Flavijus Juozapas (apie 37-100) - žymus žydų istorikas. Jis buvo kunigas ir kariuomenės generolas. Prasidėjus žydų karui su romėnais, jis vadovavo žydų armijai Galilėjoje. Vėliau jis pateko į nelaisvę, o romėnų karo vadas Vespasianas*) norėjo jį nužudyti. Juozapas pasakė jam turįs iš Dievo žinią, kad jis tapsiąs Romos imperatoriumi. Vespasianas patikrino kai kuriuos kitus jo pasisakymus ir rado juos tikrais, įvykusiais faktais. Vespasianas nebežudė Flavijaus Juozapo. Kada Vespasianas tapo imperatoriumi, o jo sūnus Titus karo vadu, jis suteikė Juozapui laisvę. Juozapas sutiko būti Tito palydovu ir vertėju žydų reikaluose. Visą Jeruzalės apgulimo laiką jis gyveno Tito būstinėje ir daug kartų kalbėjo į sukilusius žydus Jeruzalėje. Juozapo atsakymas kritikams Juozapas sako, kad pagonių rašytojai Apionas, Lysimachus, Molones ir kiti yra menki išminčiai. Jis sako:
Apaštalas Paulius Atėnuose Vadai gali būti galingi ir neteisingi. Tokius juos matome ir mūsų laikais. Kitaip yra su Šventojo Rašto Dievu. Šv. Rašte Dievas apsireiškia žmogui, o ne žmogus susikuria Dievą. Žmogus tiek žino ir supranta apie Dievą, kiek Dievas jam leidžia suprasti. Jau Šv. Rašto iš pat pradžių parašyta apie vienintelį apsireiškiantį Dievą. Šv. Rašto Dievas yra ne tik galingas, bet ir teisingas moralus. Iš žmogaus Jis reikalauja atsivertimo ir šventumo. Tokį Dievą Paulius skelbė Atėnų mokslininkams. Paulius, belaukdamas atvykstant savo draugų, matė stabų pilną miestą. Paulius dvasioje netvėrė pykčiu. Jis aiškinosi sinagogoje su žydais ir pamaldžiaisiais, o aikštėje kasdien aikštėje su tais, kurie ten būdavo. Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: Ką šis plepys nori pasakyti? O Kiti: Atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas. Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą. Jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir tarė jam: Ar galėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu skelbi? Nes tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi norėtume sužinoti, kas tai būtų. Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja. Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: Atėnų vyrai, matau, kad jūsvisais atžvilgiais labai religingi. Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: Nežinomam dievui. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu. Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankose statytose šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad žmonės ieškotų Viešpaties ir tartum apgraibomis Jį atrastų, nors Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: Mes irgi esame kilę iš Jo. Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą žmogaus sumanymų ir sugebėjimų dėka. Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti, nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių. Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą. Šitaip Paulius paliko jų būrį. Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionisas, Areopago narys; viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai (Apaštalų darbai 16-34). Kostas Burbulys, 1993 m. Chicago; Iš knygos Apie Biblijos kilmę *) Vespasianas (Titus Flavius Vespasianus, 9-79) - Romos imperatorius (6979), Flavijų dinastijos pradininkas. Buvo pirmuoju imperatoriumi, kilusiu ne iš aristokratijos (raitininko sūnus). Pasiskelbė imperatoriumi remdamasis rytinėmis provincijomis, įveikė Vitelijų ir užėmė Romą, tuo užbaigdamas pilietinį karą. Senate įveikė stoikų opoziciją, kurios daugelis narių tapo represijų aukomis. Žinomas dėl reformų, karo žygio prieš Judėją, Koliziejaus statybos pradžios. Užsiėmė statybomis Romoje (pvz., pastatyta Flavijų amfiteatras renginiams). Jo laikais imperatoriaus kultas tapo visuotiniu ir privalomu.
Mirjamos darbai ir nuobauda |
