaigtumo.

Visas tas apraiškas Kabala įvardija Kūrėjo Šviesa („Or“). Ji nepažini, bet tai kažkas, su kuo viena ar kita forma susiduriame kiekvieną dieną - kai gerai padarėme darbą, kai žavimės gamta ar meno kūriniu. Tuo tarpu liūdesys, nusiminimas, vilties netekimas ir neigiami gyvenimo aspektai yra tolimas nuo Šviesos.

Ramybės ir džiugesio jutimai fiziniame pasaulyje tėra tik trupinėlis to begalinio išbaigtumo, pasiekiamo susijungus su tąja esmių esme.

Pasiekti Kūrėją galima tik perpratus jo tikslą. Reikia kontempliuoti tas koncepcijas ir, kas labai svarbu, jas paversti veiksmais realiame pasaulyje.

Atrasdami Kūrėją savyje ir pasaulyje aplink mus [kiekviename daikte ir jutime ] žengiame pirmąjį žingsnį link Kūrėjų tikslų suvokimo.

Skausmas, kurį mes jaučiame, yra ne to mastelio dalykai lyginant su tuo, ką per juos pasiekiame. Kliūtys kelyje tik sustiprina ryžtą. Kai mokotės vaikščioti, dažnai krentate ir patiriate skausmą. Bet vis tik to siekiate ir išmokstate eiti.

Pagal Kabalą visi geri rabinai, kunigai, lamos, šamanai, psichiatrai ir mokslininkai užima deramą vietą pasaulyje. Tačiau jie atspindi tik atskiras pažinimo šakas. Mums reikia įsivaizduoti, tad tėra vienintelė visuotinė išmintis, viena vienintelė sėklelė, kuri yra visų mokymų šaltinis.

Jums sakoma:
Kabala paaiškina visa ko priežastis, ji atskleidžia visas Visatos paslaptis, ji yra visų žmonijai žinomų dvasinių mokymų pagrindas. Jums sako, kad Kabala yra seniausias ir galingiausias dvasinis pažinimas pasaulyje.
Skamba ypatingai įtaigiai.

Bet nė akimirksniui tuo nepatikėkite.
Nė vienu žodeliu.

Nes pirmučiausia Kabalos taisyklė yra - netikėti niekuo, ką perskaitėte ar išgirdote. Bet kuriame tikėjime lieka kruopelė abejonės. Žinojimas, kita vertus, nepalieka vietos skepsiui. Žinojimas yra visiškas tikrumas. Viduriuos. Širdyje. Sieloje.

Pažvelkite į istoriją. Tikėjimai keitėsi kaip metų laikai. Žudynės, karai ir savižudybės daromos tikėjimo vardu. Tik žinojimas užtikrino teisingą kelią.

Patikrinkite viską, ką jus moko. Jei tai pasitvirtins, pradėsite pažinti Kabalos galią.

Praeityje Kabala rabinų širdyse kėlė šaltą baimės jausmą. Jos mokymai laikyti per daug pavojingi ir slėpiningi paprastam mirtingajam.

Ar Kabala yra mistinis mokymas?
Galbūt. Bet kas kadaise buvo mistika, dabar yra mokslas.
„Kiekviena pažangi technologija neatskiriama nuo magijos“, Artūras Klarkas

Praeityje Kabala reiškia "gauti".

Kabalistinė alegorija    

2002 m. skaitytos paskaitos ataudai (tezės)

Kelias – altruizmas išvystomas tik egoizmo pagalba. Kodas – Jokūbo laiptai (kopėčios).

Kabbalah Jokūbo laiške: kas valdo liežuvį, valdo visą kūną…
Išgirsti Jokūbo balsą…
ST: atlėks paukščiai, pagriebs žodį ir nuneš…

Daugybė dvasinių mokymų, turinčių išrauti šaknis, bet tik vienas – neleidžia joms atželti…

Vardų kelias
Įmena mįslę / vidinis veiksmas / atpažįsta etapą

Kabalistinis pakilimas į dvasinį pasaulį nepriklauso nuo laiko ir erdvės – tai tik pastangų, noro stiprumo reikalas. Koncentracija…

Smegenys – tarsi išorinės programos (per-installed). Būtybė neturi būdo jas sutvarkyti. Žinios mįslių būdu (metaforos, užuominos). Žmogus suintriguojamas ir jis mąsto – ir vėliau jam vienareikšmiškai išsisprendžia – atranda, kad tos užuominos atitinka tam tikrą būvį (pakopą). Kitam žmogui to paties neperduosi…

Žmogus blaškosi tol, kol to neatranda. Kita pakopa yra nesuvokiama, kaip svajonė. Turi padaryti veiksmą, viršijantį ją pačią. Gnosis pasiekiamas tik sielai dedant visas pastangas.

Kabala ir gnosis – pastangų rezultatas – tikėjimo veiksmo atradimas (kada gali sparčiai kilti ir tik tada pakilti į naują lygį). Gyvenime yra akivaizdus žmonių tikėjimo stiprumas.

Impulsų (žinių) perdavimas – turint besąlygišką meilę tau, o priimantis turi tam tikrą tikėjimą. Priimama tik tada, kai yra pasiruošta.

Kabaloje sielos vystymasis labai konkretus ir apčiuopiamas. "Žinojimo karūna", asmuo, turintis tą žinių apimtį.

Paprasta siela turi 5 "langus" (pojūčiams, mokslui) ir už jų nėra jokių kitų. Žinios suteikia naujus langus (daugybę jų). Kabaloje galima stebėti žmonių santykius visuomenėje. Vienas negali daug pasiekti, ieškai bendrumų – plečiasi pojūčiuose, plečiasi egoizmas, kitus jauti kaip save.

Grupė. Grupės egoizmas.

Kabalistinė alegorija – Dievas kaip begalinė raizgalynė gijų, apraizgiusių visą Visatą. Esame tinkle - iš jo visi tie pojūčiai.

Didysis darbas
Sefer Yetzirah
Kabalos šaknys
Kabalos istorija
Fuko švytuoklė: Gebura
Trumpa Kabalos istorija
Sefiros ir jų pasauliai kabaloje
Viduramžių žydų filosofija. Kabala
Trumpas įvadas į Kabalos mokymą
Didysis sprogimas - prieš 400 m. ir dabar
Gematrijos menas, hebrajų numerologija
Kai dar nebuvo vaivorykštės...
Teisuolis – Visatos pagrindas
Kabala ir šviesos knygos
Išsigelbėjimas nuodėme
Ezotericizmo prigimtis
F. Kafka ir kabala
Kabala ir Tantra
Merkaba Kabaloje
Numerologija
Jakovas Frankas
Filosofijos puslapis
Religijos skiltis
Vartiklis