Apmatai, tezės
Kryžkelė
Krizė yra taškas, kur seni dėsniai daugiau neveikia ir kur pastatai pasislenka nuo pamatų.
Vieną kartą visada yra dabar. Nes nėra kito kelio būti dabar ir čia.
Gna, sanskrito kalbos šaknis, reiškia žinoti. Lotyniškai, jos reikšmė dvejopa:
a) (g)narus žinantis, išmoningas, ekspertas;
b) narro turėti ryšį arba pasakyti.Klaida mano ir jūsų yra tarp jų.
Kryžkelė kur išnyksta bet kuris kelias ir bet kuris prasideda. Neįmanomų galimybių ir paradoksų vieta, kurioje susiduria kraštutinumai. Ten, kur aporia (kelio nežinojimas, žodžio neturėjimas) ir euporia (daugelio kelių žinojimas, turėjimas, ką pasakyti) susilieja. Kur susijungia trūkumas ir gausa.
Platono Puotoje Diotima Meilę padeda tarp nežinojimo ir išminties - būdama Poroso (kelias, turtas, priemonė) ir Penija (tikslo nebuvimas, neturtas, nepriteklius) vaikas paradoksaliai įkūnija šią antinomiją.
Panašiai ir indų samkhya mokyklos ahamkara neturi apibrėžtos prigimties ir yra tarp laisvojo puruša bei ribotos fizinės būtybės. Iš kitos pusės platoniškoje filosofijoje, žmogus turi išsilaisvinti nuo juslinių suvokimų ir rūpintis grynu gėriu ir grožiu. Joga principai (kaip Krišna aiškina Ardžunai Bhagavat Gitoje) visiškai tokie pat.
Prieš Sokratą pasisakęs žavusis Agatonas*) teigė, kad negali kalbėti apie meilę nekalbėdamas apie grožį.
Sokratas tam paprieštaravo. Juk stiprus nesiekia stiprybės. Siekiama to, ko trūkstama. Tad meilė, kadangi siekia grožio, jo neturi. O kadangi gėris yra gražus, meilė neturi ir gėrio. Kartu, kadangi dievai turi ir tai, kas gražu ir kas gera, meilė nėra dieviška.
Bet tai nereiškia, kad meilė yra bjauri, bloga ir mirtinga. Juk, tasai, kuris nėra išminčius, dar nėra nieko nežinantis. Taip ir Erosas yra jų tarpe didingas daimonas, dvasia tarp mirtingumo ir dieviškumo. Diotima paaiškina:
Ji aiškina ir perduoda žmonių darbus dievams ir dievų žmonėms maldas ir aukas Būdama tarpe, ji užpildo plyšį ir visa sujungiama per ją.Tad meilė yra žinių perdavėjas ir keltininkas. Ji tarp to, kas yra ir ko nėra sudarydama pilną būtį. Be šio daimono būtis neegzistuotų.
Būdamas tarp išminties ir nežinojimo, meilė yra filosofas!
Dar anksčiau pasisakęs Aristofanas priminė mitą apie androginus, kuriuos Dzeusas perskėlė pusiau. Tad meilė yra pilnumo (visumos) siekis. Pati meilė nėra vien tik grožis, - ji yra siekis pagimdyti, tai kas gražu kūnu ir siela tad jos būtina dalis yra harmonija. Pradėti reikia konkretaus kūno grožiu pereinant prie universalaus kūnų grožio. Tada reikia išvysti sielų grožį, dar vėliau išminties grožį ir užbaigti gėriu.
*) Agatonas (apie 448-400 m. pr.m.e.) Atėnų poetas tragikas, kurio kūrinių išliko tik fragmentai. Geriausiai žinomas pasirodymu Platono Puotoje, aprašančioje puotą, iškeltą jo pirmos tragedijos laimėjimo paminėjimui. Jis yra ir Aristofano komedijos Moterys tautos susirinkime veikėjas. K. Vilandas parašė romaną Agatonas (1766), juo pradėdamas vokiečių auklėjamųjų romanų žanrą.
Žinomas bandymais atsisakyti tradicinių mitologinių siužetų ir juos kurti vaizduotės pagalba. Tragedijose tarp veiksmų įterpė choro dainas, kurios dėl ditirambo žanro poveikio yra nutolusios nuo dramos turinio. Į muziką įvedė chromatizmą.
Porosas
Porosas yra 33 km2 dydžio sala, senovėje vadinta Calaureia, turinti 42 km ilgio pakrantę. Joje gyvena apie 3500 gyventojų. Kasdien iš Pirėjaus, esančio už 31 jūrmylės, atplaukia du keltai (per 2,5 val.) bei atskrenda hidroplanas (per 1 val.). Senovėje sala laikyta Poseidono, kurio šventykla stovėjo salos centre, buveine. Gal todėl 7 a.pr.m.e. sala buvo pasirinkta amphictyoni (sąjungos, jungusios 7 miestus) centru. 1830 m. tapo pirmąja Graikijos jūrų baze.
Poros reiškia sankryža. Ji yra į pietvakarius nuo Soronikų įlankos priešais Ardolidą Peloponezijoje. 18 a. vienuolių grupė įsteigė Zoohokhou Piyos (Gyvybės šaltinio) vienuolyną.
Drakena olos kasinėjimai rodo ją buvus šventykla 7-2 a. pr.m.e. ir pašvęsta nimfoms.
Spėjama čia žmones gyvenus 5700-2300 m. pr.m.e. Tai liudija grindų sluoksniai, maisto gaminimo liekanos, šildymo ir apšvietimo vietos, maisto likučiai, daug puodų šukių, įrankiai (ašmenys ir strėlių antgaliai) ir keletas higienos reikmenų akmens ir kaulo karoliukai bei apyrankė bei kriauklės.
Šmeliovo paskaita
Etikos konspektai
Apmatai: Moralumas
Filosofijos forumas
Kabalistinė alegorija
Apie patirties apibendrinimą
Kritiniai etiudai (Berdiajevas)
Meilė ir Diotima iš Mantinėjos
Erosas ir mes: juodieji dievai
Amžinasis teksto sugrįžimas poststruktūralizme
21 amžiaus Diotimos kreipimasis į NASA
Filosofijos atsiradimo problematika
Pašalinės mintys ir jų traktavimai
R. Šteineris. Krikščionybės esmė
Žodžio galios sąvoka 13 amžiuje
Kuo būtent abejojo Dekartas?
Paranoja skverbiasi giliai
Svetimų minčių problema
Niobė - suakmenėjusi deivė
Ž. P. Sartras. Šleikštulys
Strugackiai. Narcizas
Aš nekuriu hipotezių...
Egzistencializmas
Filosofijos skiltis
Vartiklis