Candle with rose

Lesteris Samralas
"Žmogus", 1 knyga, 1 dalis

    Candle with rose

Dr. Lesteris Samralas (Lester F. Sumrall) – gerai žinomas pamokslininkas krikščioniškame pasaulyje, per šešiasdešimt metų tarnavęs daugiau nei 100 pasaulio tautų. Jis daugybės knygų autorius, mokytojas, misionierius, radijo LeSea Broadcasting įkūrėjas.

PRATARMĖ

Tai pirmoji knygelė iš keturių knygų serijos "Žmogus". Ši knyga - apie žmogaus asmens vientisumą. Joje atskleidžiama, kaip gali harmoningai veikti trys skirtingos žmogaus asmenybės dalys.

Automobilis susideda iš 14000 įvairiausių detalių. Joms visoms vieningai veikiant, jūs važiuojate patogiai ir su malonumu. Kai visa jūsų asmenybė yra susijungusi su Dievu, jūs esate laimingas, pilnas jėgų ir džiaugsmingai dalinatės savo sėkme su kitais.

Daugiau kaip dvidešimt metų aš stengiausi suvokti, kuo žmogaus dvasia skiriasi nuo sielos. Buvo mažai medžiagos, kuria galėjau pasinaudoti ieškodamas teisingo atsakymo, nes knygos ir straipsniai šiuo klausimu pasirodė tik pastaraisiais metais.

Neįmanoma gyventi pergalingai ir pilnaverčiai be aiškaus supratimo apie visą žmogaus asmenybę - apie jo dvasią, sielą ir kūną.

1 skyrius. KITOKS GYVENIMAS

Didysis Psalmių kūrėjas kreipėsi į Dievą: "Kas yra žmogus, kad Tu jį atsimeni, arba žmogaus sūnus, kad Tu jį aplankai?" (Ps 8, 4).

Akivaizdu, kad Dovydas staiga išsigando suvokęs, koks didingas yra kūrinys, vadinamas žmogumi. Jau šeši tūkstančiai metų, kai šis klausimas skamba žmonių lūpose: "Dieve, kas yra žmogus, kad Tu jam rodai tokį dėmesį?" Visa Biblija parašyta visų pirma žmogui. Tai ne astrologijos ar astronomijos vadovėlis. Tai ne mokslinė knyga. Biblija - knyga apie žmogų.

Galbūt joks kitas klausimas šiuo metu nėra toks svarbus, kaip klausimas apie visą žmogaus asmenybę. Turbūt niekada anksčiau žmonės taip uoliai neieškojo atsakymo į šį klausimą. Mane tai džiugina, nes teisingas atsakymas gali išspręsti tiek asmenines žmogaus problemas, tiek šeimos, bažnyčios ar visuomenės problemas. Teisingai suprasdami žmogų, mes suvokiame visų žmonijos problemų esmę ir šaknis. Tačiau neužtenka sužinoti apibrėžimą. Tam, kad atsakymas į šį klausimą būtų išties naudingas, turime pritaikyti jį praktikoje.

Yra tik trys svarbiausios tobulėjimo sferos, kurias mes visi turime labai gerai pažinti.

PAŽINK KITUS ŽMONES

Antroji plati sfera, kurią turi pažinti kiekvienas, yra aplinkiniai žmonės. Keista, bet mes galime visą gyvenimą pragyventi tarp žmonių ir nieko apie juos nežinoti. Ar tau neteko girdėti, kai po penkiasdešimties bendro gyvenimo metų, vyras sako žmonai: "Aš tavęs nesuprantu"? Vesdamas jis galvojo, kad labai gerai ją supranta, tačiau ilgainiui bendravimas tarp jų nutrūko.

Jeigu pažintume vieni kitus, nebūtų karų. Man teko gyventi su rusais - jie geri žmonės. Vokiečiai yra taip pat malonūs žmonės. Daugybė puikių žmonių yra kiekvienoje tautoje. Jei mes pažintume vieni kitus, nebūtų ne tik karų, bet ir kitokių konfliktų. Jeigu vadovai ir darbuotojai iki galo suprastų vieni kitus, tarp jų neiškiltų nesutarimų. Žmonėms reikalingas tarpusavio supratimas, tačiau labai dažnai mes nesistengiame vienas kito suprasti. Mes nebandome išsiaiškinti, kas skaudina kitą žmogų, dėl ko jis nuliūdęs arba kodėl jam atrodo, kad mes juo nesirūpiname. Nesistengiame suprasti, kas padeda kitiems tapti laimingais arba nelaimingais. Mes dar nepradėjome gyventi, jei nežinome, kas yra Dievas ir nemokame suprasti kitų žmonių.

Biblijoje rasime 4 žmogiškosios prigimties aspektus:
1) Vientisas asmuo, be kūno-sielos dualizmo
Hebrajiškas „nepheš“ (paprastai verčiamas siela) kaip ir graikiškas atitikmuo „psyche“ perteikia vidinio „aš“ arba gyvybės prado sąvoką, kuri neturi nemirtingos atskiros sielos reikšmės. Biblijoje kūnas ir siela du tos pačios asmenybės aspektai. 1 Kor 15:38-58 pabrėžiama viso asmens prisikėlimas (o ne vien tik jo nemarios sielos).
2) Unikalus tvarinys
Tai išsakoma jau Pr 1:26-27, nurodant kad tik žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą.
3) Socialinė būtybė
„Negera žmogui būti vienam“ [Pr 2:18]
4) Dievo atvaizdas ir Nuopuolis
Nuopuolis paaiškina dabartinę žmonijos padėtį.

Jeigu nerasime atsakymo Biblijoje, nerasime jo niekur kitur per visą savo gyvenimą.

Laiške tesalonikiečiams sakoma: "Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko tobulą bei nepeiktiną jūsų dvasią, sielą ir kūną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui" (1 Tes 5, 23).

Visur, išskyrus Bibliją, teigiama, kad žmogus yra dvilypis, tai yra sudarytas iš dviejų dalių. Psichiatrai, psichologai ir filosofai tvirtina, kad žmogus susideda iš dviejų dalių. Jų nuomone, yra išorė ir vidus. Tai, kas matoma, ir tai, kas nematoma.

Dievo žodis moko, kad žmogų sudaro trys dalys.

Aš įsitikinęs, kad šiandien Dievas daro kažką nauja mūsų žemėje pačiu nuostabiausiu ir stebuklingiausiu būdu. Šiais, paskutiniais laikais, Jis apreiškia labai reikšmingus dalykus. Mūsų kartoje dar niekas išsamiai nemokė apie visą žmogaus asmenybę.

ISTORINĖ TIESA IR DABARTIES TIESA

Yra dvi tiesos rūšys. Vieną mes pavadintume istorine tiesa, o kitą - dabarties tiesa. Aiškiai apibrėžkime kiekvieną iš jų.

Istorinė tiesa nesusijusi su tavo likimu. Pavyzdžiui, mes žinome, kad kartą gyveno žmogus, vardu Nojus, kuris pastatė didelį laivą. Nojus nebuvo laivų statytojas, bet Dievas jį pamokė, kaip statyti laivą, ir netgi davė jam laivo brėžinius. Kitas tokio dydžio laivas buvo pastatytas tik 1850 metais po Kristaus gimimo. Mes priimame šį pasakojimą kaip istoriją, tačiau jis neturi nieko bendra su ramybe, esančia mūsų širdyse, ir džiaugsmu, kuris yra pripildęs mūsų sielas. Tai teisingas pasakojimas, tačiau jis yra istorinė tiesa.

Dabarties tiesa, priešingai istorinei tiesai, susijusi su tuo, kad Dievas myli tave, kad Jis atidavė už tave savo Sūnų ir kad tiesiog dabar tu gali būti išgelbėtas!

Biblijoje pilna dabarties tiesų, nuo kurių priklauso tavo džiaugsmas, ramybė ir laimė. Mokymas apie visą žmogų yra tokios rūšies tiesa. Jeigu nori, kad tau sektųsi krikščioniškame gyvenime, turi pažinti save. Tu turi žinoti, kas esi, prieš kažką spręsdamas. Apie 95 procentai Amerikos krikščionių (atgimusių iš aukšto ir turinčių gyvą dvasią) vis dar gyvena, elgiasi ir mąsto pagal seną, iš Adomo paveldėtą prigimtį. Jų viduje yra naujo žmogaus paslaptis, bet kadangi jie nebuvo mokyti dabarties tiesos, gyvena pagal senos prigimties jausmus ir įpročius. Dievas šiandien juos šaukia į naują gyvenimą Jėzuje Kristuje. Todėl aš kartu su jumis noriu panagrinėti tiesą apie trečiąją gyvenimo sferą - savęs, kaip viso žmogaus, pažinimą.


PANAŠUS Į DIEVĄ

Pirmieji žodžiai, kuriuos Dievas pasakė apie visą žmogaus asmenį, užrašyti pirmame Biblijos skyriuje. "Ir Dievas pasakė: Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą..." (Pr 1, 26)1. Kai pamatysi Dievą, Jis atrodys panašiai kaip tu: turės dvi akis, vieną nosį, dvi ausis ir penkis pirštus. Gyvendamas žemėje, Jėzus buvo normalus ir niekuo neišsiskiriantis. Biblija moko, kad patekę į Dangų būsime panašūs į Jėzų ir kad mes esame sukurti pagal Jo atvaizdą ir pavidalą. Norėdamas, kad mes iš tiesų suvoktume šią tiesą, Dievas pakartojo ją du kartus.

DIEVAS TURI DVASIĄ

Dievas vadinamas dvasia, nes Jis ir yra Dvasia. Jo Dvasia aktyviai dalyvavo kuriant pasaulį. Biblijoje parašyta, kad Dievo Dvasia sklandė virš vandenų. Jo Dvasia dalyvavo mūsų atpirkime. "Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą" (Jn 3, 16). Dievo Dvasia bendravo ir veikė kartu su žmonėmis. Dievas kalbėjo Nojui, pranešdamas, kad įvyks tvanas. Jis kalbėjosi su Abraomu, taip pat su apaštalais Pauliumi ir Jonu. Su visais jais Dievas bendravo per savo Dvasią.

DIEVAS TURI KŪNĄ

Labiausiai tikėtina, kad Dievo kūnas yra panašus į Jėzaus kūną. Kai Steponas matė Jėzų, stovintį Tėvo dešinėje, iš jo žodžių galima spręsti, jog Jėzus ir Tėvas šalia vienas kito atrodė labai natūraliai. Steponas nepasakė, kad Tėvas yra milžinas, lyginant su Sūnumi. "Štai aš matau atsivėrusį dangų ir žmogaus sūnų stovintį Dievo dešinėje". Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį" (Apd 7, 56-57).

Dievas turi rankas. Savo rankomis Jis padarė Adomą. Jis turi akis, kuriomis mato. "Nes Viešpaties akys žiūri į visą žemę, ir Jis suteikia stiprybės tiems, kurie tiki Jį tobula širdimi" (2 Krn 16, 9). Dievas turi veidą. "Ir Jokūbas pavadino tą vietą Penuel, nes jis sakė "Aš mačiau Viešpatį veidas į veidą, tačiau likau gyvas" (Pr 32, 30). Išėjimo knygoje aprašoma, kaip Mozė ir Izraelio vyresnieji matė Dievą. "Tai užkopė ant kalno Mozė, Aaronas, Nadabas, Abijus ir septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų ir išvydo Izraelio Dievą. Po Jo kojomis buvo matyti lyg koksai gražus safyras ir kaip skaistus dangus. Bet Dievas nekėlė savo rankos prieš Izraelio vadovus. Jie matė Dievą ir tada valgė ir gėrė Jo akivaizdoje" (Iš 24, 9-11). Tai viena iš nuostabiausių vietų visoje Biblijoje. Kitoje vietoje parašyta: "Ir Viešpats kalbėjo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus su draugu kalba" (Iš 33, 11). Buvo žmogus, kuris matė Dievą veidas į veidą, kaip savo draugą.

Dievas turi pirštus. "Tą pačią valandą pasirodė lyg kad rašančios žmogaus rankos pirštai ties žvakide karališkosios svetainės sienos paviršiuje, ir karalius matė rašančios rankos pirštus" (Dan 5, 5). Karalius matė Dievo ranką berašančią. "Baigęs kalbėti, Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne dvi akmenines liudijimo plokštes, parašytas Dievo pirštu" (Iš 31, 18).

Dievas turi kojas. Jis vaikščiojo su Adomu. "O dienai atvėsus, išgirdo juodu Viešpaties Dievo balsą, sode vaikščiojančio. Ir Adomas su savo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių" (Pr 3, 8).

Pradžios knygoje taip pat skaitome, kad Dievas vaikščiojo su Enochu. "Enochas vaikščiojo su Dievu. Gimus Matusaliui, jis gyveno tris šimtus metų, ir jam gimė sūnų ir dukterų. Visų Enocho dienų buvo trys šimtai šešios dešimtys penkeri metai. Jis vaikščiojo su Dievu, ir daugiau jo nebematė, nes Dievas jį pasiėmė" (Pr 5, 22-24).

Kai pateksime į dangų, pamatysime, kad Dievas, kaip ir mes, turi kūną, sielą ir dvasią. Dievas padarė mus pagal savo pavyzdį, panašius į save. Tai yra nepaneigiama tiesa. Mes suprasime tai daug geriau, kai pamatysime Dievą veidas į veidą, o iki tol tikime tuo, kas parašyta Dievo žodyje.

Daug žmonių galvoja, kad Dievas yra liūliuojantis debesis, beformis vaiduoklis ar kažkas panašaus į garą, besiveržiantį iš puodo. Tačiau iš tiesų Dievas panašus į mus, ir kai Jį pamatysime, suprasime, kad Jis turi visa tai, ką ir žmogus.

Dievas turi balsą. "O balsas iš dangaus prabilo: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi" (Mt 3, 17). Matome, kad Dievo balsą girdėjo daug žmonių. Jie visi buvo susirinkę ir girdėjo, kaip Dievas pasakė apie Jėzų: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi". Išėjimo knygoje skaitome: "Po to atimsiu savo ranką, ir matysi mane iš užpakalio, mano gi veido negalėsi matyti" (Iš 33, 23). Čia sužinome, kad Dievas pasirodė Mozei iš nugaros. Tai reiškia, kad Jis turi nugarą ir pečius. Jis turi visas dalis, kurias turi ir kiekvienas žmogus.

Pradžios knygoje aprašyta, kaip Abraomas kalbėjo su Dievu, kol Jis dar nebuvo pasisakęs, kas esąs. "Ir tarė: "Viešpatie, jei radau tavo akyse malonę, neaplenk savo tarno. Leiskite, kad atneščiau kiek vandens jūsų kojoms nuplauti ir pailsėkite po medžiu. Ir kąsnelį duonos parnešiu, kad pasistiprintumėte savo širdis. Paskui eisite toliau, nes juk todėl jūs ir užsukote pas savo tarną! Jie tarė: "Daryk, kaip sakei". Abraomas nuskubėjo į padangtę pas Sarą ir jai tarė: "Skubėk įmaišyti tris miltų saikelius ir iškepk papločių". O jis pats nubėgo pas bandą ir ėmė iš ten jauną rinktinį veršiuką ir padavė tarnui, kuris skubiai jį išvirė. Ėmė taip pat sviesto ir pieno, ir išvirtąjį veršiuką ir padėjo ties jais. Pats gi stovėjo šalia jų po medžiu ir jie valgė" (Pr 18, 3-8). Matome, kad Dievas turėjo visas žmogaus kūno dalis. Jis turėjo kojas, kurias reikėjo nuplauti ir kurioms buvo reikalingas poilsis. Jis turėjo burną ir virškinimo organus, todėl galėjo valgyti.

Juodoji mergelė Marija
Žodžio "krikščionis" kilmė
Susanos istorija
Bonaventūras
Mitologijos puslapis
Biblijos pagrindinis puslapis
Vartiklis