Indijos kolonos
Geležinė kolona Delyje
Tai 7,21 m aukščio ir 41 cm skersmens ties pagrindu (viršuje 0,22 cm) kolona Kutb ad Dino komplekse ir sverianti per 6 t. Sakoma, kad ji pastatyta Čandraguptos II Vikramaditya*) (375-413 m.) laikais, nors yra tvirtinančių, kad ji stovi nuo 912 m. pr.m.e. Pradžioje ji stovėjo džainų komplekso, kurį sudarė 27 šventyklos, centre. Jį sugriovė Kutb ad Din Aybakas, o medžiagos buvo panaudotos Kutubo minareto ir Kuwwat mečetės statybai. Kolona yra iš 99% grynumo geležies, kas ypatingai ir traukia dėmesį, nes per 1600 m. ji išliko beveik nepaliesta korozijos.
Pagal vieną legendą, Delio miesto pavadinimas susijęs su šia kolona. Mat žodis dhili Tomaro klano radžputų buvo naudojamas įvardijant miestą, nes Radžos Dhava pastatytos kolonos pagrindas buvo silpnas ir todėl buvo pakeistas.
Kolona, kurios viršų puošia Čakra statula, pradžioje stovėjo Višnupadagiri (kalva su Višnu kojų pėdomis"), kuri tapatinama su dabartine Udayagiri, esančios netoli Besnagaro, Vidišos ir Sanči (apie 50 km į rytus nuo Bhopalo, esančio centrinėje Indijoje). Guptos laikais čia astronominių stebėjimų centras. Kolona buvo naudojamas kaip Saulės laikrodžio dalis. Ant kolonas yra įrašas Brahmi rašmenimis, kuris patvirtina, kad statula pastatyta Višnaus garbei. Jis taip pat pašlovina karaliaus drąsą ir gerąsias savybes, tiesiog minint jį Čandra.
Manoma, kad koloną į dabartinę vietą perkėlė Vigraha Radža, Tomarų giminės radžputų karalius. Vienas 1052 m. užrašas ant kolonos mini radžputų karalių Anangpalą II.
Antikorozines kolonos savybes įprasta aiškinti oro sausumu. Net musonų metu oro drėgnumas
Delyje neviršija 70%. Išsiaiškintas ir kolonos pagaminimo būdas. Ji nukalta iš lakštų, kurių svoris siekė
36 kg. Ant kolonos aiškiai matosi kalimo ir suvirinimo žymės. Nepaprastai mažą sieros kiekį galima
paaiškinti rūdos lydymui naudota medžio anglimi.
Literatūra
- T.R. Anantharaman. The Rustless Wonder: A Study of the Iron Pillar at Delhi, 1996.
- R. Balasubramaniam. Delhi Iron Pillar: New Insights, 2002
- M.C. Joshi, S.K. Gupta, Sh. Goyal. The Delhi Iron Pillar: Its Art, Metallurgy and Inscriptions, 1996.
- R. Balasubramaniam. On the Corrosion Resistance of the Delhi Iron Pillar// Corrosion Science, Vol. 42, 2000
- R. Balasubramaniam. On the growth kinetics of the protective passive film of the Delhi Iron Pillar// Current Science, vol. 82, no. 11, 10 June 2002
Ašokos kolonos
Tai kolonos šiaurės Indijoje, pastatytos Maurijų
karaliaus Ašokos, valdžiusio Indijoje 3 a. pr.m.e.
Išlikusių su įrašais tėra apie 10. Jų aukštis yra apie 12-15 m, sveria iki 6 t. Visos jos buvo iškirstos
Čunare, į pietus nuo Varanasi, ir nutemptos į pastatymo vietas,
kartais nutolusias šimtus kilometrų. Kolonose dažniausiai iškalti Ašokos įsakai (pamokymai iškalti Lumbini ir Nigalisagaro kolonose, o
Vaišali (su liūto kapiteliu) ir Rampurva (su jaučio kapiteliu) yra išvis be įrašų). Dvi kolonos, anksčiau
stovėjusios Meerut'e ir Topra, 1356 m., Firuz Šah Tughluq'o valdymo metais, buvo perkeltos į Delį.
Kolonos yra iš dviejų akmens rūšių. Vienos yra dėmėto raudono ir balto smiltainio iš Mathura rajono, o kitos tamsiai geltonos (buivolo) spalvos kirto smiltainio su mažomis juodomis dėmelėmis iš Čunaro rajono. Panašus kolonų stilius verčia spėti, kad jos pagamintos to paties regiono meistrų. Statulos sudarytos iš 4-ių dalių. Kolona lygi, apvali, šiek tiek plonėjanti į viršų ir iškirsta iš vientiso akmens gabalo. Kapiteliai turi arka išlenkto varpo formą iš lotoso vainiklapių. Abakai yra dviejų tipų: lygūs kvadratiniai arba apvalūs išpuošti, kurie yra įvairių proporcijų. Viršūnėje esantys gyvūnai sėdi arba stovi, iškirsti su abaku iš vieno gabalo.
abiausiai garbinama kolona Sarnate. Ant jos susirėmę nugaromis sėdi 4 liūtai. Panašus kapitelis su liūtu yra Sanči. Rampurva yra dvi kolonos: su jaučiu ir liūtu. Sankisa koloną užbaigia dramblys. Vaišali kolona su vienu sėdinčiu liūtu ir tuo skiriasi nuo kitų. Jos liūtas žvelgia į šiaurę paskutinės Budos kelionės kryptimi.
Nustatyta, kad užrašai ant statulų padaryti rytų, vidurio ir vakarų prakričiais, kurias A. Cunningham'as vadina Pandžabo arba šiaurės vakarų, Udždženi (vidurio) ir M`gadhi (rytų) dialektais.
Pirmąją koloną 16 a. rado Th. Coryat'as senojo Delio griuvėsiuose. Po 1830 m. J. Prinsep'as ėmėsi dešifruoti jos tekstą ir nustatė, kad jame minimas karalius Piyadasi šiuo epitetu buvo vadinamas Ašoka. Iki šiol rasta apie 150 Ašokai priskiriamų užrašų. Anot legendos, Ašoka pastatė 84 tūkst. stupų, įamžinančių Budos gyvenimą.
*) Čandragupta II - vienas galingesnių Indijos valdovų, valdęs apie 380-415 m.;
Samudraguptos sūnus ir Čandraguptos I anūkas; gavo pravardę Vikramaditija (šlovės sūnus). Jo karūnavimo diena
tapo vikramo-samvato kalendoriaus atskaitos pradžia, o Nepale iki švenčiama kaip Naujieji metai.
Jam valdant valstybės teritorija išsiplėtė smarkiausiai - veikiant tiek karinėmis, tiek taikiomis
priemonėmis. Pasižymėjo ir nepaprastu mokslų ir menu išsivystymu jo rūmuose sublizgėjo
dramaturgas Kalidasa, galbūt dirbo ir astronomas Varachamichira, grandioziniai kompleksai pastatyti Pataliputroje.
Būdamas induistu, buvo tolerantiškas kitoms religijoms džainizmui ir
budizmui. Kinų vienuolis Faksjanas, keliavęs
po Indiją 405-411 m. palankiai atsiliepė apie tvarką valstybėje, kurioje nebuvo mirties bausmės.
Rigveda
Mohendžo-daro
Harapos civilizacija
Senoji Indijos istorija
Senovės indų astronomai
O. Schrader. Arijų religija
Mitas apie arijų įsiverżimą
Himalajų legendos ir mitai
Adivasi kultūra ir civilizacija
Kaip suprantu indų filosofiją?
10 nederančių su įprasta teorija radinių
Arijai ir kt. tautos Vedose ir Avestoje
Vaišešikos gamtos filosofija
Požiūriai į arijų įsiveržimą
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Senieji sankskrito raštai
Ajurveda. Himnas laikui
Avesta. Vendidado knyga
Nauja dėl Stounhendžo
Tantriškoji alchemija
Kadžuraho paminklai
Katha upanišada
Azijos širdis
Jama - Mirtis
Vartiklis