Istorinis kontekstas
Iki Konfucijaus: kinų priešistorė
Kinijos civilizacija yra santykinai vėlyva lyginant su Mesopotamija. Ji prasideda apie 1800 m. pr.m.e. Žemdirbystės pagrindas buvo soros - ryžių auginimas pradėtas tik apie 1000 m. pr.m.e. Buivolų panaudojimas arimui pagreitino ryžių auginimą Yangtse upės slėnyje. Padidėjo urbanizacija ir vystėsi sudėtingesni amatai, o kartu augo ir politinės valdžios brutalumas - buvo atliekamos žmonių aukos, įskaitant masines žudynes per aristokratijos atstovų laidotuves.
Atsirado gerų astronomų, gaminusių puikius astronominius instrumentus iš nefrito (skaitykite Ankstyvoji kinų astronomija). Tikslūs liudijimai apie Mėnulio užtemimus 1373, 1344, 1311, 1282 ir 1279 m. pr.m.e. vykusius Mėnulio užtemimus bei 776 m. pr.m.e. Saulės užtemimą. Kinų kalendorius atspindėjo gana tikslią metų trukmę - 365,25 d.
Daugiau žr. Saulės užtemimai amžių tėkmėjeMitinės dinastijos (San-huang)
Nuostatą, kad Kinijos istorija iki neblogai dokumentuotos Šangų dinastijos (1766-1122 m. pr.m.e.) yra mitinė, griauna archeologiniai atradimai, rodantys, kad jau 2000 m. pr.m.e. kinai turėjo sudėtingą rašto sistemą.
Imperatorius Fu Xi
Fu Xi ir
Nu-GuaFu Xi (Fu Hsi, kartais vadinamas "jaučių dresuotoju", 2952-2836 m. pr.m.e., t.y. 116 m.). Fu Xi gimė Šaanxi provincijoje ir buvo nešiojamas motinos įsčiose 12 m. Išmokė žmones daugelio naudingų dalykų - žvejoti tinklais, statyti spąstus, auginti šilkverpius ir prijaukinti naminius gyvulius. Jis išmokė žmones gaminti įrankius medžio skaldymui, uždegti ugnį ir virti valgį. Jis išmokė kurti muziką ir, kas svarbiausia, įvedė 8-ias trigramas (Pakua), kurios, tvirtinama, yra kinų rašto pagrindas. Trigramos buvo matematikos, medicinos, būrimo ir geomantijos pagrindas, kartu jos išreiškė pasaulio sutvėrimo paslaptis, gamtos ciklišką vystymąsi. Jam priskiriamas ir būrimo iš kraujažolių stiebelių įvedimas. Taipogi, sakoma, Fu Xi sukūrė pavardes šimtui šeimų ir nurodė, kad vedybos galimos tik tarp skirtingų šeimų.
Fu Xi vaizduojamas kaip žmogus gyvatės kūnu. Daosistų šventyklose dažnai piešiamas laikantis lentelę, kurioje užrašytos 8-ios trigramos. Fu Xi, užimantis Huang Di vietą, kartais yra poroje su deive Nugua (ar Nv Wa), kurios kiltis, kaip ir Pangu, yra teromorfinė - ji glaudžiai susijusi su gyvatėmis, sraigėmis ir varlėmis. Jos laikmetis, kai žmonės geriau žinojo motinas, nei tėvus.
Nugua priskiriamas Didžiojo Tvano padarinių likvidavimas, kai pagimdė sūnų, "keistąjį", vadintą "hundun" ir neturėjusi išeinamosios angos bei šlapinimosi organų. Gerai pagalvoję vyras ir žmona sukapojo savo kūdikį į gabalus, kurie tapo žmonėmis.
Pagal legendą, pradžioje tebuvo tamsa ir chaosas. Tada radosi didelis kiaušinis, kurį veikė dvi priešingos jėgos, yin-yang. Jų poveikyje susitvėrė pangu, ir kiaušinis sutrūko. Viršutinė dalis sudarė dangų, o apatinė žemę.
Pangu vaizduotas įvairiai. Kartais kaip nykštukas su dviem ragais, apsirengęs odiniais drabužiais ar lapais. Vienoje rankoje gali laikyti kūjį, o kitoje kaltą, arba, galbūt, yin ir yang, arba Saulę ir Mėnulį. Jį dažnai lydi 4 antgamtiniai gyvūnai: feniksas, drakonas, vienaragis ir vėžlys.
Pangu augo sparčiai kasdien padidėdamas 6-10 pėdų. Jis kaltu kalė erdvėje skriejantį didelį granito gabalą - ir taip išsiplėtė Visata. Po 18 tūkst. metų jis pagaliau atskyrė dangų ir žemę. Tada jo kūnas suiro.
Jo galva virto kalnais, kvėpavimas vėju ir debesimis, kairė akis Saule, o dešinė Mėnuliu, barzda žvaigždėmis, galūnės pasaulio ramščiais, kraujas upėmis, o gyslos ir raumenys žemės klodais, mėsa dirva, oda ir plaukai medžiais ir augalija, seilės perlais, kaulų čiulpai brangakmeniais, prakaitas lietumi. O iš jo parazitų kilo žmonės.
Pasaulį Pangu padalino į yin, Vakarų motiną, ir yang, Rytų valdovą. Iš šių dviejų priešybių atsirado dangiškieji imperatoriai, po kurių sekė žemiškieji valdovai.
Nu-Gua, deivė pasaulio tvėrėja, sukūrusi žmones iš geltonosios žemės po to, kai buvo atskirti Dangus ir Žemė. Kadangi tai buvo labai kruopštus ir daug laiko užimantis darbas, ji panardino virvę į purvą ir tada suko ją aplink save. Neužilgo žemė aplink ją buvo apdrabstyta purvo gabalais. Iš rankomis lipdytų figūrų kilo kilmingieji ir turčiai, o iš purvo gabalų - vargšai ir paprasti žmonės.
Nu-Gua šlovinama kaip tarpininkė tarp vyrų ir moterų bei atsakinga už vaikus. Ji sukūrė švilpynė, įvedė vedybų apeigas ir išmokė žmones statyti dambas ir drėkinimo kanalus.
Vienas mitų aiškina, kad kažkada žemės ramsčiai buvo ne vietoje atverdami 9-ias karalystes. Nu-gua sulydė spalvotus akmenis, kad užtaisytų dangaus žydrynę, nupjovė vėžlio kojas, kad jos laikytų pasaulio kampus ir įveikė juodąjį drakoną išgelbėdama Qi šalį.
Kitame mite sakoma, kad už šiaurės vakarų vandenų gyvena 10 šmėklų, atsiradusių iš jos vidurių.Fu Xi buvo jos vyras ir brolis - abiejų apatinės kūno dalys vaizduojamos kaip drakonų. Jei piešiami kartu, tada jų uodegos susiviję. Ji laiko kompasą, Žemės simbolį, o jis kampainį, Dangaus ženklą.
Fu Xi medituojant prie Li upės, iš vandens išniro drakoniškasis Žirgas (kitur vėžlus) su keistais ženklais, kuriuos Fu Xi perpiešė smėlyje. Vieni jų buvo ilgi ir nepertraukiami (yang), o kiti pertrūkę ir trumpi (yin). Bendrai linija vadinama Yao. Palaipsniui Fu Xi suvokė, kad tai raktas gamtos suvokimui. Tos pirmosios dvi Yao buvo YiDžing pradžia ir vėliau išsivystė į trigramas, o dar vėliau - 64 "I Čing" heksagramas.
Fu Xi nagrinėjo Či (ar Qi pagal šiuolaikinę pin yin). Ir nors Qi negali būti pamatoma, ji nuspėjama.
Su priešingų energijų samprata Fu Xi pažvelgė į dangų ir tyrė Saulės, Mėnulio, žvaigždžių ir lanetų judėjimą. Tada vėl sugrįžo prie žemės ir nagrinėjo lygumas ir kalnus, žemes tinkamas ir netinkamas čerpėms. Nagrinėjo orus, potvynius, audras ir metų laikų kaitą. Stebėjo paukščius ir aiškinosi jų kalbą.Nušvitimą pasiekė per praktinį erdvės ir laiko tyrinėjimą. Ir visus reiškinius manė galįs paaiškinti Yin-Yang koncepcija. Ciklų pastovumas mums duoda galimybę keisti, o kartu yra pagrindas pastovumui.
Galų gale ėmė tirti save. Tada sukūrė 8 trigramas kaip būdą, leidžiantį suprasti ir panaudoti gamtos energijas - matomo ir nematomo pasaulių. Su laiku YiDžing išsivystė į gamtos dėsnių sąvadą - taikomą planetoms, žvaigždėms, žmonių veiklai, augalams ir gyvūnams.
Taidži du simbolis yra Yin-Yang sąveikos koncepcijos iliustracija.
![]()
Šen Nong (Šen Nung, kartais vadinamas Dieviškuoju žemdirbiu", apie 2727 m. pr.m.e.), išrinktas raginant Dangiškajam drakonui. Sakoma, išrado medinį plūgą ir išmokė žmones dirbti žemę bei eksploatuoti girias. Jis ir prekybos įkūrėjas. Daug laiko skyrė žolių ir augalų tyrinėjimui, jam priskiriama ir vaistų įvedimas, todėl jis yra medicinos globėjas. Jo botanikos knyga Šen Nong Ben Cao Čing" vis dar tebenaudojama. Jis 8-ias trigramų sistemą išvystė iki 64 heksagramų. Laikomas ir vėjo dievu. Kartais vaizduojamas su jaučio galva.
2004 m. sutarta kad Šeningas ir Jandi (Liepsnų imperatorius) yra tas pats asmuo. Jo gimtine laikomi Avių galvų kalnai (Yangtou šen). Jis, traukdamasis nuo užpuolusio Či Ju, įsivėlė į teritorinį konfliktą su gretimomis Juoksongo gentimis, kurioms vadovavo Geltonasis imperatorius, ir pralaimėjo, sutikdamas susijungti į Janhuango konfederaciją, su kuria įveikė Či Ju.
2697 m. pr.m.e. Huang Di (Huang Ti, kartais vadinamas geltonuoju imperatoriumi) valdė apie 100 metų. Jis šaltiniuose apibūdinamas kaip dievas-karalius, mitinis dievas, karalius lyg dievas, dangaus sūnus ar pusdievis. Statė laivus, miestus, tiesė kelius ir statė tiltus. Huang Di išrado ratą ir išmoko žiesti keramiką. Laiką suskaidė 6 m. laikotarpiais. Įveikęs Chiyou, liepė statyti namus žmonėms, kurti muzikos ir astronomijos prietaisus.
Sukūrė jaučių traukiamą vežimą, jo kareiviai buvo apginkluoti lankais, strėlėmis ir kalavijais. Brangakmeniai, auksas ir varis įvesti kaip pinigai. Jo palydovė Xi Lung sukūrė šilko gamybą.
Karaliai išminčiai (Šeng)
Yao (2333-2234 arba 2356-2255 m. pr.m.e.), gimęs su 8 spalvų antakiais. Jo dvaro astronomai nustatė solsticijos ir ekvinokcijos laikus, mėnesius papildė dienomis, kad derėtų su mėnulio kalendoriumi ir įvedė keturis metų laikus. Sakoma, kad jis įvedė kalendorių, pareigas vyriausybėje, atsakingas už 4-ių metų laikų panaudojimą, akcentavo moralinį tobulėjimą ir buvo sudievintas.
Danguje pasirodė 10 saulių, grasinusių viską žemėje paversti pelenais. Dangaus lankininkas Šen Yi 9-ias jų nukovė iš savo stebuklingo lanko.
Yao žinomas kaip vėjų tramdytojas, nes atstatė tvarką su Šen Yi pagalba, kai pabaisa niokojo šalies pietus baisiomis audromis. Taipogi jis padėjo sutramdyti Geltonosios upės potvynius, kai kilo grėsmė, kad vanduo pasieks dangų.Šun (2255-2202 arba 2233-2184 m. pr.m.e.) yra vienas iš Wu-di*). kilęs iš Henan provincijos, fiziškai ir protiškai buvo labai apdovanotas gamtos. Sakoma, kiekvienoje akyje turėjęs dvi lėliukes. Jį išrinko po Yao, pasiūlius Keturiems kalnams (4-ių pasaulio šalių valdovui), vietoje Yao sūnaus. Yao jį bandė 3 m. Po jo valdė Da-uy, Yu Didysis.
Iš tikro, jo kiltis buvo labai abejotina. Sakoma jį buvus barbaru iš rytų, puodžiumi, dirbusiu savo laukuose. Jis keliavo 4 kryptimis ir įveikė siaubūnus, saugojusius įėjimus.
Jis buvo labai nemėgiamas tėvo, pamotės ir netikro brolio, dukart bandžiusio jį nužudyti. Pateikiamas kaip sūnaus pagarbos tėvams pavyzdys - klausantis aklo tėvo, meluojančios motinos ir arogantiško netikro brolio. Ir kartu aršus aukų atnašautojas. Įvedė kalendorių ir suvienodino svorius bei kitus matus. Valdė kaip wu wei (be pastangų), atsisėdęs veidu į vakarus.
Yu (g. 2205 m. pr.m.e.) taip pat perėmęs valdžią, nes buvo verčiausias. Įkūrė Sia (Xia/Hsia) dinastiją, apdirbo pagrindinių upių slėnius. Po jo karūna tapo paveldima. Yu gimė iš nekaltos mergelės Šing Mon. Žvaigždė parodo Yu gimimo vietą, ir kaip daugeris Rytų išminčių gimė iš motinos šono. Yu jaunystėje persekiotas ir buvo slepiamas prie upės (kaip Mozė). Stebuklų pagalba numaldydavo potvynius.
Šaohao buvo Rytų Kinijos Yi valdovas. Yi gyventojai laikė save kilus iš paukščių, kurių vardais vadintos gentys, tad paukščiai jų buvo labai gerbiami. Valdė pietų šandong ir vėliau išplėtė įtaką į ryt Henan.
Zhuangxu, jis taipogi Gao Yangši, valdė Henan'o provincijoje. Sakoma jį buvus nepaprastai protingu, jis gerbė dievus ir lavino žmones. Skyrė "Nanzheng" pareigybę atsakingą už aukas dievams ir "Huozheng", atsakingą už šalies vidaus reikalus.
Gaoxin, taipogi Ku, buvo Huang Di palikuonis. Nuo paprastų žmonių skyrėsi jau savo gimimu. Žinojo apie makro ir mikro pasaulių objektus. Buvo labai gerbiamas.
Yi Džing (I Čing), "Permainų knyga". Būrimas lazdelėmis kilo Šang dinastijos**) laikais (daugiau >>>>>).
Šu Džing (Šu Čing), "istorijos knyga" arba "Dokumentų knyga". Mokslininkai nustatė, kad kai kurie jos tekstai labai vėlyvi, datuotini po Kristaus. Tačiau dauguma yra iš vėlyvojo Čžou laikmečio. Jos redaktoriumi įvardijamas Konfucijus. Taip pat žr. >>>>>
Ši Džing (Ših Čing) "Odės" arba "Poezijos knyga", apie 300 eilėraščių rinkinys iš ankstyvojo Čžou laikmečio. Jos redaktoriumi irgi laikomas Konfucijus. Tos eilės giedotos aukojimų ir švenčių metu. Taip pat žr. >>>>>
Li Dži (Li Či), "Apeigų knyga", visų tipų taisyklės - nuo aukojimų iki kasdienio gyvenimo. Redaktoriumi vėlgi laikomas Konfucijus. Taip pat žr. >>>>>
Čun cziu (Čjun Čju), "Pavasario ir Rudens analai". Lu valstybės (722-481 m. pr.m.e.), buvusios Konfucijaus gimtine, kronika.
Tian nuosmukis vėlyvuoju Čžou dinastijos laikotarpiu
Čan tekstuose sutinkame taip tikrų skepticizmo apraiškų, pvz., "Dangumi nereikiapasitikėti". Prieš 9 a. pr.m.e., kai kurie kaltino ne save ar valdovus, o patį tian. Ypač aršūs buvo poetai. Vienas jų gali būti tarsi kinų Jobas.
O visuotinis tian, kurį vadiname tėvais. Esu nekaltas ir nepriekaištingas, Bet vis tiek kenčiu nuo didžių negandų. O didingieji dangūs, jūs pernelyg rūstūs, Nes tikrai esu nekaltas. O didingieji dangūs, jūs pernelyg žiaurūs, Nes aš tikrai nepriekaištingas.To pasėkoje, tian teatgimė tik prie Konfucijaus.
Utopija iš "Apeigų knygos'
Kai įsivyraus Da Tong (Didžioji bendrybė), visi žmonės gyvens bendram reikalui; to verti vadovai bus renkami; jų žodžiais tikės ir jie bus taikos palaikytojai. Žmonės nemylės tėvų išskirdami kitus, nei sūnų išskirdami kitų žmonių sūnus. Jie rems senatvėje, paliegėlius, vystys jaunimą, rūpinsis našlėmis, našlaičiais, bevaikiais ir neįgaliaisiais. Kiekvienam vyrui užduotis ir kiekvienai moteriai namai. Nešvaistydami turtų jie niekada nekaups jų vien asmeniniam naudojimui. Nebus nenoro panaudoti savo stipriųjų pusių, ir jos nebus panaudojamas vien savo asmeniniai naudai. Tad blogis liausis ir išnyks, vagiai ir išdavikai liks be darbo, ir durų nereiks rakinti. Tai bus, ką vadiname Da Tong.
Fan šui
Fan šui ištakos siekia Fu Xi, ieškojusio gyvenimo paslapčių ir tvirtinusio, kad visa yra valdoma visuotinio dėsnio.
Dangaus išsidėstymas
Pietryčiai
4
Xan-vėjasPietūs
9
Li-ugnisPietvakariai
2
Kun-žemėRytai
3
Zhen-griaustinis5 Vakarai
7
Dui-ežerasŠiaurės rytai
8
Gen-kalnasŠiaurė
1
Kan-vanduoŠiaurės vakarai
6
Qian-dangusTai tradicinio Skriejančios žvaigždės Feng šui, dar vadintos Kompaso mokykla, pagrindas. Feng šui esmė ta, kad schema nėra statinė, o nuolat kinta.
Formos mokykla susikūrė Kinijos pietuose kaip stebėjimo menas. Greitai buvo patirta, kad nepaprastai svarbi kryptis. Pvz., imperatoriaus rūmai fasadu visada nukreipiami į pietus. Senovėje tobulas feng šui buvo į pietus žvelgiantis žirgas iš 3 pusių supamas kalnų. Tai davė idėją 4-iems dangaus gyvūnams: Drakonui rytuose, Vėžliui šiaurėje, Tigrui vakaruose ir Raudonajai paukštei pietuose.
Populiarios mokyklos: Luo Pan Kompaso, Tūkstančio metų kalendoriaus, Tong Šu almanacho, Yi-Džing.
*) Wu Di yra mitinių Kinijos valdovų arba dievybių žymuo. Vėliau jie priskirti 2852-2070 m. pr.m.e. laikotarpiui. Šiandien jie laikomi kultūriniais herojai ir laikoma, kad jie buvo iki Sia dinastijos. Šią grupę sudaro Trys valdovai (dieviškieji valdovai, siekę pagerinti žmonių gyvenimą ir jiems suteikę naudingų žinių) bei Penki imperatoriai, vaizduoti kaip išminčiai. Vienu Valdovų yra Geltonasis imperatorius (Huangdi).
**) Šangų dinastija (apie 1600-1046 m. pr.m.e.) - pirmoji istorinė Kinijos dinastija po legendinės Sia dinastijos; vėlyvasis Šangų dinastijos laikotarpis - Inas ir tuo metu dinastijos sostinė buvo netoli dabartinio Anjango. Apie ją daugiausiai žinome iš archeologinių radinių: bronzos dirbinių bei būrimo kaulų; iš Ino laikotarpio išliko šiek tiek rašytinių šaltinių. Svarbi šio laikotarpio naujovė bronza: bronziniai indai naudoti aukojimuose. Ritualiniai indai dažnai būdavo puošti taotie kaukėmis. Vėlyvajam Šangui būdingas dekoravimas simetriškomis gyvūnų figūromis. Šangų astronomai atrado Marsą, įvairių kometų. Sukurta daug muzikos instrumentų. Šangų religija buvo šamanistinio pobūdžio. Stiprus protėvių kultas. Svarbiausi aukojimai būdavo susiję su mirusiais valdovais. Hierarchijos viršuje buvo Šangdi aukščiausiasis protėvis, su kuriuo bendrauti teisę turėjo tik valdovas. Ritualai neapsieidavo ir be kruvinų aukų. Kartu su valdovu būdavo palaidojami ir šimtai jo valdinių (galbūt vergų).
Būrimo kaulai pirmąkart atkasti 1899 m. Būrimas jais vadinamas skapulomantija. Gyvūno kaulas, dažniausiai jaučio ar beždžionės (bet niekada katės ir šuns) mentė, pakaitintas įskildavo. Šventikas įskilimus interpretuodavo kaip atsakymą į klausimą, kuris būdavo prieš tai užrašomas ant to paties kaulo. Atsakymas taip pat būdavo užrašomas. Tai seniausi turimi kinų rašto pavyzdžiai. Iki tol būrimo kaulai buvo pardavinėjami kaip drakonų kaulai ir naudojami vaistams.Daosizmas
Kas buvo Laozi?
Čuan-czi (ištraukos)
Kinų filosofijos priešistorė
Senoji Indijos istorija
Kinija: tolima ir artima
Saulės užtemimai amžių tėkmėje
Han Fei - paskutinis Čžange
Kinijos poezija: Sun Jui. Vėjas
Bardo thiodol: Tibeto mirusiųjų knyga
Baltieji vandenys: legendos ištakos
Australija: egiptietiška mįslė
Airių pretenzijos į Ameriką
Ka ir Ba - dvasia ir siela
Kinų literatūra po Kultūrinės revoliucijos
Vardas ir skaičius rusų ir kinų filosofijoje
Logosas ir dao: nuo metafizikos iki antropologijos
Amerikos indėnų pasaulio tvėrimo mitai
Jėzuitas Andrius Rudamina Kinijoje
Bai Sian-junis. Žiemos vakaras
Budizmas ir nemirtingumas
Mikės Pūkuotuko dao
Dao laikas
Tvano ir Atlantidos puslapis
Mitologijos skiltis
NSO.LT svetainė
Vartiklis