Gaono atminimas?

(Prieš skaitant šį straipsnelį, siūlyčiau perskaityti "Atvirą laišką religinėms konfesijoms")

Spjaudyta į veidą net, sakyčiau, nepadoriai aistringai, su pasimėgavimu. Išties - juk viskas padaryta pačių lietuvių rankomis. < . . . > Visam pasauliui buvo dar kartą išsakyta teorija, jog vokiečiai tik sudarę sąlygas lietuviams įgyvendinti savo senas antisemitiškas užmačias. Teorija absurdiška, tačiau Izraelio valstybės politika paremta kaip tik ja. Ir nereikia turėti iliuzijų, kad artimiausioje ateityje jos bus atsisakyta. Tai politinio ir ekonominio spaudimo esminis elementas. < . . . >

Visiškai neabejotina, jog įvairios žydų organizacijų bei valstybinių institucijų atstovai sąmoningai kursto lietuvių susierzinimą, nes "lengvo antisemitizmo atmosferoje daug lengviau valdyti savigarbos neturinčius lietuvių politikus - antisemitine apšauktos šalies politikui daug sunkiau veikti Europos scenoje, jis visą laiką bijo, kad ir jam bus prilipdyta ši etiketė.

Daug rašyta apie Zuroff'o pareiškimą, skatinantį boikotuoti Vilniaus Gaono paminėjimą. Džiaugtasi kažkokių organizacijų aiškinimais, esą Zuroffas neišsakąs žydų požiūrio, juo labiau valstybinio. Tuo tarpu Izraelio ambasadorius O. Ben. Huras neregėtu dabartinėje diplomatijoje tonu patvirtino, jog Izraelio valstybės požiūris į pigmėjišką Lietuvą yra dar kietesnis nei Zuroffo. Šitaip buvo atsidėkota Lietuvai už jos balsą Jungtinėse tautose - pastaruoju metu ji neparėmė nė vienos Izraelio veiksmus smerkiančios rezoliucijos. kartu su keliolika valstybių priešindama save absoliučiai daugumai. Nemokame net "žaisti" savo balsu. Ben Huras išsakė dar vieną įdomią mintį: jei jo kalba paskatins antisemitines nuotaikas, tai tuo blogiau lietuviams. Ką čia bepridursi.

Net Seimo pirmininkas (-js- pastaba: taigi Vytautas, Vytautas...) prisipažino žurnalistams, jog jie taip gerai pasišneka su ambasadoriui, o paskui tas jį nustebinąs (-js- pastaba: tai kur tas išgirtasis "politiko" įžvalgumas nuolat darant tiesiog debiliškas klaidas, Chrr...hree, šniurkšt). Būtų geriau, kad toks įžvalgus politikas nustebtų tik vieną kartą, o po to jau nebesileistų stebinimas. Tie nustebimai menkina Lietuvos prestižą. Kita vertus, jie rodo, kad Izraelio oficialūs atstovai, palaikydami santykius su mūsų valstybės atstovais, nesilaiko europietiško garbės kodekso. Ir valstybės vadovų priedermė - priversti visus to kodekso laikytis. Tačiau kaip tai padaryti, jei politikai ir valdininkai visai nebesuvokia, kas yra garbė ir savigarba. < . . . >

Vytautas Rubavičius

Pastaba: visi pabraukimai tekste padaryti -js-.