Nesąmonienos. Jumoras. Vartiklis Nr.12: Humor

Mano draugelis Vinis buvo pernešiotas - gimimo liudijimą jis gavo tik aštuonerių. O dabar Vinis gyvena name, kuriame viskas veikia naudojant statinę elektros energiją. Kai jis nori išsivirti kiaušinius, patrina gumytes į plaukus.

O šiandien aš gavau šiek tiek užkrauto vandens ir nežinau, kaip prisijungti prie jo elektros tinklo.

Aš ieškojau naujo darbo ir buvau pakviestas pasikalbėjimui. Atėjęs aš iškart paklausiau direktoriaus:
- Ar galima užduoti vieną klausimėlį? Kas atsitiks, jei važiuojant šviesos greičiu įjungsite priekines šviesas?
- Nežinau, - jis atsakė.
- Aš nenoriu pas jus dirbti, - padariau išvadą.

Aš žinojau, kad tądien pas juos buvo elektros šuolis ir tuo pat metu lifte iškepė 10 kiaušinių. Kaip taip galėjo atsitikti, jei liftu leidžiama važiuoti tik keturiem?

Išėjęs susitikau seną draugą.
- Kodėl neskambini? - jis paklausė.
- Negaliu, nusipirkau naują telefoną, bet jis neturi 5.
- Ir seniai jį turi?
- Nežinau, mano kalendoriuje nėra 7!

Nuėjau pas akių gydytoją. Jis pasakė, kad man daugiau nereikia nešioti akinių. Aš apsidžiaugiau ir išsiėmiau linzes.

Mano name visi šiek tiek pamišę. Kaimynas šalia kuria perukus katinams. Mano bute prietranka laido 'Vartiklius'. O kaimynė iš viršaus bandė apiplėšti parduotuvę. Ji įsiveržė su dažų purkštuvu ir sušuko:
- (Pradžia, kaip Sabonio išsireiškimai olimpiadoje), atiduokite visus pinigus, arba aš viską aplink išdažysiu! šūdiniausias darba

Neseniai mano name vakare dingo šviesa. Laimė, kad turėjau fotoblyksnę. O dabar aš turiu 36 nuotraukas, kaip tepu sviestą ant sumuštinio, kurio nesuvalgiau, nes kaimynai pamanė, kad pas mane trumpas sujungimas ir iškvietė gaisrininkus. Tada aš vietoje oro kondicionieriaus įjungiau rankų džiovintuvą. Rytą sinoptikai stebėjosi:
- Kažin kodėl Antarktidoje ledai ištirpo...

Kartą pavakare parėjęs namo atsitiktinai į durų spyną įkišau mašinos raktelį. Kai jį pasukau, namas užsivedė ir nuvažiavo. Ties sankryža mane sustabdė policininkas ir išrašė baudą už greičio viršijimą.
- Kur gyveni? - jis paklausė.
- Čia, - atsakiau, ir nuvairavęs į autostrados vidurį velniop siunčiau visas mašinas.

Policininkas mane sustabdė ir šiandien:
- Ar nežinai, kad negalima važiuoti greičiau nei 60 km per val.?
- Žinau, - nuraminau, - bet aš tiek dar nenuvažiavau....

Pas mane įsitaisė poltergeistas. Vieną rytą atsibudęs pastebėjau, kad per naktį kažkas išnešė visus daiktus, o juos pakeitė visiškai tokiomis pat kopijomis. Susijaudinęs pažadinau draugę:
- Tik pažvelk, - naktį kambaryje pasikeitė visi daiktai!...
- O kas tu toks!? - ji perklausė....

Neseniai bute įsirengiau dangišką apšvietimą. Kaip juo džiaugiasi viršutinių aukštų gyventojai! Ir kai naktį užmigau šalia palydovinės lėkštės, mano sapnai buvo transliuojami visam pasauliui. Ir kai šįryt atsikėlusi draugė paklausė:
- Ar gerai miegojai?
- Ne, - atsakiau, - man atrodo, kad šiąnakt padariau kelias klaidas.

Ir dar ji paklausė, kuriam laikui išeinu. Aš pasakiau teisybę:
- Visam laikui....

O išeidamas dar sudaužiau veidrodį. Aš maniau, kad turėsiu 7 metus nelaimės, tačiau mano advokatas mano, kad išsisuksiu su 5.

Pilvas urzgė, kaip kaimynų šuo, negavęs "Whiskas", - čia tas, kuriam įdėjau linzes su kačių piešinukais. Tada ėmiau ir paskambinau į "užkandžiai iš bet kada". Paprašiau, kad atvežtų Renesanso laikų prancūziškų skrebučių.

Vaikai negauna atostogų, o jų pilna visi pliažai. Užkniso! Aš priėjau prie vieno mažio ir išrėžiau:
- Nedirbai nė dienos, - tai ką čia veiki!

Vakar aš važiavau troleibusu ir prisėdau prie jaunos kinės - blondinės.
- Labas, - tariau ir ji atsakė:
- Labas...
- Puiki dienelė, ar ne? - tęsiau, bet ji atrėžė:
- Aš šiandien kalbėjausi su gydytoju ir jis pasakė, kad turiu problemų...
- Kokių dar problemų? - sunerimau.
- Jis pasakė, kad aš nimfomanė ir man patinki tik jauni žydukai... Ir dar, mano vardas Deivis...
- Sveikas, Deivi! - nesutrikau, - o aš kaip tik Izaokas!

2020 m. papildymai

- Gyvenimas yra tarsi kabantis tiltas! – kartą pareiškiau.
- Kaip tai?! – susidomėjo žmona.
- O kodėl turėčiau žinoti!? – atrėžiau. Telefonas senelis .

Kartą restorane užsisakiau žuvį. Kai ją atnešė, sukišau rankas į majonezą, o tada perbraukiau jomis per plaukus. Kaimynas, sėdėjęs prie to paties staliuko, išplėtęs akis žiūrėjo į mane. Aš paaiškinau: - Oi! Apsirikau… Pamaniau, kad tai špinatai!

Kai buvau mažas, tėvas mane mokė skaičiuoti:
- Kiek bus 2 knygos pridėjus 3 knygas?
- Penkios!
- O prie 9 knygų pridėjus 5-ias?
- Keturiolika!
- O prie 1200 knygų pridėjus 750, o tada dar 645-ias?
- O tai visai paprasta! – supykau. – Gausis biblioteka!

Manęs paklausė, kaip aš praturtėjau. Atsakiau:
- Nusipirkau 2 kg neplautų obuolių už 30 ct. Nuploviau juos ir turguje pardaviau už 1,50 Eur. Tada už šiuos pinigus nusipirkau 10 kg neplautų obuolių, pardaviau juos ir gavau 7 Eur.
- Ir taip pamažu praturtėjai?!
- Ne, nė velnio! Prieš 2 m. mirė mano turtingas dėdė, man palikęs visą turtą! Nuo tada lioviausi daręs tas nesąmones.