Lukas Devita
Gnostikai, žvaigždžių vaikai, Svetimumas:
Aukštesnės būties ilgesys
Ar jums kada teko pasijausti svetimu, na tiesiog viskam, kas supa aplink? Iš pačios esmės, -
kai gamtovaizdis, pastatai, gatvės, reklamos, žmonės ir jų apranga, apsireiškimas ir gyvenimo
būdas viskas taip keista, neteisinga, kvaila, nesuprantama, lyg jūs būtumėt iškritęs iš dangaus.
Galbūt tai paskatintų atsiribojimą, mintis apie vienuolyną, o gal bylotų apie polinkį atsidurti
vieną dieną kurioje iš alternatyvinių, ar nuo seno vadinamų - neformalių grupuočių bei judėjimų ?
Bet kas, kažkada įkvėptas įsijungti į bitnikų gretas, sėsdamas ant modų motorolerio, ar
tapdamas hipiu, vėliau panku, reiveriu ar gotu, turėjo išgyventi panašų pojūtį svetimumą
pripažintai nusistovėjusiai aplinkai.
Žinoma, tai ne vienintelis ir gal ne svarbiausias motyvas. "Įstojimas", kur tai bebūtų, gal būt
iššauks svarstymus, kiek bet kuris alternatyvinis judėjimas nėra (ar yra) tos pat aplinkos dalimi.
Bet jau atsidūrus grupuotės viduje tai neturi reikšmės. Kitas klausimas - kiek giliai viena ar kita
neformali grupuotė gali įtraukti jos dalyvį. Na, atsitinka, kad religinė bendruomenė ar (baisiau
skambanti) sekta gali įsukti savo narius tikrai giliai. O jos dalyvis reik manyt, vertins plačiąją
visuomenę kaip gyvenančią neteisingai, todėl turės neišvengiamai pajusti svetimumą aplinkai.
Gal būt ši savybė vis dėlto svarbi, jei gali būt patirta tiek "jehovisto", tiek "goto", nepaisant, kad šie
vargu ar daugiau ką turėtų bendro. Svetimumas vadinas gali būt labai skirtingas, nes vien jo
patyrimas nesuartina "nesuderinamų" tarpusavy grupuočių ar pažiūrų. Nors ir čia gali būt netikėtumų.
Svetimumo pojūtis, neretai iššaukiantis atsiribojimą, žinomas ir kaip grynai individualus
bruožas, sietinas su vienatve, atsiskyrimu bei visapusišku nepritapimu prie aplinkos. Bet kiek
gilus, tikras ir stipriai išreikštas gali būt šis potyris.
Svetimumas aplinkai, visuomenės tvarkai, o ir visam pasauliui pakankamai radikalus
nusiteikimas visai įprastas Naujojo Testamento tekstuose, galbūt dažnai priimamas formaliai,
visgi nenustoja būt diskusijų tema. Manoma, kad ši nuostata atspindi gnostikų bei ankstyvųjų
krikščionių sampratas.
Gnosticizmas (pavadinimas kilęs nuo graikiško žodžio gnosis - "žinąs", "pažinimas") -
sinkretinis religinis judėjimas, klestėjęs I-IV a. po Kr. , turėjo nemažos paskatos pačios
krikščionybės formavimuisi, o ir vėlesniais laikais jo įtaka neapleido Europos ir Amerikos kultūrinio
gyvenimo. Pavyzdžiui, psichologas Karl Gustav Jung aukštai vertino gnostikus už jų savianalizės
sugebėjimus. Antikos bei ankstyvosios krikščionybės tyrinėtojas James M.Robinson mato
gnostikų įtaką septinto dešimtmečio kontrkultūros judėjimams, prasidėjusiems Jungtinėse
Valstijose ir Britanijoje.
Išlikę gnostiniai raštai, vaizdingi mitologinio pobūdžio pasakojimai, ar savotiški aforizmų
rinkiniai, kaip kad žymioji "Tomo evangelija", tiesiog persmelkti svetimumo pasauliui nuotaika,
nors visumoje gnosticizmas išlieka painia filosofija, nepateikiančia aiškios doktrinų sistemos.
Tačiau viena svarbiausių idėjų, apjungianti daugelį, tuomet naujojo mokymo grupuočių ta, kad
tikrasis žmogus esąs amžina dvasia, kuri buvo įkalinta fiziniame kūne ir nežinojime. Kai kada
kūnas nurodomas lyg sielos kalėjimas, ar nukreipiantis mūsų sąmonę nuo tikrosios žmogaus
prigimties. Tad pagrindiniu gnostikų tikslu buvo ištrūkti iš kūno ir žemiausios kūrybinės apraiškos -
materialaus pasaulio, į kurį esame ištremti. Pasak jų, žemiškasis pasaulis nėra mūsų tikrieji
namai, o jo pagundos ir tvarka - tikriausios kliūtys dvasiniam atsivėrimui. Kūnas, o ir visa materija
buvo suprantama, kaip bloga, ar, kai kuriais atvejais, iliuziška. Ši vieta, į kurią mes "nukritome" -
neatbudusių, nežinančiųjų valdoma Žemė - tikras vargų kraštas, užvaldytas baimės, sklidinas
kančių.
Nenuostabu tuomet, kad žinomi gnosticizmo skelbėjai dažniausiai minimi kaip keistuoliai,
sąmonės revoliucionieriai, nepalaužiamai ištikimi savajai tiesai. Siekdami dvasinio išsivadavimo
jie skelbė nesusitaikymą su žemesniojo pasaulio valdovų, vadinamųjų Archontų primesta
tvarka ir gyvenimo įstatymais. Pasak gnostikų, tikras laisvės polėkis atbunda peržengus
menkystų suraizgytus apribojimus, sulaužius visuomenių normų kodus ir praplėšus visuotinio
manipuliavimo šydą. Tam tikslui vieni mokytojai bei grupuotės atsiribojo nuo pasaulio pilnam
asketizme, kiti įkūrė komunas, drastiškai atsižadėjusias plačiosios visuomenės gyvenimo
taisyklių, kas taps savotišku archetipu
bene visiems vėlesniems kontrkultūros judėjimams.
Koks bebūtų komplikuotas pasaulio sukūrimas pagal gnostikus, visais atvejais, žemesnės
terpės atsiradimą sąlygoja ilgas išsiskaidymo procesas, o mūsų eonas bene labiausiai nutolęs
nuo tikrosios būties. Pasak gnostikų, šio pasaulio, savotiškas "tarpinis" kūrėjas, net pilnai
nesuvokė esąs tik tęstine aukščiausios kūrybinės idėjos dalimi, tad sutverdamas žmogų, jam iš
tiesų įpūtė nenusakomos svarbos dvasios kibirkštį, daugiau nei pačią kūrybos esenciją, suteikė
tai ką, gnostikai vadino perlu. Kaip ši brangenybė paslėpta tamsiame kiaute, jūros dugne, taip ir
šviesos dalelė, dvasios krislas yra įdėtas žmogaus viduje. Klaidžiodami nežinojime, mes galime ir
nenujausti, turintys šitokį turtą ir patį galingiausią laisvės šaltinį. Šviesos pasiuntinys turi
apsireikšti, kad pastūmėtų link atbudimo. Žmonių dvasios miega, kaip kad panašiai byloja
induizmo ar šamanistinė
pasaulėžiūra, o kažkas iš aukščiau nori mus pažadinti, priminti, kas iš tikrųjų esame. Pasiuntinys
atneša žinojimą, palaipsniui atsiskleidžiantį mūsų sieloje, kuri ir pati ieško būdo atsiverti taip
įgaunama drąsa ir išmintis.
Pagal gnosticizmo sampratą, - virš žmonių galvų daugybė valdovų, kontroliuojančių savo
sferas ir siekiančių neleisti mums atgauti savo tikrą valią bei jėgą. Kad pravingiuoti" pro užtvaras
bei kliūtis ir pasiekti pilnatvę, reikalingas tikras sakralinis žinojimas, kurį ir atnešė dangiškas
Šviesos pasiuntinys. Kai kurios gnostinės mokyklos laikė tokiu pasiuntiniu Jėzų Kristų.
Nusileidusiu į Žemę, kad atgaivintų žmonių dangiškąją kilmę ir suteiktų patepimą slaptą
pažinimą, kurio dėka galima atrasti kelią į Šviesos karalystę.
Natūralu, kad prabudęs gnostikas pasijaučia lyg ir esantis "ne iš čia". Vieno senųjų gnostinių
veikalų Himno perlui" herojus, karalaitis, iškeliavęs atnešti perlo į tolimąjį kraštą, pamiršta savo
užduotį ir tikrąją prigimtį. Tačiau pažadintas iš užmaršties jis neabejotinai pradeda jaustis
svetimu, iki tol neva "savoje" aplinkoje. Šis bruožas ypač nuodugniai tyrinėjamas klasikine
laikomoje gnosticizmo studijoje, Hans Jonas'o knygoje "Gnostinė religija: svetimojo dievo
pranešimas ir krikščionybės pradžia" ( The Gnostic Religion: The Message of the Alien God and
the Beginnings of Christianity, 1959).
Svetimumo patirtis būtų lyg tiltas į naujų laikų tyrinėjimus. Septintojo dešimtmečio pabaigoje,
rašytojas ir psichoanalitikas Brad Steiger susidomėjo žmogaus savybėmis, nulemiančiomis
ypatingą sensoriką ar gabumus, polinkį į misticizmą ar buvimo iš kito pasaulio" sindromą. Nuo
pat 1956-ųjų, dvidešimtmetis Brad pradėjo rašyti straipsnius apie nepaaiškinamus fenomenus, ir
šiai dienai jis yra 154 knygų, kurių tiražas siektų 17 milijonų autorius ir bendraautorius,
užsirekomendavęs kaip gilus, įvairiapusiškas, dvasinių reiškinių bei žmonijos paslapčių
tyrinėtojas, laisvai įvaldęs tiek dokumentinės prozos, biografinės, tiek grožinės literatūros žanrus.
Apie 1968-uosius metus Brad Steiger sudarė savotišką anketą, skirtą, kaip jis tuomet
pavadino žvaigždžių žmogaus", ar išskirtinai
dvasiškai orientuotos asmenybės tipui nustatyti. Šitokį terminą Steiger pasiskolino iš
Amerikos
etninių gyventojų mitologijos, kuri byloja, kad žvaigždėse gyvena dvasinės būtybės ir laiks nuo
laiko apsireiškia Žemėje, o taip pat, kai kurie mūsų išlaiko ypatingesnį ryšį su žvaigždėmis. Brad
Steiger'is pasitelkė idėją žmogaus, pradedančio jaustis esančiu ne iš šios aplinkos, išgyvenančiu tai
taip stipriai ir pilnutinai, kad galėtų būt pavadintu tik kaip nukritusiu iš žvaigždžių".
Sherry Hansen, liuteronų teologė, tuometinė Niu Jorko universiteto konsultantė, vienoje iš
savo edukacinių programų 1970-aisiais, sudarė panašią anketą. Sulyginę tyrinėjimus su Brad'u
jiedu padarė išvada, kad dažniausiai respondentai vadina save dvasiniais padėjėjais" šioje
žemėje. Ištisą dešimtmetį Brad Steiger'is su žmona tapusia Shelly tobulino apklausos formą, ir nuo
1987-ųjų iki 1993-ųjų išsiuntinėjo daugybei žmonių visam pasaulyje. Virš 30 000 asmenų gražino
užpildytas anketas. Jas atsakė įvairiausių visuomenės sluoksnių, visų įmanomų specialybių,
dvasinių bei religinių pažiūrų atstovai. Pavyzdžiui, protestantų bažnyčiai priklausančių sudarė
49% visų apklaustųjų, katalikų 39%, naujojo amžiaus" dvasinei pakraipai 12%, netikinčiais
save įvardino tik 1% . Mistinių patirčių skiltyje, 94% atsakiusiųjų stipriai išgyvena vientisumo su
visata" pojūtį, 67% intensyvius religinius jausmus, 91% teigia patyrę telepatinį ryšį su būtybėmis
iš nematomojo ar aukštesniojo pasaulio, tiek pat tvirtina turintys angelą sargą. Beveik visi
apklaustieji pritaria idėjai, kad jų dvasiniai ar fiziniai protėviai yra atkeliavę iš kitų dimensijų, kaip ir
daugelio jų pačių sielos. Nors visi šie vyrai ir moterys liudija besijaučiantys svetimi svetimam
krašte", tačiau daugybė jų aktyviai dirba visuomeniškuose srityse, būdami medicinos seselėmis,
gydytojais, mokytojais, tarnautojais, žurnalistais bei psichologais ir net teisininkais. Pats
ryškiausias bruožas - atsakymas bendras absoliučiai visoms anketoms - tai pasiryžimas ir noras
tarnauti planetos labui, visoms gyvoms būtybėms.
Brad Steiger'is juokavo šimtai mokslininkų dešimtmečiais ieško gyvybės kosmose, o jis
netikėtai atrado visą tinklą būtybių iš kito pasaulio, išsidriekusį čia pat, Žemėje. "Žvaigždžių žmonių" fenomenas išlieka
"nematomas", tačiau užkliudo ir pritraukia jaunesnius, "kitokiais" pasijutusius naujų kartų atstovus.
Jie tapo vadinami "žvaigždžių vaikais" (star
children), "žvaigždžių sporomis" (starseeds)
ar "klajokliais" (wanderers), viena po kitos išdygo internetinės "stovyklos", skirtos pasidalinti
patirtimi, studijuoti, taip pat svetainėse pateikiamas gan vieningas sąvokų apibrėžimas.
Pasak tokių šaltinių, "žvaigždžių
sporomis" galima būtų pavadinti daugelį, kas nuoširdžiai jaučiasi turįs misiją šiame pasaulyje
ir laukia meto "sudygti". Tai aiškiai primena ir biblijinę grūdo metaforą.
Teigiama, "žvaigždžių vaikai" galiausiai turi išmokti pažinti fizinį pasaulį "iš užkulisių" ir
prisiminti savo tikrąją prigimtį kiek įmanoma gryniau. Aukštesniosios jėgos padeda jų
transformacijai, pilnutinio savęs suvokimui. Tada jie pasiruošę įgyvendinti misiją, padėti kitoms,
žemiškais saitais supančiotom sielom atpažinti savo dieviškąją paskirtį. Kaip bežiūrėsi,visa tai
skamba lyg iš senosios gnostikų doktrinos.Ir lygiai taip pat pabrėžiama atbudimo svarba - jis gali
būti nuoseklus, ramus arba staigus, net dramatiškas. Visais atvejais "žvaigždžių vaikų" atmintis
nuskaidrėja, bent tiek, kad atrasti ar pajausti savo tikrąją prigimtį ir tapt sąmoningu.
Tolimesnės veiklos forma gali būt labai individuali, išreikšta atvirai ar užslaptinta
paprastume.Tai gali būti pozityvių žinių skleidimas, mokyklų, globalių bendrijų įkūrimas ar tyli
asmeninė pagalba.
"Žvaigždžių žmonės" linkę manyti, kad visais žmonijos gyvavimo laikais savotiškos "žvaigždžių sporos" buvo siunčiamos į Žemę
pagelbėti išsivadavimams iš "tamsiųjų erų", visuotinės pažangos siekiams. Tačiau daugeliui
"žvaigždžių vaikų" nepavykdavo įgyvendinti savo misijų ir jie pasijausdavo, lyg pakliuvę į spąstus,
- suvilioti materialaus pasaulio iliuzijų klimpdavo vis giliau į užmarštį.
Čia vėl žvilga panašumas su gnostikais, tik viskas rutuliuojasi kosminėje eroje. "Žvaigždžių
vaikai" jaučiasi svetimais ir ypač tą pažymi vadinamieji "klajokliai", dažniausiai sunkiai
išgyvenantys savo nepritapimą, jie jaučiasi tiesiogiai ištremti iš kitų planetų.
Toks pareiškimas labai derėtų hipiškų laikų filosofavimams, o "žvaigždžių vaikai" mano, kad
šitokios būtybės kaip tik būna esminiais katalizatoriais masiškai transformuojant sustabarėjusias
visuomenes, kaip tai akivaizdžiausiai pasireiškė septintame dešimtmetyje. "Nukritusiais iš kitos
planetos" miesčionys pažymi ypatingus keistuolius, o būtent taip save pristatė įtakingas džiazo
novatorius Sun Ra, ar panašiai
užsimindavo ir legendinis Jimi Hendrix.
Kaip nebūtų keista, toks pareiškimas tikriausiai nenustebintų induizmo pasekėjo. O gal galima
aprėpti dar plačiau - kad visi religiniai mokymai neišvengiamai išpažįsta mažiausiai du pasaulius
("šį" bei "kitą"), ir tarp jų besikabarojantį moksliškąjį homo sapiens. Tad jaustis svetimu, ar
kartais prisiminti bet kuria prasme kitokį pasaulį yra lyg ir visai natūralu.
Gal būt tai žmogiškosios būties archetipas, užfiksuotas gnostiniuose raštuose ir slapta
apsireiškiantis kitose epochose, staiga atgijęs ir šiandien. Tačiau ne tiesiogine sąsaja - egzistuoja
dabartinės gnostikų grupuotės, susiformavusios atkuriant tradicijas, bet "žvaigždžių vaikai"
savotiškai interpretuoja kai kurias pagrindines gnostikų idėjas. O šviežiau ir naujau pasireiškia tai,
kad "žvaigždžių žmonės" pernelyg nesirūpina savo paties išsigelbėjimu, nes paprasčiausiai
jaučiasi ir taip esantys iš kito pasaulio!
Pagaliau "žvaigždžių vaikų" fenomeną netiktų vadinti nauja religija, net gi judėjimu,
greičiausiai tai per daug abstraktus reiškinys. Tačiau platus, kiek žinoma, sukėlęs tylų, bet
pakankamą susidomėjimą ir Lietuvoje. Leidykla "Šviesa", dažniausiai asocijuojama su
vadovėliais, 1997-ais metais lyg niekur nieko išleido knygą "Žvaigždžių vaikai"( Star Children,
1994). Tiesa, jos autorė Jenny Randles, bene garsiausia ir labiausiai gerbiama Anglijos ufologė,
pateikia gan santūrų, gal kiek bedvasį įvadą į temą, tačiau nestokojantį žavesio.Visais atvejais
tokio pobūdžio knygos skatintų savęs pažinimo, bei pozityvaus atsiskleidimo siekį.
Jei paslaptingumas traukia, svetimumas ugdo, bylodamas amžiną tobulesnio pasaulio ilgesį,
didinga prigimtis įpareigoja: jei esi šviesos dalelė - turi šviesti kitiems.
Kas tas gnosticizmas?
Apie ufologiją kine
Žvaigždžių žmonės: pastabos dabar
Gnosticizmo atgimimas Viduramžiais
Dendizmo poetika: literatūra ir mada
Terra Incognita ir Terra Fantastica
Gnosticizmo ištakos. Blogio misterija
Don Campbell. Mozarto muzikos galia
Simonas Samarietis, pirmasis gnostikas;
Gyvenimas "laikmečio dvasioje" ir foto-moto-savišvieta
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
Ankstyvasis gnosticizmas: Ofitai
Pirmoji tarpžvaigždinė kelionė
Kita gnostikų Ieva
Gnostikai: Pasaulio sutvėrimas
A. Platonovas. Saulės įpėdiniai
Pranašiškas Aldous Huxley
Jim Morrison, Amerikos poetas
Andy Warhol: portretas su datomis
SUN RA: muzika iš atviro kosmoso
Mitologija Visatos masteliu
Velso atominė bomba
Fantastikos puslapis
NSO.LT svetainė
|