Mūsų Saulės sistema yra disko formos (tarsi NSO), o plokštuma, kuria apie Saulę skrieja planetos svyruoja (priklausomai nuo Žemės padėties); ir planeta nukrypusi 23,27^o. Ši plokštuma yra stačiu kampu su Paukščių tako galaktika (kuri irgi yra tarsi daug didesnio disko formos sūkurys. Tokia padėtis išlieka nuo 1999-ųjų rugpjūčio iki 2000-ųjų gegužės. Šio laikotarpio pabaigoje (2000-ųjų gegužės 5 d. kitoje Saulės pusėje, kai kurios planetos su 16^o nuokrypiu) planetos išsidėstys tam tikra tvarka, kurią kai kas vadina Šv. Kryžium, kiti Templierių, Saulės ar Maltos kryžiumi.

Apie tokį planetų išsidėstymą dar 1994-ųjų rugsėjo mėnesį pranešė "Planetarian", astronomijai skirtas žurnalas (Wade E.Alen straipsnis). Taip pat teigiama, kad jį 1992-ais atrado Atlantos astronomas James E.Summers.

Pastaba: Tas Templierių (ar Saulės) kryžius yra tapatus Mesopotamijos Nibiru planetos apie Nibiru planetą paskaitykite šiame puslapyje ženklui (kryžius kryžuje). Nibiru yra susikirtimo planeta - kartu ir Jupiteris ir Sirijus (Neb-Heru, Egipte Neb - Viešpats, Heru - Horas, kuris siejamas su "Šuns žvaigžde", Sirijumi (Pastaba: Horas buvo vaizduojamas kaip krokodilas su sakalo galva ir šunimi ant uodegos). Heru Ami Sebtep reiškia Horas iš Sirijaus, o Heru Sept - Horas iš Šuns žvaigždės; daugiau paralelių rasite šiame puslapyje). Tokia padėtis sustiprins gravitacinį poveikį Žemei. Tai panašu į virvės traukimą, kai viename jos gale tik vienas žmogus, o visi kiti - kitame.

Tai dar ne viskas - prisiminkime, ką dar iki 1953-ųjų teigė Albertas Einšteinas (skaitykite plačiau apie polių pasislinkimo hipotezę):

"Prie ašigalio sukauptas ledas nėra pasiskirstęs simetriškai. Žemės sukimasis veikia šias nesimetriškas [ledo] mases sukurdamas išcentrinę veiką, kuri perduodama kietai Žemės plutai. Nuolat didėjanti išcentrinė veika, pasiekusi tam tikrą reikšmę, sukels Žemės plutos poslinkį likusios Žemės dalies atžvilgiu perkeldama poliarines sritis link [dabartinio] pusiaujo" (cituota iš Čarlio Hapgudo "Ašigalio kelias", 1953).

Tuo metu po abiejų ašigaliais esančios uolienos buvo dar tvirtos. Tačiau 1993-ųjų tyrimai (pagal "Smithsonian Magazine") parodė, kad jos minkštos tarsi dantų pasta (pagal Barclay Kamb ir Hermann Englhardt tyrimus Pietų ašigalio ledai guli ne ant tvirtos žemės, o virš skysto purvo). O ar nesustiprins tos ašigalių pasislinkimo galimybės dėl minėto planetų išsidėstymo viena tiese susidariusi gravitacinė anomalija? Jei Žemės poliai pasislinks, tai apsislinks ir visos tektoninės plokštės bei magnetiniai laukai (pvz., yra manoma, kad vieno tokio poslinkio metu Atlantida "persikėlė". į dabartinės Antarktidos vietą).

Rugpjūčio 12-osios mistika

Maltos (Saulės) kryžius pradėjo kilti 1999-ųjų rugpjūtį (prisiminkime - rugpjūčio 11 d., kai stebėjome visišką Saulės užtemimą. Tądien buvo Šv.Klaros, Šv. Franko Asyziečio sielos draugės, diena - nuoroda į užuojautą).

Rugpjūčio 12-ąją Napaleonas Karalių menėje turėjo "mistinę" patirtį, kurios turinio neatskleidė net gulėdamas mirtis patale, nes manė, kad tuo žnomės niekuomet nepatikės.

Rugpjūčio 13 d. gimė actekų dievas Kecalkoatlis (taip pat paskaitykite apie actekų kosmologiją). Tao Baltasis actekų dievas, kurio sugrįžimo laukimas buvo lemtingas actekų civilizacijai (sumaišius jį su "baltaisiais" ispanų užkariautojais). Šis gyvatiškasis šviesos valdytojas, paukščio ir gyvatės derinys turi asociacijas su Horu ir Seto Sata gyvate, indų gandarvus su nagais.

Rugpjūčio 12-ąją 1923-iaisiais Didžiosios piramidės viduje magas ir mokslininkas Alisteris Kraulis patyrė pirmąją kelionę laike atverdamas vartus į Orioną ir "senolius" (paskaitykite daugiau apie A.Kraulį).

O rugpjūčio 12-ąją 1943-iaisiais A.Kraulis atliko "Filadelfijos bandymą", kuris buvo "išnykimo projektas" laikinai pagreitinant ir suspaudžiant laiką ir erdvę (kelionė laike). Jis buvo atliktas Anglijos Ašdauno miškelyje "magiškame rate". Vėlesniuose "vaivorykštės" (paskaitykite apie vaivorykštės mitus) ir "Fenikso" (1983-iais) projektuose irgi svarbų vaidmenį vaidino rugpjūčio 12-oji.

Senovės Egipte rugpjūčio 12-13 d. buvo atliekami paslaptingi Ozyrio ritualai (misterijos). Tas, kuris turėjo galią, buvo vadinamas Vozyriu. O Ozyris buvo Gyvybės galia. Rugpjūčio 12-13 d. yra aukščiausio Sirijaus pakilimo laikas (paskaitykite apie Sirijaus ir Dogano genties sąsajas). Egipte liepos 23-ią pradeda kilti (kartu su Sirijumi) Nilo vandenys. Tai derlingumo (vaisingumo) simbolis, kurį įkūnija Izidė. Rugpjūčio 11-13 d. yra Izidės dienos.

Mūsų Saulės sistema irgi kilusi iš Izidės įsčių. Sirijus B (kuris yra Izidė) sudarytas iš geležies. Iš jos (Sirijau) atėjo geležis į mūsų kūną. Ir tik geležis susieta su magnetiniu lauku. Sirijaus B masės santykis su mūsų Saule yra 1,053. Ir Gizos plokštumoje esanti Cheopso piramidės pagrindas yra 1,067 karto didesnis u- Kefreno pieramidės. Egipto "Mirusiųjų knyga" pabrėžia, kad Didžioji piramidė yra Sirijus, o Kefreno - Saulė (tuo labiau, kad Sirijaus hieroglifas sutampa su piramidės hieroglifu). Bet prisiminkime, kad nesutapimo skirtumas yra 0,0014 - o tai "Pitagoro kablelis" (pitagoriečiai buvo mistikai matematikai, kuriems matematika buvo iš amžių atėjusi mistika).

O kas yra tas "Pitagoro kablelis"? Tai skirtumas tarp oktavos ir penktojo. Sąsajoje su fizika - tai elektrono laisvės 136^o. Ir tada 136+1 yra universalioji Visatos harmonijos konstanta. Ji sutinkama fraktalų teorijoje, piramidžių formulėje, tarpžvaigždinėje neuronų hologramoje... Tai perteikta senovės ezoteriniuose mokymuose. 5 a. gyvenęs filosofas, astronomas ir matematikas Makrobijus mini šv.trupmeną 256/243, kurios reikšmė lygi 1,053 ir ją priskiria "senolių" harmonijos teorijai.

1995-ais Daniel Benese ir J.L.Duvent paskelbė straipsnį, kad jie atrado Sirijų C (apie Sirijų, kaip trigubą žvaigždę kalbėjo ir primityvi Dogono gentis). Jo masės santykis su Saulės mase yra 0,005. Palyginkime su Didžiosios piramidės kertinio akmens masės santykiu su visa piramide, kuris yra 0,0064. Ir vęl skirtumas sutampantis su "Pitagoro kableliu".

Sirijų B nuo Saulės skiria 8,7 šviesmečiai. Ir jos abi papuola į tą pačią kosminės erdvės celę, kurioje veikia "sudėtingumo teorija", įrodanti, kad tokios celės savaime palaiko tvarką. Tokių celės elementai yra tarpusavyje susiję ir paklaiko tvarką, kuri vadinama "išskaidyta struktūra". Jose, pagal Nobelio premijos laureatą Ilją Prigodžiną, egzistuoja didelių atstumų įtaka. Jos poveikis palygintinas su tuo, kad visoje šalyje visi piliečiai vienu metu ištartų tą patį (pvz., kai lietuviai Graikijoje kovėsi dėl Europos čempionų taurės, o teisėjas Saboniui ginčytinoje situacijoje paskyrė 5-ą baudą).

Tad neveltui senovės Egipte Sirijui buvo skiriama tokia reikšmė (žr. apie tai šiame puslapyje). Jis mūsų kraujo geležis, mūsų Žemės geležis. Kas nutinka ten, per "sudėtingumo teorijos" harmoningą rezonansą šviesos greičiu atsirita iki mūsų. Ar liks be įtakos mūsų planetų išsidėstymo sutapimas su 90o Saulės orbitos kampu su galaktikos plokštuma? Tai ir yra kryžius kryžiuje, Nibiru. Toks išsidėstymas nutinka kas 12901 metai. Taigi, toks planetų išsidėstymas yra retas ir nutinka ne taip jau dažnai. Saulės sitema sukasi kaip koks milžiniškas giroskopas. Dar didesnis giroskopas yra Paukščių tako galaktika. Ir dabar šiame galaktikos dydžio smagratyje vienas mažesnis smagratis atsistoja statmenai. Ar tai gali praeiti nepastebėta? Visas Zodiako ciklas, nuo Vandenio iki Vandenio, nuo Ptaho iki Ptaho (Vandens nešikas ir Feniksas), nutinka du kartus. Tik vienąkart tai nutinka tarp Zodiako Alfa ir Omega. (atsipūskite paskaitydami Zodiako eilėraščių). Egiptiečiams Vandenis buvo Ptahas, vandens nešikas, pirmasis asmuo. Tad mes artėjame prie pirmojo žmogaus, Nefer Atumo, vandens nešiko, eros. Ir Egipte, ir Graikijoje, ir Vedose Vandenis priimamas kaip Feniksas. Egiptiečiai Feniksą žymėjo tuo pačiu hieroglifu kaip Sirijų bei piramidę. Tad mes pereisime į Fenikso, kuris yra Sirijus, erą.

Bet tas pats hieroglifas reiškė ir piramidės kertinį akmenį bei pakilimo į dangų vežimą. Bei pirmąją Atum Ra spermą, dievų sėklą, kuri buvo "suvalgyta" kaip Dvasia ir Šviesos šaltinis. Radioaktyvi dėl iridijaus ir radžio, kurie randami meteorituose, Baltoji mana, Dievų sperma, buvo rasta Serabito kalne, Sinajuje. Žvaigždžių akmuo, Bidža, egiptiečiams buvo meteoritas, sperma, šaltinis, kertinis akmuo. Kartu tai Sirijus, piramidė, Feniksas iš iridijaus dulkių (pelenų) ir Gyvybės vandens (Aqua Vitae), nemirtingumo prado, nešikas. Ir visada prieš šios eros pradžią planetos išsidėsto Šventuoju Kryžiumi. Spėjama, kad prasidedant Vandenio ciklui 2011-ais kirsime Plejadžių fotonų juostą. Tai milžiniška banga, kuri sklinda iš Galaktikos centro. Pagal Alaskos, Grenlandijos ir Antarktidos ledynų berilio-12 tyrimus ji pasikartoja maždaug kas 12900 metų. Jos laukiama pasirodant 2012-aisiais. Ši banga atneša daug kosminių šiukšlių. NASA nufotografavo didelius materijos kiekius krentančius į Saulę (žr. puslapį apie Saulės kreiserius). Saulės atsakas į tuos kreiserius yra Saulės dėmių ir Saulės vėjo anomalijos. O jų įtaką junta ir planetai orai, ir mūsų kūnai (nuotaikos pakitimai, liaukų veikla ir kt.). Pastaba: 2006-aisiais pasibaigia indų "RigVeda" (432 tūkst. skiemenų).