Padangų pardavėjas
Jonis tvarkėsi savoje automobilių dalių krautuvėje. Tą apsnūdusį ir apniukusį rytmetį jį aplanko pirmasis pastovus lankytojas Petras Kurmelis.
Petras (žvaliai): Labas, Joni! Ar šiandien gavai naujų padangų?
Jonis (niūriai, po 10 min. pauzės): Gavau...
Petras (susidomėjęs): Ar galiu į jas pažvelgti?
Jonis (niūriai, po 15 min. pauzės): Aišku, gali...
Petras (nekantrauja): Dabar, iškart?
Jonis (niūriai, ranką tiesdamas link medžioklinio buožės): Niekad daugiau neužeik į mano parduotuvę...
Petras (atlaidžiai): Ačiū, ačiū tau, viršininke...
Jonis (niūriai, keldamas šautuvą link peties): Nėr už ką, niekingas padare...
Petras (puola ant kelių ir besilankstydamas atatupstas išslenka pro duris): Ačiū, ačiū tau...Jonis (pakelia akis į lubas): O Viešpatie, aš pardavinėju padangas jau 20 metų, - kiek laiko praleidau veltui...
Jonis (su šautuvu ant peties išeina į gatvę): Reikia iš naujo pradėti gyvenimą. Laikas skinti rožių žiedus. Laikas surasti tikrąjį pašaukimą. Laikas sutikti likimo dovaną.
Žmona (iš parduotuvės): Grįžk ir pardavinėk padangas!
Jonis (niūriai): Gerai jau, gerai...Jonis (grįžta į parduotuvę. Ten jau sėdi storulis Bilas): Kaip čionai pakliuvai?
Bilas: Aš vaiduoklis iš senų kapinių...
Jonis (niūriai): Ar pirksi padangas?
Bilas: Ne, tačiau aš atėjau, kad išgelbėčiau tavo sielą, kad patarčiau, ką darai netinkamai - ir tikiuosiu pakeisti tavo likimą, kad taptum visiškai laimingas.
Jonis: Jei nepirksi padangų, tai kuo greičiau nešk kaliošus iš parduotuvės...
Bilas: Tu nesupranti, aš noriu tau atnešti daug laimės...
Jonis (agresyviai, vėl keldamas prie peties šautuvą): Atrodo nesupranti, Bilai? Aš pardavinėju padangas. Čia padangų parduotuvė. Arba ką nors perki arba kuo greičiau neši iš čia kudašių!..
Bilas: Na gerai, gerai... Ar neturi tų... radialinių?
Jonis (piktai, vis dar pakėlęs šautuvą): Labai atsiprašau, tačiau ką tik baigėsi...
Bilas (išeidamas): Tada puiku!
Jonis: Gerai... Užsuk vėl...(Duris atveria kaimynas ir prekiautojas narkotikais Juočkis): Sveikas!
Jonis: Sveikas, negi atnešei tą partiją kokaino, kurio man reikia?
Juočkis: Ne...
Jonis (persisveria per prekystalį ir šnabžda): Žinai, ar negalėtumei parūpinti kažkiek tų miltelių...
Juočkis: Kokių?...
Jonis (šnabžda): Man reikia, kad truputį pavažiuotų stogas...
Juočkis: Ką? Šįkart nuvažiavai per toli! Aš tavimi netikiu! Ar nežinai, kas pasidarys tavo kūnui?
Jonis: Ne...
Juočkis: Aš taipogi...
Jonis: Tučtuojau! Man reikia dabar!...
Juočkis: Aš nieko negausiu, kol neatsidarė pagrindinis sandėlys...
Jonis (imdamas Juočkį už krūtų): Tučtuojau, velnio išpera!...
Juočkis: Žmogau, tu baigi išprotėti!
Jonis: Aš sakau gi tau, kad baigiu išprotėti!...
(nuskamba varpelis)
Jonis (nurimęs): Tik pažvelk, jau laikas pietauti...
Juočkis: Ar nenumauti mums užkapoti į kokią nors "Ponių laimę" ?
Jonis: Iš tikro!
(tęsinys galimas)
Skaitykite:
S. Altovas. Aplink pasaulį
Taip pat galite paskaityti ne tik tris nesąmonienų dalis:
Šuniškos nesąmonienos
Nesąmonienų II dalis
Nesąmonienų III dalis
bet ir
aplankyti Juozą pirmą bei antrą kartą
ar paskaitinėti keletą juodojų anekdotų rinkinukų:
pirmą, o taip antrą, na taip - trečią, o taipogi naujausią,
1997 sausio-vasario anekdotai.
Apie kaimynus
o gal norite sužinoti, "Kas būtų, jei...", Liūdna pasaka apie Unix ir kaip
IBM plečia paslaugų sritį.
Taip pat Apibendrintoji klaidų teorija,
Programuotojo evoliucija: "Labas, pasauli!",
Žvaigždžių trekas: Kas būtų skrendant su Windows'95