Apmatai, tezės

Šmeliovo paskaita, 2002-2003 m.  

Architektūra vadinti tokia negalima. Harmonijos sistemos mokykloje nėra. Bet jau prieš 2000 m. egzistavo Pitagoro harmonijos teorija.

Harmonija nagrinėjama kaip dalykas - ir neišeina už emocinių ribų, pvz., kosmoso harmonija, žmogaus harmonija - bet giliau pasakyti negaliu. Tai tik alegorinė sąvoka - ne moksle nėra "sistemos" suvokimo. Greičiau tai požymiai, kriterijai...

Harmonija universalija, taikoma bet kam.

Kultūra (nes be jos ką nors nagrinėti yra beprasmiška)...
1) kalba;   2) religija
Visa kita kildinama iš tų dviejų.

F. Dostojevskis: "Rusas be stačiatikybės yra skuduras".

Darbas ir vien tik darbas...

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame visa veikla yra vien tik darbas. Jame viskas būtų pajungta tik tarnauti darbui. Jame viskas pamažu – žaidžiami žaidimai, dainavimas, įsimylėjimai, šventės – taptų darbo dalimi. O galiausiai ateitų laikas, kai daugelis kultūrinių dalykų visiškai išnyktų. Šiame pasaulyje viskas būtų skirtoma į iki darbinio amžiaus, dirbančius, baigusius darbą, nepilnai įdarbintus ir nedirbančius. Vienas kitam linkėtų produktyvios dienos; visi pokalbiai suktųsi tik apie darbą. Sunkus darbas būtų laikomas gėriu, o tinginiavimas – blogiu. Tokiame pasaulyje maitinimasis, tuštinimasis, poilsis, seksas, mankštinimasis, meditavimas ir bendravimas – atidžiai stebimi ir optimizuoti – būtų laikomi geros sveikatos veiksniais, padedančiais darbui. Ir t.t.

Ir toks pasaulis nėra vien fantastika, jis nepaprastai artimas mūsiškiam.

„Visuotinio darbo“ terminą sukūrė vokiečių filosofas Josef Pieper‘is*) knygoje „Laisvalaikis: kultūros pagrindas“ (1948), juo apibūdindamas procesą visus žmones paverčiančius į darbininkus (ir nieką daugiau). Tada laisvalaikis irgi virsta darbu; gyvenime nelieka jokios kitos dimensijos. Žmonės ima tikėti, kad jie gimę vien tik darbui, o kita veikla, buvusi iki tol, dingsta iš kultūrinės atminties.

Ir mes esame priartėję prie visuotinio darbo ribos. Žmonėms pasaulis virtęs užduotimi, mąstymas – neapsakoma našta.

Tas trikdo visuotinio darbo koncepcijoje, tai susirūpinimas atsakymais į pagrindinius egzistencijos klausimus. Jaučiant nuolatinį susirūpinimą tuo, kad kažkas dar nepadaryta, kad kažką reikia dabar padaryti, natūraliai kiltų klausimas: Ar negalima to laiko panaudoti geriau? Tas niekšas laikas atskleidžia ribotas žmogaus veikimo galimybes, sukelia nerimą, neatsakytus klausimus.

Žmogus visad jausis kažko nepadaręs, niekas nebus iki galo užbaigta, o tai kels jausmą, kad jis nėra pakankamai produktyvus. Atsiras nuolatinis kaltės jausmas – gyvenimas taps nuolatine nesėkmių virtine.

Visuotinio darbo našta, jo nepaliaujamumas, nepailsėjimas, veiklos skatinimas, susirūpinimas ateitimi, neišvengiamai sukelia dukkha**) (budistinis terminas, apibrėžiantis nepatenkintą gyvenimą persunktą kančia). Kartus jis iš pasaulio išstumia meno perteikiamą grožio sampratą, religinį amžinybės suvokimą, meilės džiaugsmus, filosofinį nuostabos jausmą. Visa tai reikalauja tylos, ramybės, troškimo suprasti. Kitaip nesužinosime, kodėl mes čia?

Darbininkai palieka fabrika

Visi kūrybiniai procesai išreiškiami per širdį, o tai integracija.

Pirmapradė kalba - Egipte.

35 a. po Ramo... ir 32 a. iki ... Ovna imperijos centre buvo "sukaupimo ir išskaidymo šaltinis"

Jo [Izmailo] ranka visoms tautoms
Ir visų ranka ant jo

Nesuprantame daugelio žodžių giluminės prasmės - tai kaip galime susikalbėti?....

Biblinis kalbų sumaišymas

Visuma sudaryta iš dalių - neigimas - citrina ir jos sultys; karvė ir pienas

Tendencija - mažų tautų kalbų išnykimas

Mintis ir laikas - tai tas pats...

Smegenyse nėra jokios atminties...

Genai neturi paveldimumo informacijos...
Genai - tik rezonatoriai...
Visa sukurta iš rezonatorių...
Duplex spiral method

Energija, sąmonė, taškas - visa tai neapibrėžta.

Siūlantys grįžti prie pagonybės - jie nieko nesupranta.
Kūrėjas viduje.
Trejybė: kodėl Dievui nereikia moteriško prado...

Ryšis dauginimosi būdu negali virsti kita rūšimi.

Žmogus - virš gamtos.

Šelingeris: "pagal tikimybių teoriją net per mln. metų neįmanoma gauti gyvos ląstelės iš neorganinės medžiagos".

"Žydai įsilieja į bet kurią kultūrinę terpę".
Bet sugrįžę namo - vėl tampa "savais".
O iš Rusijos "negrįžtama" - jie su savimi nusineša Rusijos kultūrą.
Priežastis: kalba

Išsaugojo skiemeninės kalbos pagrindus.

Religinė praktika.

Gyvename 5-ios Saulės cikle.
Jie pasikeičia per kosmines katastrofas. Priežastis: žmonių sugedimas.

Be judesio nieko nėra.

Videtj ir viedatj - tapatu.

Nes kai matau, galiu sutverti žinias...

Veda - Deva - Dievas

Judesys - galima peržiūrėti geometrijos principą - Dievo negali nebūti.

"Šviesos spindulys":
"Faraonas - žvaigždė"
Šviesa ir naktis - Ir pavadino -- Diena ir Naktis
Dvi savybės -- tai daiktavardžiai


*) Jozefas Piperis (Josef Pieper, 1904-1997) – vokiečių filosofas neotomistas scholastas. Buvo profesoriumi Miunsterio un-te (1950-76). Tarp žymesnių darbų – „Keturios esminės dorybės: “ (1966), „Laisvalaikis – kultūros pagrindas“ (1948), „Įvadas į Tomą Akvinietį“ (1962)...

**) Dukkha (pali ir sanskr. „kančia“) - budizmo sąvoka minima Keturiose tauriosiose tiesose. Su anitja (laikinumu) ir anatmanu (ne-Atmanu) sudaro Tris egzistavimo požiūrius. Dukkha yra esminė sansaros būklė.

Monistinės kosmologijos
Laiko vertė ir matas
Bergsoniška juoko teorija
Filosofijos istorijos konspektai
Kuo būtent abejojo Dekartas?
Filosofija iš antropologinio taško
Filosofija iki vėlyvojo neoplatonizmo
K. Jaspersas. Filosofinis gyvenimo būdas
Francesko Petrarka: Apie panieką pasauliui
Poetinė Kalistrato Žakovo mitologija
Edgaras Allanas Poe arba grožio kūrimas ritmu
Novgorodo Sofijos ikona: tarp stačiatikybės ir sofijalogijos
Egzistencializmas: prielaidos ir pateikimas
Rudolfas Šteineris. Krikščionybės esmė
Žodžio galios sąvoka 13 amžiuje
V. Nalimovas. Skaičiaus filosofija
Sofijalogas Sergejus Bulgakovas
F. Nyčė: Tragedijos gimimas
Svetimų minčių problema
Paaiškinimas apie Sielą
Visi Viešpaties pavidalai
Griaustinis, Tobula mintis
A. Kamiu filosofija
Filosofijos skiltis
Vartiklis