Kam Joninės, o kam Kupala    

Janina Marcinkevičienė Kai paparčio žiedo nerandi Joninės ir vėl šilojai brenda, Lauko gėlės apurda vainike. Tik paparčio žiedo vis nerandam, Gal pasislėpė nakties rūke? Jonvabaliai švysčioja ugnelėm, Ūkauja pelėda ant šakos. Gal ji žino slaptą burtų galią, Kaip tą laimės žiedą suieškot. Ne! Matyt, nežino – jau kvatoja Pamiškės raiste skardžiu balsu. Laužo žiežirbas tamsa sijoja – Žiedo mes neradom iš tiesų. Prie ramybės glausimės šią naktį, Žvaigždės tylos žodį dovanos. Na, tai kas, kad laužas baigia degti,     Bet širdy, kiek laimės, šilumos!..

Labai panaši į Jonines yra Ivano Kupalos šventė Ukrainoje – su beveik visais tais pačiais elementais: laužais, šokinėjimais per juos, vainikėlių plukdymu ir t.t.. Manoma, kad pavadinimas kilo nuo senovės dievo Kupalos vardo. Ji irgi siejama su Jono Krikštytojo švente („kupatj“ - maudyti, užuomina į Jono krikštus Jordano upėje). Ta sąsaja galėjo kilti klaidingai supratus 16 a. tekstus.

Kupalos šventė galėjo būti moralės normų sumažinimas, leidžiant atsitiktinius ar grupinius lytinius santykius kaip gausesnio derliaus maldos išraišką. Bizantijos „Mauricijaus Strategikonas“^*) mini su seksu susijusius papročius.

Kupalos nakčiai ukrainiečiai pasigamina lėlę iš šiaudų, kuri simbolizuoja vandenį ir undinę. Šventės pabaigoje ji sudeginama ar paskandinama.

---

^*) Mauricijaus Strategikonas - sąlyginis 6 a. pab. – 7 a. pr. Bizantijos karinio traktato pavadinimas. Labiausiai paplitusi nuomonė, kad jo autorystė (ar paskatinimas parašyti) priklauso imperatoriui Mauricijui (539-602). Išsamiame veikale pateikiamos tiek stategijos, tiek taktikos žinios, gausu naujovių, pokyčių Bizantijso kariniame ir visuomeniniame gyvenime. 11-oje knygoje pateikiami etnografiniai duomenys apie pagrindinius priešininkus (frankus, lombardus, avarus, turkus ir slavus).

Joninės (angl.)
Papročių paskirtis
Vainiko simbolika
Užgavėnės Lietuvoje
Teliavelis – saulės kalvis
Ugnies kultas Rusijoje
T. Ševčenkos „Akloji su dukra“
Taisa Bondar. Joninių naktis
Kazimieras: ir šventieji puodus žiedžia
Sekminės - piemenėlių, rugių lankymo šventė
Lietuvių senojo tikėjimo pradmenys
Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“ apie Lietuvą
Nuo kada Lietuvoje geriama arbata ir kava?
Birutės kalno astronominis kalendorius
Sekminės: Žydėjimo, vešėjimo ir santarvės dienos
Svastikos keliai ir klystkeliai
A. Martinkus. Adventas ir angelas
Laužai Himalajų papėdėje
Alovės vietovardžio kilmė
Lietuvių emigracija
Vartiklis