Kadžuraho paminklai
Kadžuraho - didelis Šiaurės Indijos tipo šventyklų kompleksas su parabolinių kontūrų bokštais;
priklauso UNESCO paveldui. Išliko apie 20 induistų ir džainistų šventyklų 6 km2 plote, kurių stambiausia Kandarja-Mahadeva, pastatyta 11 a. ir
išgarsėjusi savo skulptūromis, vaizduojančias Kamasutros meilės scenas, o taip pat grupinio sekso ir zoofilijos scen as
(bet jų tik 10%) tačiau tik išorėje, o viduje nėra jokių erotinių temų. Kompleksas dabar gausiai lankomas turistų.
Miestas yra Madhya Pradešos valstijoje, apie 620 km į pietryčius nuo sostinės Naujojo Delio; apie 50 km nuo valstijos sostinės Čapartūro. Jame gyvena arti 20 tūkst. gyventojų.
Kai kurie Bargudžaro Radžputai persikėlė ryčiau į centrinę Indiją, Radžastano šiaurės rytus, Dhundharo sritį.
Vėliau jie save ėmė vadinti Bundelais ir Čandelais. Politine Čandelų sostine buvo Kalindžaras, o kultūriniu centru
Kadžurahas. Šventyklos Kadžurahe statytos 950-1150 m. Vėliau sostinė persikėlė į Mahobą, tačiau Kadžurahas dar
kurį laiką klestėjo. Jame nebuvo įtvirtinimų, nes karaliai niekada čia negyveno.
Vėliau kompleksas buvo užmirštas ir užgožtas džiunglių (visai kaip Ankoras Kambodžoje) iki 1838 m., kai
britų armijos kapitonas T.S. Burtas, vadovavęs Bengalijos inžinierių komandos ekspedicijai po Centrinės Indijos plynaukštę apsilankė jame ir apie jį pranešė
Bengalijos Azijos draugijai. Apie šventyklą su nepaprastomis erotinėmis skulptūromis jis išgirdo iš palankino nešėjo. Jas pamatęs Burtas buvo sukrėstas; jis rašė:
... kai kurios skulptūros buvo visiškai nepadorios ir įžeidžiančios... Senovės indų religija negalėjo būti labai skaisti ...
Tačiau palankinų nešiotojai jomis labai džiaugėsi, jiems jos buvo malonios naujovės, į kurias jie stengėsi atkreipti visų dėmesį.
Visą kompleksą juosė siena su 8 vartais, kurių šonuose buvo po auksinį datulių medį (Kadžuraho (senasis, Kadžuravahaka) pavadinimas kilęs iš sanskrito khardžura datulė ir vahaka besirūpinantis). Pradžioje buvo 80-mt induizmo ir džainizmo šventyklų, išsidėsčiusių 20 km2 plote.
Visos šventyklos geografiškai suskirstytos į tris dalis: vakarų, rytų ir pietų.
Jos yra nagaros stiliaus*), kuriam būdingas pagrindo planas ir pakilimas bei kryžminis išsidėstymas ir vingiuota smaigė.
Šventyklos pastatytos iš smiltainio nenaudojant rišamosios medžiagos:
akmenys sudėti su įleidimais ir dygiais ir vietoje laikomi svorio jėgos. Kolonos ir apvadai padaryti iš megalitų, sveriančių iki 20 t.
Yra keletas aiškinimų dėl erotinių scenų. Erotiniais yra apie 10% visų pavaizdavimų ir juose veikia žmonės, o ne dievybės.
Indijos religijoje seksas visada buvo aiškinamas su filosofiniu ir dvasiniu aspektu, taip būdu pasisakant už visišką jo priėmimą.
Jos rodo, kad dievybės akivaizdoje reikia savo aistras palikti už šventyklos ribų.Taip pat dievybės yra tyros tarsi atmanas ir
be seksualių aistrų. Kartu šios šventyklos galėjo būti įkvėptos tantrinės filosofijos: jos tarsi patikrinimas, ar esate pasirengę dvasinei kelionei.
O gal šios šventyklos buvo tarsi įvadas į suaugusiųjų gyvenimą ir viską, ką jis apima. Taigi jaunuoliai ir moterys buvo
supažindinami su jomis tik tada, kai sulaukdavo tam tikro amžiaus.
Džainų šventyklos randasi komplekso pietryčių dalyje ir yra geros būklės. Iš jų didžiausioji Paršvanato šventykla (954 m.) turi išraižytą magišką kvadratą (džainų kvadratą), kurio kiekvienos horizontalios ir vertikalios eilučių bei įstrižainių suma lygi 34, o taip mažesniųjų 2x2 kvadratų kampuose ir centrinio 2x2 kvadrato suma irgi lygi 34. Jis yra ir velniškasis kvadratas nes laužtose įstrižainėse (ne pagrindinėse) jų suma irgi 34. Tad jis yra tobuliausias magiškas kvadratas. Išorinėse sienose ją supa trys skulptūrų eilės, vaizduojant suransundares (grakščias moteris), skraidančias poras, muzikantus, šokėjus, dangiškas būtybes... Nors ir priklauso džainams, tarp skulptūrų yra vaišnavų temų su induistų dievais ir jų žmonomis. Tarp jų nėra erotinių skulptūrų (išskyrus vieną).
*) Nagara stilius - vienas iš šikharos architektūrinių stilių, būdingas šiaurinei Indijai (pietinėje dominuoja dravidų stilius). Visa šventykla yra statoma ant akmeninio pagrindo su laiptais vedančiais į ją ir pasižymi, kad joje paprastai nėra įmantrių šoninių sienų ar vartų. Jose garbhagriha (švenčiausioji vieta) visad įrengta po aukščiausiu bokštu. Jos pavyzdžiu yra Kandarja-Mahadeva šventykla Kadžurahe.
Vedos
Arijų religija
Himnas varlei
Himalajų legendos ir mitai
Adivasi kultūra ir civilizacija
Apie erotinės literatūros naudą
Gobekli Tepe - seniausia šventykla
Kaip suprantu indų filosofiją?
Skaičių simbolika Vedose
Senieji sankskrito raštai
Senovės indų astronomai
Bokoro rūmai, Kambodža
Ganešos pagarbinimas
Senoji Indijos istorija
Harapos civilizacija
Mohendžo-daro
Ašokos kolonos
Filosofijos skiltis
Vartiklis