Huainan-czi, Mokytojų iš Pietų Užupio knyga
Huainan-czi (Mokytojai iš Huainanio) knyga sudaryta svečių*) Huainanio1) vano Liu Anio**) (apie 180-122 m. pr.m.e.) rūmuose ankstyvosios Hano dinastijos laikais, ne vėliau 139 m. pr.m.e. Tai naujas bandymas suformuoti naują filosofinę sistemą, pritaikomą politiniams tikslams, panaudojant visus ankstesnius pasiekimus. Sintezė (daosizmo, konfucionizmo ir legalizmo) vyksta daosizmo pagrindu. Pasaulį bandoma paaiškinti remiantis mitologija, istorija ir stebėjimu. Laikoma, kad traktatą parengė 8-i Huainanio išminčiai. Šio kūrinio sudaryme aktyviai dalyvavo ir Liu Anis laikoma, kad jam priklauso du įžanginiai ir vienas baigiamasis skyriai, o be to, matyt, redagavimo darbai. Liu Anis įteikė jį savo giminaičiui imperatoriui Vu-di***) 139 m. pr.m.e. kaip nesenai sudarytą. Ankstyvuosius komentarus parengė Siu Šenas; vėliau jie sulieti su Gao Ju komentarais.
Kūrinys gana sudėtingas; sudarytas iš 21 eklektiško skyriaus, aptariančių mitologiją, istoriją, astronomiją, mokslus, gamtą, politiką ir pan. Joje pergyvenama dėl prarastų vertybių, - ir bandoma jas sustiprinti kaip pagrindą ateičiai. Jis apima beveik visas ankstesnes tradicijas, tiek žodines, tiek užrašytas. Gausu trumpų ir išplėtotų pavyzdžių, mitinių ir istorinių analogijų, pateiktų viena fraze arba išplėtotų pasakojimu, istoriniu anekdotu ir kt., tame tarpe įtraukiant odes, poetinius nukrypimus, fantastinius pasakojimus ir pan. Kiekvienas kūrinio skyrius tarytum savarankiškas, skiriasi ne tema, bet ir struktūra, naudojamomis tradicijomis, stiliumi (poetiniu, sausai dalykiniu, kataloginiu, būdingu komentarams, pasakojančiu). Rišančiu veiksniu yra autoriaus tekstas, pateikiamas arba monologo forma, kartais primenančio Dao De Čing, arba netiesiogine kalba, tiesa, intonacija artima tiesioginei. Taigi joje ne tik pasaulėžiūrų, bet ir meninių priemonių sintezė.
Beje, tai pirmoji knyga kinų kalba, kurioje minima Pitagoro (ditoninė) koma, o taip pat analizuojama 12-os tonacijų sistema kinų muzikoje.
Apie Huainan-czi pateiktą dešimties saulių mitą skaitykite >>>>>
*) Svečiai kinietiško termino vertimas. Iš tikro tai ištisas institutas. Imperatoriaus ir kilmingųjų rūmuose svečių skaičius galėjo siekti tūkstančius. Jie buvo įvairiausių profesijų: nuo poetų, muzikantų, filosofų, strategų, patarėjų ir kt. iki magų, astrologų, įvairių žiniuonių ir gydytojų, cirko artistų ir pan. Jie galėjo gauti atlygį iš savo globėjo.
**) Liu An (apie 179-122 m. pr.m.e.) Hanų
dinastijos princas, Hanų imperijos įkūrėjo Liu Bango anūkas, žinomas daosistinio, konfucionistinio ir legalistinio Huainan-czi rinkinio (139
m. pr.m.e.) suredagavimu. Turėjo literatūrinių gabumų ir parašė įvadą ir komentarą eilėraščiui Li Sao iš
poezijos knygos Ču czi. Į savo valdas kvietėsi mokslininkus, kurių 8-i žinomi kaip Aštuomi Huainano nemirtingieji.
Kartu su broliu Liu Ci buvo suimtas už pučo rengimą, įkalintas ir nusižudė.
Anot legendos, Liu Anis savo senai sergančiai motinai išrado sojų pieną, nors kitos tradicijos sojos pieno
atsiradimą nukelia į Kariaujančių karalysčių laikotarpį, buvusį iki Hanų dinastijos.
***) Vu-di (156-87 m. pr.m.e.), asmeninis vardas Liu Če - 7-asis
Hanų dinastijos imperatorius (nuo 141 m. pr.m.e.). Jo valdymo metu Hanas gerokai išplėtė valdas (iki Ferganos slėnio vakaruose,
Šiaurės Korėjos šiaurės rytuose ir Vietnamo pietuose), pradėjo funkcionuoti Didysis šilko kelias, konfucionizmas įgavo oficialų
statusą ir buvo steigiamos mokyklos jo mokymuisi, nors praniko ir informaciją apie budizmą.
Atliktas gyventojų surašymas, įvesta egzaminų sistema valdininkams.
Antroje gyvenimo pusėje (maždaug nuo 120 m. pr.m.e.) ėmėsi aktyvių nemirtingumo paieškų, todėl susidėjo su magais ir
užkalbėtojais. Šamanai iš Jue karalystės rodė bendravimą su mirusiaisiais, jie organizuodavo pokalbius su dvasiomis.
Ci karalystės magai ieškojo nemirtingųjų ir dangaus gyventojų, rengė aukojimus ant
šventųjų kalnų ir rengė ekspedicijas Penlajo salos-kalno, kurioje gyvena nemirtingieji, paieškai. Astrologai ir astronomai bandė nustatyti palankias
dienas ir reformuoti kalendorių. Vu-di ėmė mėgdžioti Geltonąjį imperatorių
Huang-di aukojo ant Taišanio kalno, atkūrė
senovinius dangaus dvasių garbinimo ritualus, tam pastatė kelis bokštus.
1 skyrius. Apie pradinį dao
Dao dengia dangų, išskleidžia keturias pasaulio šalis, atskleidžia aštuonis kraštus2). Į aukštį beribis, į gylį be mato, gaubia dangų ir žemę, susisiekia su beformiu3). Sruvena ištakomis, veržiasi šaltiniu. Tuščias pamažu prisipildo. Kunkuliuoja ir burbuliuoja. Drumzlinas pamažu valosi. Įsiterps tarp dangaus ir žemės ir užpildys visą erdvę; guls tarp keturių jūrų ir užlies visą plotį. Dalins ir neišseks. Jam nėra nei ryto, nei vakaro. Ištiestas padengia šešias puses4), susuktas neužims ir delno. Suspaustas geba išsiskleisti, tamsus geba prašviesėti, silpnas sustiprėti, minkštas sutvirtėti. Ištempia keturias virves5), burnoje tirpdo in-yan6). Suriša erdvę ir laiką, suteikia šviesą trim šviesuliam7). Iki galo ištemptas, jis, tarsi košelė, be galo plonas, vos pajuntamas. Jo dėka kalnai aukšti, įdubos gilios, žvėrys bėgioja, paukščiai skraido, saulė ir mėnulis šviečia, žvaigždžių šokis šoka, linis klajoja, feniksas sklendžia8)...
Ratas sukasi nesustodamas; vanduo teka nesiliaudamas, pradėdamas ir baigdamas su daiktų gausa. Kyla vėjas, telkiasi debesys, ir niekas nelieka neatsakingas. Griaudžia griaustinis, lyja lietus. Vienas kitam atsiliepia be galo, neregimas kaip dvasių reiškinys, staigus kaip žaibas. Pakyla drakonai, sulekia luaniai9). Ratu sukasi forma, sukasi stipinai. Vienas apsisukimas keičia kitą. Aptašytas ir nugludintas vėl tampa neapdirbtu.
Gamtoje visa ir be pastangų dera su dao, be įkalbinėjimų pavaldu de, daiktai džiugioje ramybėje, be pasipūtimo įgauna harmoniją... De suderina dangų ir žemę, suformuoja in ir yan harmoniją, padalija keturis metų laikus, suderina penkis pirminius elementus10), saugo ir puoselėja ir gimsta daiktų gausa. Jis girdo medžius ir žolynus, prisodrina metalus ir akmenis. Išauga dideli paukščiai ir žvėrys, tankėja jų kailis ir pokailis, stiprėja plunksnos ir sparnai, elniams atauga ragai. Žvėrys nepraranda neišnešiotų jauniklių, paukščiai nededa sugedusių kiaušinių, tėvai neliūdi dėl sūnų praradimo, vaikai nelieka našlaičiais, o žmonos našlėmis. Nesirodo vaivorykštė11) ir bloga lemiantys ženklai. Tai pasiekiamo todėl, kad visame kame randasi de.
Aukštesnysis dao gimdo daiktų gausą, tačiau jos nevaldo; tveria įvairiausius pokyčius, tačiau jiems neviešpatauja. Tie, kurie bėgioja ir kvėpuoja, skraido ir plauko, - gimsta, kai ateina laikas, bet ne iš jo geros valios, miršta, kai ateina laikas, bet ne iš jo priešiškumo. Įgautas su nauda jis negali būti išgirtas; prarandamas ir patirdamas nuostolius negali būti peikiamas. Dalija ir dovanoja, o ne mąžta. Sukasi, ir tam sukimuisi nėra pabaigos. Ploniausias ir smulkiausias, jis nežino nuovargio. Krauk jį jis netaps aukštesnis; griauk jį nepažemės; papildyk jį jo nepadaugės; atimk iš jo jis
nesumažės; aptašyk jį jis nesikeis, kirsk jį jis nesikirs; gręžk jį jis neprasigręš; užpilk jį jis nepaseklės.
Neaiškus, drumzlinas, Neįvelkamas į vaizdą, Miglotas, neaiškus, Nesenkantis panaudojant. Tamsus, paslaptingas, Atsiliepia beformiui. Skuodžia, teka srautu Jo judėjimas netuščias. Susisuka ir išsitiesia su kietu ir minkštu. Pakyla ir leidžias su in ir yan.Senovės važnyčiotojai Fen I ir Da Bin12) , įlipdami į debesų vežėčias, pakildavo į debesis ir vaivorykštę, sklendė lengvame rūke, skriejo neaiškiu ir miglotu, toliau nei žvaigždynai, aukščiau už beribes aukštumas į begalinius tolius. Sliuogė per gilius sniegynus nepalikdami pėdsakų. Buvo apšviečiami saulės ir nemesdavo šešėlių13). Kirto kalnus, įveikė srautus, kulnu mynė Kunlulį14). Atverdavo Čanche vartus, prasmukdavo pro Dangaus vartus15). O dabartiniai važnyčiotojai, nors ir turi lengvas vežėčias ir puikius žirgus, tvirtus pavadžius ir aštrius pentinus, tačiau negali tiems prilygti. Didis vyras16) ramiai bemintis, ramiai nerūpestingas. Dangus jam tarnauja baldakimu, žemė vežėčių dugnu, keturi metų laikai žirgais, in-yan važnyčiotoju. Apžergęs debesį, pakilęs virš rūkų, seka tveriantį pokyčius17). Susilpninęs valią, atpalaidavęs organus, skrodžia erdvę. Kur galima žingine žingine, kur galima risčia risčia. Paliepia Lietaus dievui sudrėkinti kelius, siunčia Vėjų dievą nupūsti dulkes, Žaibas jam botagas, griaustinis vežėčių ratai. Kyla aukštyn ir keliauja dangaus erdve. Leidžiasi žemyn ir išeina iš beribio vartų. Įdėmiai viską apžiūri ir apžvelgia, visa kam gražindamas pilnatvę. Kadangi jam dangus yra baldakimas, tai nėra nieko, ko jis nedengtų. Kadangi žemė yra vežėčių dugnas, nėra nieko, ko jis nepalaikytų. Kadangi keturi metų laikai yra jo žirgai, tai nėra nieko, kas jam netarnautų. Kadangi in-yan jo važnyčiotojas, tai nėra nieko, kas nebūtų numatyta. Veržlus, tačiau nejudrus, lekia toli, tačiau nežino nuovargio. Keturios galūnės nejudrios, klausa ir rega nesilpsta. Iš kur jis žino aštuonių kraštų ir devynių pasaulio šalių pakraščius? Jo rankose dao lazda ir todėl jis gali klajoti beribiame...
Kadaise Šun arė Li kalne. Kitais metais žemdirbiai ėmė varžytis dėl skurdžių žemių, vienas kitam perleisdami derlingas; gaudė žuvį prie pat kranto, o kitais metais žvejai ėmė varžytis dėl seklumų, vieni kitiems užleisdami įlankas ir gilumas. Tuo metu bumos nesakė kalbų, ranka nedarė rodomųjų gestų. Šventąjį de saugojo širdyje, o pasikeitimai vyko tarsi dvasios paliepimu. Jei Šun nebūtų turėjęs valios, tai kokias puikias kalbas jis bebūtų sakęs, kiek bekalbėjęs rūmuose, nebūtų tuo pakeitęs nė vieno žmogaus. Tas dao, kurio negalima nusakyti žodžiais, didis ir galingas! Todėl sugebėjo susitvarkyti su sanmiao, pritraukti į rūmus Sparnuotuojų gentį, į savo pusę palenkti Bagichų valstybę, surinkti duoklę iš sušenių18), nesiuntinėjant įsakymų, neskleidžiant nurodymų. Keitė papročius, keitė įpročius ir visa tai tik širdies paliepimu. Argi tai pasiekti galėjo įstatymai, nuostatai, nuobaudos, baudos?
Štai kodėl išminčius puoselėja savo vidinę šerdį ir nesiima viršūnėlės gražinimu, saugo savo protą ir sulaiko savo proto gudrybes. Tylus, neveiklus, tačiau su viskuo susijęs; neįaudrinamas, nevadovaujantis, bet visur palaikantis tvarką. Tai, ką vadinu neveikla, reiškia neaplenkti dalykų [eigos]; tai, ką vadinu peie visko prisirišęs tai sekti dalykų vyksmą; tai, ką vadinu valdymo nebuvimu nekeisti natūralių [dalykų]; tai, ką vadinu palaikyti tvarką išsaugoti abipusišką daiktų atitikimą...
Niekas Padangtėje prilygti vandeniui minkštumu, tačiau jis be galo platus. Be galo gilus. Be galo nutįsta į ilgį. Jos bangos nerūpestingos. Įkvėps, iškvėps, susitrauks, išsiplės. Be mato nutįsta per erdvę. Aukštai danguje sudaro lietų ir rasą. Žemai žemėje šaltinius ir gilumas. Daiktų gausa be jo negimtų. Šitai dalykų be jo nevykų. Jis apima visa gyvojo [pasaulio] gausybę, tačiau nežino nei meilės, nei neapykantos. Sudrėkina smulkiausias būtybes ir nereikalauja atpildo. Praturtina Padangtę ir nesenka. Apdovanoja paprastą liaudį ir nepatiria nuostolio. Visada kelyje, bet nepasiekia pabaigos. Smulkus, tačiau negalima sugniaužti delne. Smogsi nesužeisi, dursi nepradursi, kirsi neprakirsi, deginsi neužsidegs. Tai ramiai teka, tai kunkuliuoja įniršęs, tačiau neišsisklaido. Gremžia metalus ir akmenis. Savimi užpildo visą Padangtę. Išsilieja į bekraštes platumas, sklendžia virš rūkų. Sruvena lygumose upių vagomis, drėkina dykumas. Turi perteklių ar trūkumą dangus ir žemė ima arba atiduoda. Ją gauna daiktų gausa ir ten nėra nei pirmųjų, nei paskutiniųjų. Todėl nėra nei atskirojo, nei bendrojo. Plačiai išsidriekęs, kunkuliuojantis, susijungia su dangum ir žeme i didžiąją vienumą. Nėra jam nei dešiniosios, nei kairiosios pusės nevaržomas vingiuose ir persipynimuose. Prasideda ir baigiasi su daiktų gausa. Tai ir yra aukščiausias de...
3 skyrius. Dangaus skliautas
Šiame skyriuje astronomija pirmąkart pristatoma kaip atskiras mokslas ir pirmąkart sistemingai aprašytos žvaigždės ir Zodialo žvaigždynų judėjimas, planetos išskirtos į atskirą klasę, metai nustaržtyti esant 365,25 dienos, o taip pat pastebėtas cikliškų ženklų naudojimas ne tik dienų, bet ir metų.
Čia pateikiama tik skyriaus pradžia susijusi su kosmologija, pasaulio sutvėrimu.Kai Dangus ir Žemė dar nebuvo įgavę formos, viskas sruveno ir kaitaliojosi. Vadinkim tai Didžiąja Šviesa19). Tuštumoje ir Migloje20) radosi Dao. Tuštuma ir Migla sukūrė Erdvę ir Laiką. Tuštuma ir Migla pagimdė ci21). Ci įgavo kraštus ir ribas. Tyras ir šviesus metėsi aukštyn ir tapo Dangumi. Sunkus ir murzinas sutankėjo ir virto Žeme. Tyras ir subtilus jungiasi lengvai, sunkus ir murzinas tankėja sunkiai. Todėl Dangus susidarė anksčiau, o Žemė sutvirtėjo vėliau. Susilieję kartu Dangaus ir Žemės czin dalelės sudarė Žemės In-Yan6). Sutankėję In-Yan dalelės sudarė Metų laikus22). Pasklidę Metų laikų czin dalelės sudatė begalė dalykų. Karštas ci iš In sankaupos sudarė Ugnį; ugninio ci dalelės suformavo Saulę. Šaltas ci iš In sankaupos sudarė Vandenį; vandens ci dalelės suformavo Mėnulį. Iš Saulės ir Mėnulio skleidžiamos czin dalelės sutvėrė Žvaigždes. Dangus į save priėmė Saulę, Mėnulį ir Žvaigždes, o Žemė į save priėmė upių ir lietaus sroves bei žemės dulkes.
Kadaise Gungunas, Vandenų dievas, varžėsi dėl pirmenybės su Čžuansiue23). Supykęs, bedė galva į Dantytąjį kalną24). Dangaus stulpas pakrypo, Žemės virvės nutrūko. Dangus pakrypo į šiaurės vakarus, todėl Saulė, Mėnulis ir Žvaigždės persikėlė į ten. Žemės trūko pietryčiuose, todėl upių srautai ir žemės dulkės patraukė į ten25).
Paaiškinimai:
1) Huainanis sritis į pietus nuo Huai upės, kuri 2 a. pr.m.e. buvo nemaža karalystė Hanų imperijoje (buvusi Ču karalystė). Ji atitiko maždaug šiuolaikines Anchos ir Cziansi provincijas.
2) 8 kraštai pasaulio pusės ir tarppusės.
3) beformis čia nebūtis.
4) 6 pusės 4 pasaulio šalys, zenitas ir nadiras.
5) 4 virvės dangus čia pateikiamas kaip baldachimo virš vežėčių-žemės, pritvirtinto ant keturių virvių, atitinkančių 4 pasaulio šalis, vaizdinys.
6) in-yan anot šio veikalo, pradžioje buvo chaosas, tada per kelias pakopas pasirodė či kvėpavimas, oras, eteris, pneuma. Vaiskus ir šviesus či (jan či) pakilo ir sudarė dangų, drumstas ir sunkus či (in či) nusileido ir sudarė žemę. Dangaus ir žemės dalelės (arba sėklos) sutvėrė harmoningą či, iš kurio ir kilo viskas žemėje.
7) trys šviesuliai saulė, mėnulis ir žvaigždės.
8) linis gera lemiantis gyvūnas; feniksas laimės paukštė.
9) luaniai paukščiai, ant kurių keliauja nemirtingieji.
10) 5 pirminiai elementai vanduo, žemė, ugnis, metalas, medis.
11) Vaivorykštė ir neįprasti dangaus reiškiniai laikyti dangaus harmonijos pažeidimu ir todėl buvo bloga lemiantys.
12) Fen I ir Da Bin įgavo dao ir galėjo valdyti in-yan, kaip nurodoma veikalo komentaruose.
13) nepaliko pėdsakų, ... nemetė šešėlio t.y. tapo bekūniais kaip ir pats dao.
14) Kunlunis kinų Olimpas, nemirtingųjų šalis, kur gyveno dievai ir dvasios.
15) Čanche, Dangaus vartai pagal veikalo komentarus, už Čanche vartų prasidėjo pakilimas į dangų, už Da ngaus vartų randasi Aukščiausio valdovo (Šandi) buveinė.
16) didis vyras išminčius.
17) tveriantis pokyčius dao.
18) sušeniai - kalbama apie kiniškos kilmės genčių pavergimą.
Komentarai 3 skyriui
19) tai čžao - pažodžiui, pirmapradė šviesa.
20) ko - pažodžiui, drėgnas rūkelis po lietaus. Čia ir toliau dirbtinai supoetintas pasaulio tvėrimas, ko gero, remiantis žinomais motyvais ir su bendra tendencija Hanų epochoje kurti naująją mitologiją.
21) ci (kitur qi) pirmapradė subtili materiali substancija, kartais tapatinama su garais, kvėpavimu, oru, eteriu (ar graikišku terminu pneuma).
22) sy ši pateikiama kaip sekanti po In-Yan vientiso ci skilinėjimo fazė: pradžioje į dvi rūšis, o poto į keturias. Kartu susidaro ir diferencijuojasi jų savybės.
23) Čžuansiue (ar Džuansiu, taip pat vadintas Gao Jang) - tamsos, vandens ir šiaurės dievas.
Taip pat vadintas ir Šiaurinės žvaigždės dievu.
Jis taip pat ir vienas iš legendinių Kinijos valdovų wudi, Huang Di vaikaitis. Jam
priskiriamas kalendoriaus unifikavimas, astrologinės, religinės reformos, patriarchato įtvirtinimas ir artimų giminių santuokų uždraudimas. Jis įsakė
perkirsti kelią tarp dangaus ir žemės, kad žmonės nebegalėtų keliauti į dangų, o dvasios į žemę. Šitaip buvo atkurta
tvarka ir ramybė, nes užkirstas kelias tolesnei nesantaikai tarp dievų ir žmonių. Nuo tada dvasia Džong ėmė valdyti
dangų, o Li žemę. Dangaus dvasios kartais nusileisdavo į žemę, o žmonės į dangų pakilti visai negalėjo.
Mirus Džuansiu, iš šiaurės papūtė vėjas, požemių vanduo ištryško į paviršių ir užliejo žemę. Gyvatės virto žuvimis, ir
Džuansiu, prilipęs prie vienos žuvies kūno, atgijo. Viena jo kūno dalis buvo žmogiška, kita žuviška. Ši būtybė vadinosi žuvimi moterimi.
24) Dantytasis (Bučžou) kalnas randasi dabartinės Kinijos šiaurės vakaruose; laikytas vienu iš 4-ių
Dangaus ramsčių (tian čžu) ir žemės virvių (ryšių) sistemos svarbus elementas. Yra paminėtas Kalnų ir Jūrų sąraše, - žr.
>>>>>
Matyt, čia turimas omenyje Žemės ašies pakrypimas, kuris iškraipo regimą dangaus šviesulių judėjimą. Juk ir
Platono dialoge žynys aiškina Žvaigždės nukrypsta nuo savo kelio.
25) ...į ten - t.y. iš vakarų į rytus; Kinijoje ta kryptimi teka visos upės. Čia paaiškinama to priežastis.
Daosizmas
Dao laikas
Čuan-czi (ištraukos)
Laozi ir Dao De Čing
Kinų filosofijos priešistorė
Kinų filosofija: Konfucijus
Konfucionizmas: Men Czi
Bai Sian-junis. Žiemos vakaras
Kinijos poezija: Sun Jui. Vėjas
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Kinų literatūra po Kultūrinės revoliucijos
Bardo thiodol: Tibeto mirusiųjų knyga
Jėzuitas Andrius Rudamina Kinijoje
Guilin: jungtis iš amžių glūdumos
Filosofijos atsiradimo problematika
Iki Konfucijaus: kinų priešistorė
Czi Čen. Sodų sutvarkymas
Konfucizmas: Siun Czi
Ka ir Ba - dvasia ir siela
Senoji Indijos istorija
Budizmas Kinijoje
Buda ir budizmas
Kinijos piramidės
Kinų kambarys
Dropa diskai
Vartiklis