Interviu su Juozu: žemaičių kadaginė - Žemaitijoje nebeliko kadagių (lašiniams rūkyti iškirsti ir supleškinti). Dabar žemaičiai sodininkai rauna Dzūkijos miškų kadagius, vežasi ir sodina savo soduose. Tik kadagys nemėgsta persodinimo, nugeibsta. Kaip gi žemaitis bus be kadaginės! Jūs rodos žemaitis...
- Taip, kitados ir aš buvau žemaitis. Bet išgirdęs, kad ne tik Lietuva, bet ir rimta, padori Žemaitija išėjo Europon, tautybę užkasiau po beržu, tą vietą pašventinau ir kas vakarą meldžiuos: sugrįšk, Tėvyne!
Žemaičiai užsispyrę. Tas man patinka. Mat jei neužsispirsi pats, po kurio laiko būtinai įspirs kitas. Bet ir baugu: žemaičiai taip užsispyrę maukia degtinę, kad išmaukia beveik tiek pat, kaip kokie lenkai ar lietuviai. Ir ne tik kadaginės. Vidutinis žemaitis paprastai būna visutinio girtumo laipsnio, o tokiam ne tik žygiuoti Europon, bet ir apskritai pajudėti iš vietos nevalia.
Pakaitalo pačiam kadagiui nežinau, bet nuo kadaginės gerai padeda guminė lazda (namų sąlygomis tinka ir samtis, lygintuvas, iš bėdos - nedidelis kompiuteris).
- Pakalbėkim apie selekciją....
- O kas tai yra?
- Žmonių gyvenime tai vadinama paleistuvavimu, augalų pasaulyje - selekcija. Kopūstas intymiau pabendravo su rope - štai ir nauja daržovė - kaliaropė. Ką su kuo dar būtų galima supiršti?
- Ką ten kažkokios kaliaropės! Visai kas kita - durnaropės, Kiek jų nūnai priviso! Durnarope, deja, tampa kiekvienas, ilgiau intymiai pabendravęs su valdžia (silpnesnio būdo lietuviui pakanka savaitės). < . . . >
O gražiausiai mūsų platumose kryžminasi pareigūnai ir pašlemėkai, o naujos veislės būna tikrai geros kokybės. Štai gatvės banditas intymiai pabendrauja su policininku ir tampa garbingu verslininku. Seimo narys - su "šeimos" nariu ir tampa, kuo tik širdis geidžia... Po piršlybų jie išteka į kanalizacijos vamzdį ir dvokia ten iki kadencijos pabaigos.
Na po tokio interviu tik "Kalnapilio" alaus ir Arina šalia... O dar geriau trumputė ištrauka iš "Knygos"...Juozas. Prokuroras atleidžia muitininkui Pas prokurorą keturi vyrai atvedė muitininką Petrą. Tas parpuolė ant kelių, išsitraukė maišą dolerių ir visų akivaizdoje padavė propurorui. Prokuroras, išvydęs jo tikėjimą, tarė:
"Žmogau, tau atleidžiamos nuodėmės".Ten sėdėjo keletas Konstitucijos aiškintojų, kurie svarstė:
"Kaip jis drįsta taip kalbėti? Juk prieš įstatymą visi lygūs!"Prokuroras, iš karto perpratęs jų mintis, pasakė:
"Kam taip manote savo širdyje? Kas lengviau - uždaryti žmogų ar liepti:
kelkis, pasiimk pinigus ir vaikščiok. Bet kad žinotumėt mane turint valios," - čia jis tarė suimtajam:
"Kelkis, imk maišą ir eik namo"Šis atsikėlė, pasiėmė pinigus ir nuėjo sau. Tai išvydę visi be galo stebėjosi ir šlovino prokurorą sakydami:
"Tokių dalykų mes niekad nesame matę".
Ankstesnis Juozo fragmentas
ir dar vienas Apie muitininkus
. O apie rinkimus - angliškaiJuodieji anekdotai
Nesąmonienos III dalis.
Liūdna pasaka apie Unix bei
Ką platina mašalai? bei
Žvaigždžių trekas: Kas būtų skrendant su Windows'95